Kelininkai siunčia perspėjimą vairuotojams: asfaltas brangsta, o 2027 metais keliams siūloma skirti mažiau

Lietuvos kelių remontui gresia dvigubas spaudimas: darbai brangsta, o finansavimą kitąmet siūloma mažinti. Asociacijos „Lietuvos keliai“ duomenimis, asfaltas šiemet pabrango beveik penktadaliu, tačiau 2027 metų valstybės biudžeto projekte keliams numatoma 66,2 mln. eurų mažiau. Kelininkai perspėja, kad atidėti remontai gali reikšti ne sutaupytus pinigus, o gerokai didesnes išlaidas ateityje.

Daugiau kaip 40 proc. valstybinės reikšmės kelių jau yra prastos būklės, o kasmet atnaujinama vos apie 1,5 proc. tinklo, nurodo kelių tiesimo bendroves vienijanti asociacija. Jos vadovo Šarūno Frolenko vertinimu, tokių darbų apimčių nepakanka net būklės blogėjimui sustabdyti. Mažėjant finansavimui ir augant sąnaudoms, atotrūkis tarp remonto poreikio bei galimybių jį atlikti gali dar padidėti.

Kol kas kalbama apie biudžeto projektą, todėl numatytos sumos dar nėra galutinis sprendimas. Asociacija kreipėsi į Seimą ir prašo kelių finansavimui papildomai skirti 104 mln. eurų.

Už tą pačią sumą – mažiau sutvarkytų kilometrų

Kelių darbų kainą sudaro ne vien asfaltas. Rangovai turi mokėti už kitas medžiagas, energiją, technikos naudojimą, darbuotojų darbą ir transportavimą. Todėl brangstant šioms sudedamosioms dalims mažėja darbų, kuriuos galima nupirkti už anksčiau pakakusią sumą.

Š. Frolenko pabrėžia, kad net nepakitęs biudžetas tokiomis sąlygomis reikštų mažesnę perkamąją galią. Jei finansavimas dar ir mažinamas, spaudimas remonto apimtims tampa stipresnis.

„Jeigu prieš penkerius metus už tam tikrą sumą galėjome sutvarkyti dešimt kilometrų kelio, šiandien už tuos pačius pinigus sutvarkysime gerokai mažiau. Tai elementari matematika“, – teigia asociacijos vadovas.

Vis dėlto beveik penktadaliu pabrangęs asfaltas nereiškia, kad kiekvieno kelių projekto galutinė kaina būtinai išaugo tiek pat. Skirtinguose darbuose medžiagų, darbo ir technikos sąnaudų santykis nevienodas. Tačiau asociacijos įvardijama kryptis aiški: ankstesniais metais skirta suma šiandien nebūtinai leidžia atlikti tokį patį darbų kiekį.

Kada užtenka naujos dangos, o kada jau reikia ardyti konstrukciją?

Didžiausia atidėliojamo remonto rizika – gilėjantys pažeidimai. Kol problema apsiriboja viršutiniu dangos sluoksniu, ją galima spręsti mažesnės apimties darbais. Tačiau ilgai delsiant gali nukentėti ir žemiau esantys sluoksniai, todėl vien atnaujinti paviršių nebepakanka.

Kiekvieno kelio būklė priklauso nuo eismo apkrovų, konstrukcijos, vandens nuvedimo ir ankstesnės priežiūros. Todėl nėra vieno termino, po kurio visus kelius reikėtų remontuoti vienodai. Svarbu pažeidimus nustatyti ir darbus atlikti tada, kai dar galima išvengti didesnės rekonstrukcijos.

„Šiandien galime pakeisti viršutinį dangos sluoksnį ir išvengti didesnių problemų. Tačiau jei lauksime dar penkerius ar dešimt metų, gali tekti tvarkyti ne tik asfaltą, bet ir visą kelio konstrukciją. Tokie darbai kainuoja kelis kartus daugiau“, – aiškina Š. Frolenko.

