Vienas brangiausių pasaulio metalų slypi jūsų automobilio katalizatoriuje: kodėl jis toks vertingas?

Apie brangiuosius metalus dažniausiai galvojame žiūrėdami į papuošalus ar skaitydami apie aukso kainą. Tačiau vienas vertingiausių pramonėje naudojamų metalų gali būti visai šalia – automobilio išmetimo sistemoje. Tai rodis, be kurio daugelio benzininių automobilių katalizatoriams būtų gerokai sunkiau išvalyti išmetamąsias dujas.

Šis metalas išsiskiria retumu ir savybėmis, dėl kurių jo reikia automobilių gamintojams. Vis dėlto skambi mintis, kad po automobilio dugnu slepiasi turtas, gali suklaidinti: katalizatoriuje rodžio yra nedaug, o jo išgavimas reikalauja specialaus perdirbimo.

Kodėl rodis toks brangus?

Rodis priklauso platinos grupės metalams. Tai sidabriškai baltas, korozijai atsparus metalas, gamtoje aptinkamas labai mažais kiekiais. Pramonėje jis paprastai gaunamas kaip šalutinis produktas išgaunant ir perdirbant kitus metalus. Todėl jo pasiūlos neįmanoma greitai padidinti vien nusprendus, kad rinkai reikia daugiau rodžio.

Tai padeda suprasti, kodėl nedideli paklausos ar tiekimo pokyčiai gali smarkiai paveikti kainą. Kai automobilių gamintojams metalo reikia daugiau, o jo pasiūla ribota, susidaro sąlygos brangimui. Tačiau procesas veikia ir priešinga kryptimi: mažėjant paklausai ar daugėjant perdirbto metalo, kaina gali kristi.

Rodį vadinti visada brangiausiu pasaulio metalu būtų netikslu. Kainos kinta, o palyginimas priklauso ir nuo to, kokius metalus bei jų formas lyginame. Pavyzdžiui, 2026 metų rugsėjo 9 dienos „Kitco“ kotiruotėje rodžio pirkimo kaina siekė 9 050 JAV dolerių už Trojos unciją, o aukso – apie 4 419 dolerių. Tuo metu rodis buvo maždaug dukart brangesnis už auksą, tačiau tai konkrečios dienos kainų palyginimas.

Kam toks brangus metalas reikalingas automobilyje?

Automobilio katalizatorius padeda sumažinti kenksmingų medžiagų kiekį išmetamosiose dujose. Benzininiuose automobiliuose naudojami trijų komponentų katalizatoriai mažina anglies monoksido, nesudegusių angliavandenilių ir azoto oksidų išmetimą. Skirtingi taurieji metalai šiame procese atlieka skirtingas užduotis.

Rodis ypač svarbus azoto oksidams paverčiant azotu. Jis veikia kaip katalizatorius – padeda vykti cheminėms reakcijoms, pats jų metu nėra sunaudojamas kaip kuras. Be to, jis atsparus korozijai, o jo lydymosi temperatūra siekia maždaug 1 963 laipsnius Celsijaus. Tokios savybės naudingos dirbant karštoje išmetimo sistemoje.

Vis dėlto katalizatorius nepaverčia automobilio visiškai netaršiu. Mažinant vienų teršalų kiekį, išmetamosiose dujose vis tiek lieka anglies dioksido. Todėl teiginys, kad iš išmetimo vamzdžio po valymo išeina vien nekenksmingos dujos, būtų klaidinantis.

Kiek rodžio iš tikrųjų yra katalizatoriuje?

Katalizatoriaus viduje nėra lengvai išimamo rodžio gabalėlio. Taurieji metalai naudojami jo veikliojoje dangoje, o jų derinys ir kiekis priklauso nuo konkrečios konstrukcijos. Be rodžio, katalizatoriuose gali būti paladžio ir platinos.

Dėl šios priežasties pažadas, kad kiekviename lengvajame automobilyje būtinai yra vienas ar du gramai rodžio, nėra patikimas būdas apskaičiuoti detalės vertę. Negalima visiems automobiliams taikyti vienodo kiekio ar painioti rodžio kiekio su bendra visų tauriųjų metalų mase.

Net žinant metalo kiekį, biržos ar prekiautojų skelbiama gryno rodžio kaina neparodo, kiek savininkas gautų už seną katalizatorių. Metalą reikia atskirti nuo kitų medžiagų, išgryninti ir paruošti pakartotiniam naudojimui. Tam naudojami sudėtingi pramoniniai procesai.

Praktinė išvada vairuotojui paprasta: vien skambios antraštės apie rodžio kainą nepakanka savo katalizatoriaus vertei nustatyti.

Ar elektromobiliai sumažins rodžio paklausą?

Vien elektra varomi automobiliai neturi vidaus degimo variklio išmetimo sistemos, todėl jiems tokių katalizatorių nereikia. Benzininiams automobiliams ir hibridams, kuriuose veikia benzininis variklis, išmetamųjų dujų valymas išlieka būtinas.

„Johnson Matthey“ 2026 metų gegužės ataskaitoje prognozavo, kad bendra rodžio paklausa tais metais sumažės apie 6 procentus. Mažesnė benzininių automobilių gamyba turėtų mažinti jo naudojimą automobilių katalizatoriuose, o atsigavęs senų katalizatorių perdirbimas – didinti antrinio metalo pasiūlą. Dėl to rinkoje galėtų susidaryti nedidelis perteklius. Tai prognozė, o ne galutinis visų metų rezultatas.

Taigi rodžio ateitis priklausys ir nuo automobilių gamybos, ir nuo perdirbimo. Jo vertę lemia labai konkreti užduotis: nedidelis šio reto metalo kiekis padeda sumažinti teršalų, kuriuos kasdien išmeta milijonai automobilių, kiekį.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!