Valandų valandas ieškote atsakymo, o jis ateina plaunant indus: kodėl atsitraukus kartais pasidaro aiškiau?

Prie tos pačios problemos galima praleisti visą vakarą, mintyse pakartoti dešimt pokalbių ir vis tiek nežinoti, ką daryti. O kitą rytą, einant į darbą ar ruošiant pusryčius, staiga kyla mintis: juk galima pabandyti kitaip. Toks palengvėjimas pažįstamas daugeliui. Psichologijos tyrimai rodo, kad pertrauka iš tiesų gali padėti spręsti kai kurias užduotis, tačiau staigus aiškumo jausmas dar negarantuoja, kad rastas atsakymas teisingas.

Astrologiniuose aiškinimuose panašios akimirkos siejamos su planetų padėtimi ir vidinio persitvarkymo laikotarpiais. Vis dėlto tai simbolinės interpretacijos, kurių nereikėtų prilyginti moksliškai patikrintam žmogaus mąstymo paaiškinimui. Norint suprasti, kodėl atsitraukimas kartais padeda, daugiau atsakymų suteikia dėmesio, streso ir problemų sprendimo tyrimai.

Kartais galvojame ilgai, bet vis grįžtame į tą pačią vietą

Spręsti problemą ir nuolat apie ją nerimauti gali atrodyti labai panašu. Abiem atvejais klausimas neišeina iš galvos, tačiau rezultatas skiriasi. Vienu atveju renkame informaciją, lyginame galimybes ir tikriname prielaidas. Kitu – dar kartą mintyse išgirstame tą patį nemalonų sakinį, numatome blogiausią baigtį ir vėl klausiame savęs, kodėl nesugebame apsispręsti.

Pavyzdžiui, ruošiantis sudėtingam pokalbiui galima kelias valandas tobulinti pirmąjį sakinį ir nė karto nepagalvoti, ko iš to pokalbio iš tikrųjų norime. Ar reikia atsiprašyti, išsiaiškinti faktus, paprašyti pagalbos, o gal susitarti dėl konkrečios ribos? Atsitraukimas gali suteikti progą pastebėti, kad iki tol buvo sprendžiamas ne tas klausimas.

Pertrauka turi pavadinimą – inkubacijos efektas

Psichologijoje inkubacija vadinamas laikotarpis, kai jau nagrinėta problema kuriam laikui atidedama, o vėliau prie jos grįžtama. Ut Na Sio ir Thomaso Ormerodo tyrimų metaanalizė nustatė teigiamą tokios pertraukos poveikį, tačiau jis priklausė nuo užduoties pobūdžio ir pertraukos sąlygų. Daugiau naudos pastebėta atliekant užduotis, kurioms reikia generuoti įvairias idėjas.

Svarbi detalė – prieš pertrauką jau būna įdėta darbo. Tai ne pažadas, kad atsakymas atsiras nieko nežinant ir nieko nedarant. Tyrimų apžvalgoje ilgesnis pasirengimas buvo siejamas su didesne pertraukos nauda, o sudėtingomis protinėmis užduotimis užpildyta pauzė – su mažesne. Kitaip tariant, atidėti vieną sunkų klausimą ir tuoj pat imtis kito gali būti visai kitokia patirtis nei trumpam pakeisti veiklą.

Todėl pasivaikščiojimą ar nesudėtingą buities darbą galima išbandyti kaip būdą atsitraukti. Tačiau nėra vienos visiems tinkamos trukmės ar veiklos, kuri būtinai „įjungtų“ geras mintis.

Stresas gali apsunkinti gebėjimą pakeisti požiūrį

Kai reikia apsispręsti greitai, dažnai dar padidiname spaudimą sau: privalau suprasti dabar, negaliu suklysti, turiu numatyti visas pasekmes. Tuo metu pati užduotis niekur nedingsta, o prie jos prisideda baimė priimti netinkamą sprendimą.