Asociacijos požiūriu, būtent čia slypi tariamo taupymo problema. Vienais metais sumažintos išlaidos gali padidinti būsimą remonto poreikį, o vėliau tam pačiam ruožui sutvarkyti tektų skirti daugiau lėšų ir laiko.

Asfaltas brangsta

Ką vairuotojams reiškia kasmet atnaujinami 1,5 proc. tinklo?

Asociacijos nurodomas maždaug 1,5 proc. metinis atnaujinimo rodiklis rodo nedidelę darbų apimtį, palyginti su visu kelių tinklu. Kol vieni ruožai sutvarkomi, kituose toliau atsiranda naujų pažeidimų.

Vairuotojams tai gali reikšti ilgiau laukiamą nuolatinio maršruto remontą ir daugiau vietų, kuriose tenka taikytis prie prastos dangos. Tačiau iš bendro finansavimo pokyčio dar negalima pasakyti, kuris konkretus kelias bus remontuojamas vėliau – tam reikalingi darbų planai ir prioritetų sąrašai.

Svarbu ir tai, kad minimi daugiau kaip 40 proc. prastos būklės kelių yra valstybinės reikšmės tinklo rodiklis. Jo nereikėtų automatiškai pritaikyti visoms Lietuvos gatvėms bei savivaldybių keliams.

Š. Frolenko vertinimu, dabartinis tempas kelia ilgalaikę problemą: jei atnaujinama mažiau, negu tuo pat metu nusidėvi, nesutvarkytų ruožų poreikis kaupiasi.

Degalų akcizų pajamos auga, tačiau kelių finansavimas savaime nedidėja

Asociacija kelia ir mokesčių paskirstymo klausimą. Jos pateikiamais skaičiavimais, 2026 metų valstybės pajamos iš degalų akcizų planuojamos apie 1,2 mlrd. eurų – beveik 300 mln. eurų didesnės nei prieš penkerius metus.

Tačiau didesnės akcizų pajamos savaime nereiškia tokio pat kelių finansavimo augimo. Pinigų paskirstymas priklauso nuo biudžeto sprendimų ir finansavimo tvarkos, todėl šių dviejų sumų negalima laikyti automatiškai susietomis.

Kelininkų argumentas kitoks: augant su degalų vartojimu susijusioms valstybės pajamoms ir esant dideliam remonto poreikiui, mažesnį kelių biudžetą vairuotojams paaiškinti sunku.

„Kaip tai paaiškinti žmogui, kuris kasdien važiuoja duobėtu keliu ir mato, kad jis metų metus netvarkomas?“ – klausia asociacijos vadovas.

Prašoma papildomų 104 mln. eurų, bet vienkartinio sprendimo neužtektų

Seimui pateiktu kreipimusi asociacija „Lietuvos keliai“ prašo papildomai skirti 104 mln. eurų. Jos teigimu, tokia suma leistų didinti būtiniausių priežiūros ir atnaujinimo darbų apimtis.

Tai kelių tiesimo bendrovėms atstovaujančios organizacijos siūlymas. Kiek papildomų lėšų bus skirta ir kokiems darbams jos tektų, priklausys nuo galutinių biudžeto bei finansavimo paskirstymo sprendimų.

Š. Frolenko pabrėžia, kad atskiras papildomas finansavimas neišspręstų viso susikaupusio poreikio. Darbams planuoti reikalingas ir aiškesnis ilgalaikis finansavimas, kad kiekvieną rudenį nereikėtų iš naujo spręsti, kiek būtinų remontų bus galima atlikti.

„Valstybė turi apsispręsti, kokiais keliais Lietuvoje važinėsime po penkerių ar dešimties metų“, – teigia jis.

Artimiausias atsakymas paaiškės svarstant 2027 metų biudžetą. Vairuotojams svarbu bus ne vien galutinė eurų suma, bet ir jos rezultatas: kiek ruožų bus atnaujinta laiku, kiek liks laukti ir ar pavyks sustabdyti prastos būklės kelių skaičiaus augimą.