Katalizatoriaus valymas savo rankomis: keturi žingsniai, padedantys išvengti brangaus eksperimento

Užsidegus variklio lemputei ar suprastėjus automobilio traukai, pažadas išvalyti katalizatorių vienu buteliuku skamba viliojančiai. Tačiau ne kiekvienas katalizatoriaus gedimas reiškia užsikimšimą, o išsilydžiusio ar sutrūkusio vidinio elemento chemija nesutaisys. Prieš pilant priedus, ardant išmetimo sistemą ar bandant ją „pradeginti“, pirmiausia reikia nustatyti, kas iš tikrųjų neveikia.

Internete siūlomi būdai labai skirtingi: nuo specialių degalų priedų iki plovimo tirpikliais ir savadarbių degalų mišinių. Jie nėra lygiaverčiai, o kai kurie gali padidinti gedimą. Praktiškiausia pradėti nuo keturių nuoseklių žingsnių, kurie padeda suprasti, ar valymas apskritai turi prasmės.

Katalizatorius nėra paprastas filtras, kurį pakanka išplauti

Įprasto benzininio automobilio trijų komponentų katalizatoriaus viduje yra smulkių kanalų keraminis arba metalinis elementas su kataliziškai aktyvia danga. Įkaitęs jis padeda anglies monoksidą ir angliavandenilius paversti anglies dioksidu bei vandeniu, o azoto oksidus – azotu. Tai cheminės reakcijos, kurioms svarbi temperatūra ir tinkamas degalų bei oro mišinio valdymas.

Katalizatoriaus nereikėtų painioti su kietųjų dalelių filtru. DPF ar GPF kaupia daleles, o regeneracijos metu sudeginami susikaupę suodžiai. Nors šie komponentai gali būti sumontuoti viename korpuse, jų paskirtis ir priežiūra skiriasi. Todėl patarimas „išvažiuok į greitkelį ir išdegink“ nėra universalus katalizatoriaus remonto būdas.

1. Nuskaitykite klaidas, bet neskubėkite kaltinti katalizatoriaus

Diagnostikos skaitytuvas gali parodyti, pavyzdžiui, kodą P0420 arba P0430, reiškiantį nepakankamą katalizatoriaus sistemos efektyvumą. Tačiau toks įrašas pats savaime dar neįrodo, kad vidiniai kanalai užkimšti ir juos reikia plauti. Vertinti reikia ir kitas klaidas, variklio darbą, deguonies jutiklių rodmenis bei išmetimo sistemos sandarumą.

Išmetimo sistemų gamintojas „Walker“ rekomenduoja pirmiausia pašalinti kitus variklio gedimus ir patikrinti nuotėkius. Kai reikia, servise matuojamas išmetamųjų dujų priešslėgis – jis padeda nustatyti, ar dujų srautas iš tiesų ribojamas. Vien klaidos ištrynimas tokios patikros neatstoja.

Prieš diagnostiką naudinga pasižymėti, kada atsiranda problema: užvedus šaltą variklį, stipriau greitėjant ar tik po ilgesnės kelionės. Taip pat svarbu pasakyti, ar tenka papildyti alyvą, dingsta aušinimo skystis, padidėjo degalų sąnaudos. Šie požymiai gali padėti rasti priežastį, dėl kurios kenčia ir katalizatorius.

2. Degalų priedą vertinkite kaip ribotos paskirties priemonę

Į baką pilami specialūs priedai gali būti skirti degalų sistemai prižiūrėti ir nuosėdų susidarymui mažinti. Tačiau renkantis svarbu perskaityti konkretaus produkto paskirtį: panašiai pavadintos priemonės nebūtinai naudojamos vienodai. Įsiurbimo sistemai skirtas valiklis nėra automatiškai tinkamas pilti į degalų baką ar tiesiai į katalizatorių.

Pavyzdžiui, „LIQUI MOLY“ produktą „Catalytic-System Clean“ pristato pirmiausia kaip profilaktinį benzininių variklių priedą, padedantį apsaugoti katalizatorių nuo suodžių nuosėdų. Gamintojas nurodo, kad 300 ml pakanka iki 70 litrų degalų, o deklaruojamas poveikis siekia iki 2 000 kilometrų. Tai nėra pažadas sutaisyti sugedusį katalizatorių ar užtikrinti veikimą dar 10–15 tūkst. kilometrų. Gamintojas taip pat aiškiai pažymi, kad mangano oksido nuosėdų ši priemonė nepašalina.

