Vairuotojai už degalus moka daugiau, o keliams pinigų numatyta mažiau: į Seimą kreiptasi dėl 2027 metų biudžeto

Kitąmet Lietuvos keliams planuojama skirti 66,2 mln. eurų mažiau nei šiemet, nors iš kelių naudotojų surenkamos pajamos auga. Asociacija „Lietuvos keliai“ dėl to kreipėsi į Seimą ir prašo padidinti kelių priežiūrai bei plėtrai numatytą finansavimą.

Asociacijos vadovas Šarūnas Frolenko teigia, kad Valstybinis kelių fondas buvo pristatomas kaip papildomas finansavimo šaltinis, turintis padėti spręsti įsisenėjusias infrastruktūros problemas. Tačiau, jo vertinimu, didesnės įmokos iš vairuotojų ir vežėjų neduoda laukto rezultato, jeigu kartu mažėja kitos keliams skiriamos lėšos.

Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2026 metais kelių infrastruktūrai skirta 815,5 mln. eurų, o 2027 metų biudžeto projekte numatyta 749,3 mln. eurų. Ministerija bendrą sumažėjimą aiškina mažėjančia Europos Sąjungos parama ir pabrėžia, kad nacionalinės lėšos augs. Biudžetą dar turės svarstyti ir patvirtinti Seimas.

Prašo papildomų 104 milijonų eurų

Asociacija „Lietuvos keliai“ kreipėsi į Seimo frakcijas ir komitetus, prašydama peržiūrėti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą. Pagal dabartinį projektą šiai programai 2027 metais numatyta 436 mln. eurų – beveik tiek pat, kiek šiemet.

Kelininkai prašo sumą padidinti iki ne mažiau kaip 540 mln. eurų. Tai būtų 104 mln. eurų daugiau, nei dabar numatyta projekte. Asociacija atkreipia dėmesį, kad 2024 ir 2025 metais programai kasmet buvo skiriama po 583,2 mln. eurų, todėl net patenkinus jos prašymą suma vis tiek liktų mažesnė nei ankstesniais metais.

Š. Frolenko teigimu, išlaikyti kelių būklę tampa vis sunkiau augant remonto poreikiui ir darbų kainoms. Asociacija siekia bent iš dalies atkurti ankstesnį programos finansavimą, kad būtų galima stabdyti kelių būklės blogėjimą.

Kelių fondas auga, bet bendra suma mažėja

Ginčas kilo dėl skirtingų kelių finansavimo šaltinių. 2027 metų projekte numatyti 436 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programai, 240,7 mln. eurų Valstybiniam kelių fondui ir 72,6 mln. eurų ES paramos. Kartu tai sudaro minėtus 749,3 mln. eurų.

Kelių fondo suma būtų didesnė nei šiemet. Prie jo pajamų prisidėtų ir nuo 2027 metų planuojama elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“. Iš jos prognozuojama surinkti apie 110 mln. eurų. Tuo metu ES paramos keliams mažėjimas aiškinamas besibaigiančiu finansavimo laikotarpiu.

Asociacijos vertinimu, svarbu žiūrėti ne tik į augantį fondą, bet ir į tai, kiek keliams skiriama iš kitų šaltinių. Jei kelių naudotojai sumoka daugiau, tačiau kitur finansavimas sumažinamas, papildomų pinigų poveikis kelių būklei gali būti mažesnis, nei tikėtasi. Susisiekimo ministerija savo ruožtu teigia, kad nacionalinis finansavimas didėja, o svarbūs darbai keliuose bus tęsiami.

Iš degalų akcizo surenkama vis daugiau

Dar vienas asociacijos argumentas – augančios degalų akcizo pajamos. Jos pateiktais duomenimis, 2019 metais valstybė iš šio mokesčio surinko 839 mln. eurų, 2025-aisiais – apie 1,15 mlrd. eurų, o šiemet tikimasi maždaug 1,2 mlrd. eurų.

Š. Frolenko skaičiavimu, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas, palyginti su degalų akcizo pajamomis, per šį laikotarpį sumažėjo nuo maždaug 67 iki 36 procentų. Net padidinus programos sumą iki prašomų 540 mln. eurų, ji sudarytų apie 45 proc. šiemet prognozuojamų 1,2 mlrd. eurų akcizo pajamų.

Šis palyginimas nereiškia, kad degalų akcizas automatiškai pervedamas keliams. Asociacija jį naudoja parodyti, kaip keitėsi dviejų sumų santykis, ir ragina didesnę surenkamų lėšų dalį skirti infrastruktūrai.

„Vairuotojas moka didesnį mokestį už degalus, važiuoja blogos būklės keliais ir girdi, kad remontui nėra pakankamai pinigų“, – teigia asociacijos vadovas. Jo vertinimu, naujas finansavimo modelis turėtų papildyti investicijas į kelius, o ne tik pakeisti vieną pinigų šaltinį kitu.

Per metus blogėja daugiau kelių, nei atnaujinama

Asociacijos pateikiamais duomenimis, apie 40 proc. valstybinės reikšmės kelių neatitinka nustatytų būklės reikalavimų. Kasmet atnaujinama apie 300 kilometrų kelių, tačiau dar maždaug 700 kilometrų per tą patį laikotarpį tampa blogos būklės. Kitaip tariant, remontas vyksta, bet bendras nusidėvėjimas, asociacijos vertinimu, jį lenkia.

Dėmesio reikia ir tiltams. Šių metų pradžioje blogos būklės buvo 142 tiltai, o 50-yje jų taikyti eismo ribojimai. Vairuotojams tai gali reikšti ilgesnes keliones ar ribojamą transporto priemonių svorį, o krovinius vežančioms įmonėms – būtinybę rinktis kitus maršrutus.

Asociacija skaičiuoja, kad prasta kelių būklė vairuotojams ir verslui kasmet kainuoja apie 316 mln. eurų. Į tokias pasekmes patenka ne vien kelio remonto kaina: prastesnė danga gali reikšti didesnes automobilių priežiūros, transportavimo ir kelionėms skiriamo laiko sąnaudas. Tai asociacijos vertinimas, o ne suma, tiesiogiai priskiriama kiekvienam vairuotojui.

Kelininkai taip pat remiasi Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimu, pagal kurį vienas į valstybinius kelius investuotas euras sukuria apie 1,48 euro bendros ekonomikos produkcijos. Šio rodiklio nereikėtų suprasti kaip 1,48 euro gryno valstybės pelno – jis apibūdina platesnį poveikį ekonominei veiklai.

Galutinis sprendimas dėl 2027 metų finansavimo dar nepriimtas. Seimui svarstant biudžetą paaiškės, ar kelių priežiūros programai bus skirta daugiau lėšų, nei numatyta dabartiniame projekte.