Ūmaus streso poveikio tyrimų metaanalizėje, apėmusioje 51 tyrimą ir 2 486 dalyvius, nustatyta, kad stresas vidutiniškai blogino darbinės atminties ir mąstymo lankstumo rezultatus. Tai gebėjimai, reikalingi išlaikyti svarbią informaciją galvoje ir pereiti nuo vieno sprendimo būdo prie kito. Poveikis priklausė nuo aplinkybių, todėl teigti, kad bet kokia įtampa visada trukdo mąstyti, būtų pernelyg paprasta.

Praktiškai verta pastebėti momentą, kai pastangos nebeduoda naujos informacijos. Jeigu jau kelintą kartą skaitote tą pačią žinutę ir kuriate vis kitą jos autoriaus ketinimų versiją, galbūt naudingiau trumpam padėti telefoną, o vėliau užduoti vieną aiškų klausimą.

Staigus „dabar supratau“ jausmas dar nėra įrodymas

Įžvalga gali būti labai įtikinama. Atsakymas atrodo paprastas, abejonės sumažėja, norisi iš karto veikti. Carola Salvi ir jos kolegų keturiuose eksperimentuose dalyvių įžvalga laikyti atsakymai vidutiniškai buvo tikslesni nei jų analitiškai rasti sprendimai. Tačiau buvo tiriamos konkrečios kalbinės, vaizdinės ir mišrios užduotys.

Šių rezultatų negalima tiesiog perkelti sprendimui skirtis, keisti darbą ar pasirašyti svarbią sutartį. Tokiose situacijose gali trūkti faktų, skirtis žmonių interesai ir nebūti vieno teisingo atsakymo. Palengvėjimą kartais suteikia ir vien tai, kad pagaliau pasirinkome, nors pasirinkimo pasekmių dar neįvertinome.

Todėl gerą mintį verta užsirašyti ir patikrinti: kokiais faktais ji remiasi, ko dar nežinau, ar yra kita pagrįsta interpretacija? Ypač naudinga atskirti tai, ką žmogus iš tiesų pasakė, nuo to, ką mes nusprendėme apie jo ketinimus.

Santykiuose pauzė naudingiausia tada, kai po jos sugrįžtame kalbėtis

Po įtempto pokalbio gali atrodyti, kad viską būtina išspręsti tą patį vakarą. Tačiau galima pasirinkti ir kitą eigą: pasakyti, kad reikia laiko susidėlioti mintis, bei susitarti, kada pokalbis bus pratęstas. Toks susitarimas suteikia pauzei aiškią pabaigą ir nepalieka kito žmogaus spėlioti, ar tema apskritai dar bus aptarta.

Prieš grįžtant prie pokalbio verta pasižymėti konkretų įvykį, savo reakciją ir norimą pokytį. Pavyzdžiui, vietoj ilgo kaltinimų sąrašo galima pasiruošti paaiškinti, kuris susitarimas nebuvo įvykdytas ir ko reikėtų kitą kartą. Tai paprastas būdas paversti vidinius svarstymus aptariamu klausimu.

Kaip atsitraukti, kad problema neliktų tiesiog atidėta?

Pirmiausia vienu ar dviem sakiniais užrašykite, ką reikia nuspręsti. Tada pasižymėkite, kokios informacijos trūksta ir ar sprendimas turi tikrą terminą. Tai padeda atskirti klausimą, kuriam reikia naujų duomenų, nuo tokio, kuriam šiuo metu labiau trūksta ramaus dėmesio.

Po pertraukos grįžkite ne su reikalavimu rasti galutinį atsakymą į viską, o su mažesne užduotimi. Gal šiandien pakanka paskambinti, pasitikslinti sąlygas ar paprašyti paaiškinimo. Planetų padėtis nėra pagrindas atidėti būtiną veiksmą, tačiau ir nuovargis nėra priežastis versti save priimti viso gyvenimo sprendimą vienu prisėdimu.

Jeigu mintis atėjo plaunant indus, užsirašykite ją. O užsukę vandenį patikrinkite, ar ji vis dar atrodo pagrįsta.