Naudojant priedą reikia laikytis jo dozavimo ir automobilio gamintojo reikalavimų. Didesnis kiekis neturėtų būti laikomas stipresniu remontu. Jei po tinkamai panaudotos priemonės problema išlieka, kitų buteliukų pirkimas diagnostikos nepakeis.

3. Leiskite sistemai pasiekti darbinę temperatūrą, bet nebandykite jos perkaitinti

Katalizatoriui veikti reikalinga šiluma. Tvarkingame automobilyje ji pasiekiama įprastai važiuojant, o vykstančios reakcijos padeda palaikyti darbinę temperatūrą ir vidinio elemento švarą. Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad kuo aukštesnės apsukos ar ilgesnis kaitinimas vietoje, tuo geresnis rezultatas.

Jeigu automobilis važinėja daugiausia trumpais atstumais, verta laikytis jo naudojimo instrukcijoje numatytų eksploatavimo rekomendacijų. Tačiau specialiai organizuoti „valymo kelionę“, kai variklis trūkčioja, automobilis smarkiai netraukia ar yra kitų gedimo požymių, nėra tinkamas sprendimas.

Ypač pavojinga tyčia keisti variklio darbą, kad nesudegę degalai patektų į išmetimą. „Walker“ nurodo, kad nesudegusių angliavandenilių ir deguonies perteklius gali smarkiai pakelti katalizatoriaus temperatūrą. Perkaitimas gali pažeisti jo dangą, išlydyti arba suardyti vidinį elementą.

4. Prieš spręsdami dėl valymo pašalinkite gedimo priežastį

Katalizatorius dažnai nukenčia dėl kitur atsiradusios problemos. Tarp galimų priežasčių – uždegimo praleidimai, netinkamas degalų tiekimas, per didelis alyvos deginimas ar aušinimo skysčio patekimas į degimo procesą. Kol toks gedimas nepašalintas, net pakeistas katalizatorius gali vėl būti sugadintas.

Cheminis užteršimas taip pat skiriasi nuo lengvų pašalinamų nuosėdų. Alyvos ar aušinimo skysčio kilmės medžiagos gali padengti aktyvų paviršių ir sutrikdyti jo darbą. Todėl prieš sutinkant su valymo paslauga verta paprašyti aiškaus paaiškinimo: kas nustatyta, kokia procedūra siūloma konkrečiai detalei ir kaip bus patikrintas rezultatas.

Jeigu vidinis elementas išsilydęs, subyrėjęs ar praradęs veiksmingumą dėl nepašalinamo pažeidimo, plovimas jo neatkurs. Tokiu atveju reikia spręsti dėl keitimo ir kartu sutvarkyti pirminę gedimo priežastį.

Acetonas, spiritas ir „deginimas“ nėra patikimas namų receptas

Į katalizatorių nereikėtų savavališkai pilti acetono, bitumo valiklių ar kitų buičiai bei kėbului skirtų tirpiklių. Taip pat nereikėtų namuose ruošti benzino ir alkoholio mišinių ar rinktis automobilio gamintojo nenumatytų degalų. Vien tai, kad skystis tirpdo nešvarumus, dar neįrodo jo tinkamumo katalizatoriaus dangai, jutikliams ir visai degalų sistemai.

Automobilių gamintojų instrukcijose nurodoma naudoti konkrečiam varikliui tinkamus degalus. Pavyzdžiui, „Ford“ perspėja, kad nerekomenduojami degalai gali pažeisti variklį, o tam tikri degalai – ir katalizatorių. Todėl eksperimentas su savadarbiu mišiniu gali sukurti naują problemą vietoj tariamo išvalymo.

Atsargumo reikia ir ardant sistemą: katalizatorius stipriai įkaista ir lieka karštas išjungus variklį. „Ford“ naudojimo instrukcijoje nurodoma prie išmetimo sistemos dirbti tik jai atvėsus, taip pat nestatyti ir nelaikyti veikiančio automobilio virš sausos žolės dėl gaisro rizikos.

Universalaus termino, po kurio kiekvieną katalizatorių reikėtų profilaktiškai išplauti, nėra. Vien rida ar automobilio kilmės šalis nepasako jo būklės. Prieš mokant už chemiją ar valymą verta turėti atsakymą į konkretų klausimą: ar problema tikrai yra pašalinamos nuosėdos, ar detalė jau pažeista? Nuo šio atsakymo priklauso, ar procedūra padės, ar tik atidės būtiną remontą.