Kokiais sūkiais variklis pradeda „valytis“ – ir ar ramus važiavimas iš tiesų jam kenkia?

„Kartais reikia gerai paspausti, kad variklis prasivalytų“ – šį patarimą yra girdėjęs ne vienas vairuotojas. Vieni siūlo kelias minutes palaikyti keturis tūkstančius sūkių, kiti įsitikinę, kad automobilį nuo nuosėdų išgelbės sportinis pavarų dėžės režimas. Tačiau vienos sūkių ribos, kurią pasiekęs bet kuris variklis pradėtų valytis, nėra.

Šiuose patarimuose dažnai suplakami skirtingi dalykai: trumpų kelionių poveikis, važiavimas per aukšta pavara, nuosėdos variklyje ir kietųjų dalelių filtro regeneracija. Ilgesnė kelionė tam tikromis sąlygomis gali būti naudinga, tačiau bandymas automobilį „gydyti“ dideliais sūkiais nebūtinai padės išspręsti problemą.

Keturi tūkstančiai sūkių nėra universali valymo riba

Teiginys, kad variklis geriausiai išsivalo ties 4 000–4 500 aps./min., pernelyg supaprastintas. Benzininio ir dyzelinio variklio darbo režimai skiriasi, o vien sūkių skaičius neparodo nei apkrovos, nei temperatūros konkrečioje sistemos vietoje. Pakelti sūkius stovint aikštelėje ir važiuoti sušilusiu automobiliu užmiestyje – skirtingos sąlygos.

Aiškus pavyzdys – dyzelinio automobilio kietųjų dalelių filtras. „Ford“ tam tikrų modelių instrukcijose, siekiant sudaryti palankesnes regeneracijos sąlygas, rekomenduoja bent 20 minučių kelionę pagrindiniu keliu ar greitkeliu, pasirenkant pavarą, kuri leistų palaikyti maždaug 1 500–3 000 aps./min. Taigi net šiuo konkrečiu atveju kalbama apie kitokį režimą nei patarimuose minimi keturi tūkstančiai. Šios rekomendacijos negalima automatiškai taikyti visiems automobiliams.

Be to, filtro regeneracija nėra viso variklio valymas. Tai, kad išmetimo sistemoje sudeginama dalis filtre susikaupusių suodžių, dar nereiškia, jog tuo pačiu išvalomi purkštukai, EGR vožtuvas ar įsiurbimo sistema.

Ramiai važiuoti galima – problema dažnai yra kelionės trukmė

Kasdienis maršrutas iki mokyklos, parduotuvės ir atgal gali baigtis automobiliui nespėjus tinkamai sušilti. Rudenį ir žiemą tokios kelionės tampa ypač įprastos: variklis užvedamas, nuvažiuojami keli kilometrai ir vėl išjungiamas.

Dyzeliniams automobiliams su kietųjų dalelių filtru toks naudojimas gali apsunkinti regeneraciją. Gamintojas „Ford“ nurodo, kad trumpos kelionės, dažnas variklio išjungimas bei nuolatinis greitėjimas ir lėtėjimas gali neleisti susidaryti filtro regeneracijai reikalingoms sąlygoms.

Tačiau iš to nereikėtų daryti išvados, kad kiekvienas ramiai važiuojantis žmogus gadina automobilį. Tolygus važiavimas sušilusiu varikliu ir trumpas kelių kilometrų maršrutas nėra tas pats. Taip pat nėra pagrindo laikyti 2 000 aps./min. riba, žemiau kurios variklis būtinai pradeda kaupti nuosėdas.

Važiavimo poveikio nepaaiškina ir vairuotojo lytis. Posakiai apie „moterišką“ vairavimą čia tik užgožia tai, ką iš tiesų reikėtų įvertinti: kelionių trukmę, tinkamos pavaros pasirinkimą ir konkretaus automobilio eksploatavimo reikalavimus.

Vožtuvas

Maži sūkiai ir didelė apkrova – jau kita situacija

Važiuoti nedideliais sūkiais lengvai spaudžiant akceleratorių nėra tas pats, kas aukšta pavara reikalauti staigaus įsibėgėjimo. Jeigu automobilis sunkiai greitėja, variklis vibruoja ar dirba nenoriai, stipriau spausti pedalą ne visada yra tinkamas sprendimas.

Kai kuriuose turbininiuose benzininiuose varikliuose su tiesioginiu įpurškimu esant mažiems sūkiams ir didelei apkrovai gali pasireikšti LSPI – priešlaikinis užsidegimas. Tai potencialiai žalingas reiškinys, kurio nereikėtų painioti su paprastu ramiu važiavimu. „Mobil“ techniniame paaiškinime būtent mažų sūkių ir didelės apkrovos derinys nurodomas kaip būdinga LSPI pasireiškimo sąlyga.

Vairuojant automobilį su mechanine pavarų dėže verta pasirinkti greitėjimui tinkamą pavarą. Automatinė dėžė ją paprastai parenka pati, tačiau nėra reikalo specialiai laikyti žemesnę pavarą ir siekti iš anksto nusistatytų sūkių vien dėl tariamo valymo. Sportinis režimas keičia pavarų perjungimo logiką, bet nėra variklio priežiūros procedūra.

Kada verta važiuoti ilgiau, o kada – į servisą?

Jeigu automobilis naudojamas beveik vien trumpiems maršrutams, prasminga įvertinti jo instrukcijoje pateiktas eksploatavimo ir filtro priežiūros rekomendacijas. Ilgesnę kelionę galima suplanuoti su įprastais reikalais, važiuojant leistinu greičiu ir tinkamai parinkta pavara. Tam nereikia nei maksimalių sūkių, nei agresyvaus greitėjimo.

Kita situacija – kai automobilis prarado galią, trūkčioja ar prietaisų skydelyje atsirado perspėjimas. Tuomet pirmiausia reikia išsiaiškinti pranešimo reikšmę ir laikytis konkretaus modelio instrukcijos. Negalima visų gedimų suvesti į „užsiteršusį variklį“ ir tikėtis, kad stipriau paspaudus akceleratorių jie išnyks.

Praktiškiausia pradėti nuo savo automobilio naudojimo įvertinimo: kiek trunka įprasta kelionė, ar variklis spėja sušilti ir kokias sąlygas gamintojas numato išmetimo sistemos priežiūrai. Šie atsakymai naudingesni už vieną visiems siūlomą sūkių skaičių.