Sniegas Lietuvoje – jau kitą savaitę? Prognozėse išryškėjo lapkričio 11–13 dienos

Antrąją lapkričio savaitę Lietuvoje gali pasirodyti sniegas, o dalyje regiono trumpam susidaryti ir jo danga. Lenkijoje analizuojami orų modeliai galimą atšalimą rodo apie lapkričio 11–13 dieną. Kol kas tai nėra pažadas, kad visa šalis pabals, tačiau planuojantiems keliones šį laikotarpį jau verta pasižymėti: pirmieji sunkumai keliuose gali prasidėti ir be storesnių pusnių.

Šiaurėje ir rytuose šaltis jau gerokai stipresnis. Grenlandijos ledyno gilumoje esančioje „Summit“ tyrimų stotyje temperatūra buvo nukritusi iki maždaug –50 °C, o dalyje Sibiro net dienomis laikosi daugiau kaip 20 laipsnių šaltis.

Šie skaičiai nereiškia, kad panaši temperatūra prognozuojama Lietuvai. Mūsų orams svarbiausia, kaip artimiausiomis dienomis išsidėstys aukšto ir žemo slėgio sritys ir kur jos nukreips šaltesnes oro mases. Viename iš dabar aptariamų scenarijų jų kelias vestų į Vidurio ir Rytų Europą.

Kodėl dėmesys krypsta į lapkričio 11–13 dienas?

Lapkričio 2 dienos meteorologinėje apžvalgoje išskiriamas galimas šaltesnio oro prasiskverbimas antrąją mėnesio savaitę. Jeigu atšalimas sutaptų su žemo slėgio srities atnešamais krituliais, sniego galėtų sulaukti ir žemumos.

Lenkijai skirtame scenarijuje sniego danga numatoma daugiau kaip pusėje šalies teritorijos. Didesnė jos susidarymo tikimybė išskiriama šiauriniuose, rytiniuose ir centriniuose rajonuose. Lietuvos gyventojams aktualu tai, kad galimas orų pokytis apimtų platesnį regioną.

Ankstesniuose GFS modelio skaičiavimuose apie lapkričio 12 dieną sniego danga buvo rodoma ir didelėje Lietuvos dalyje. Taigi žiemiško epizodo galimybė atsiranda keliuose regiono orų raidos vertinimuose. Tačiau tiksli kritulių zonos padėtis ir jos atėjimo laikas dar gali keistis.

Keli centimetrai sniego – galimybė, o ne konkretaus miesto prognozė

Lenkijai pateikiamuose skaičiavimuose minima maždaug 1–5 centimetrų sniego danga, vietomis galėtų susidaryti ir storesnis sluoksnis. Šių reikšmių negalima tiesiog perkelti Vilniui, Kaunui, Klaipėdai ar kitiems Lietuvos miestams.

Mūsų šalyje rezultatą lems kritulių intensyvumas ir tuo metu vyrausianti temperatūra. Jei bus pakankamai šalta, sniegas galės kauptis. Šiltesnėje oro masėje tie patys krituliai gali virsti šlapdriba arba lietumi.

Svarbu atskirti ir du rodiklius: kiek sniego iškris bei kiek jo liks ant žemės. Pirmasis snygis gali nubalinti veją ir automobilių stogus, o ant kelio tirpti. Vėliau temperatūrai nukritus situacija gali pasikeisti – šlapias paviršius gali apledėti.

Todėl šiuo metu būtų per anksti skelbti, kuris Lietuvos rajonas gaus storiausią sniego sluoksnį.

Kada sulauksime pirmo sniego?

Didžiausias rūpestis vairuotojams gali būti šlapia kelio danga

Pirmojo sniego pavojus nebūtinai susijęs su jo kiekiu. Keli centimetrai gali greitai ištirpti, tačiau po lietaus ar šlapdribos atšalęs kelias tampa slidus. Ypač atidžiai reikėtų vertinti tiltus ir viadukus.

Planuojant kelionę svarbu žiūrėti ne vien į dienai nupieštą snaigės simbolį. Daug daugiau pasako kritulių laikas ir temperatūros eiga: ar lis vakare, ar naktį numatomas šaltis, kokios sąlygos laukia anksti ryte. Šlapias vakaras ir neigiama temperatūra paryčiais vairuotojui gali būti reikšmingesnis derinys negu trumpas dienos snygis.

Galimas atšalimas sutampa ir su padangų keitimo terminu. Lietuvoje nuo lapkričio 10 dienos lengvaisiais automobiliais su vasarinėmis padangomis važiuoti draudžiama. Todėl laukti, kol prognozėje atsiras tikras snygis, nebereikėtų.

Prieš ilgesnę kelionę verta pasirūpinti ir paprastesniais dalykais: langų plovimo skysčiu, valytuvų būkle, veikiančiais žibintais bei ledo grandikliu. Pirmą šaltą rytą jų prireikia dar neišvažiavus iš kiemo.

Grenlandijos –50 °C nėra į Lietuvą keliaujantis šaltis

Antraštėse minimas penkiasdešimties laipsnių šaltis užfiksuotas Grenlandijos centrinėje dalyje, ant ledyno. Tokios sąlygos ten nėra neįprastos ir neleidžia tiesiogiai spręsti, kokia temperatūra po savaitės bus Baltijos šalyse.

Tas pats galioja Sibiro šalčiams. Šaltos oro masės gali būti susiformavusios, tačiau Lietuvą jos pasieks tik esant atitinkamai atmosferos cirkuliacijai. Pasikeitus slėgio sričių padėčiai, šaltesnis oras gali būti nukreiptas kitur, o mūsų regione išlikti švelnesnės sąlygos.

Lietuvai dabar aktualus klausimas – ar kritulių metu atšals pakankamai, kad lietų pakeistų sniegas ir jis bent trumpam išsilaikytų.

Žiemiškas epizodas gali trukti vos kelias dienas

Lenkijoje analizuojamame scenarijuje šaltesnis laikotarpis galėtų tęstis dvi ar tris dienas. Jeigu po jo grįžtų šiltesnis oras, susidariusi danga galėtų greitai ištirpti.

Todėl galimas lapkričio vidurio snygis dar nereikštų, kad iki pavasario prasideda pastovi žiema. Kol kas kalbama apie trumpą orų pasikeitimą, kurio trukmė ir stiprumas tikslės artėjant numatytoms dienoms.

Iki lapkričio 11–13 dienų dar liko daugiau nei savaitė. Tokiame prognozės nuotolyje gali pasikeisti ir ciklono kelias, ir atšalimo laikas. Patikimesnis vaizdas apie konkrečias Lietuvos vietoves atsiras trumpėjant laikotarpiui iki galimų kritulių.

Kelionių dėl šio scenarijaus atšaukti pagrindo nėra. Tačiau automobilio paruošimą žiemai ir ilgesnės kelionės sąlygų patikrą jau verta įtraukti į artimiausių dienų darbus.