Kaip sumažinti drėgmę rūsyje ir išdžiovinti sienas nebrangiomis priemonėmis

Rūsyje nuo sienų byra dažai, ant dėžių kaupiasi drėgmė, o įėjus pasitinka sunkus pelėsio kvapas – vien praviras langelis tokios bėdos dažniausiai neišsprendžia. Pirmiausia reikia sustabdyti drėgmės patekimą ir užtikrinti oro judėjimą, o tik tada sausinti patalpą paprastomis priemonėmis.

Jei sienos šlapios po lietaus ar atlydžio, problema greičiausiai yra vanduo prie pamatų. Jei jos drėgnos visą laiką, ypač kampuose, dažnai kaltas šaltas paviršius, prasta ventiliacija ir kondensatas.

Pirmiausia atskirkite, iš kur atsiranda vanduo

Apžiūrėkite rūsį po stipresnio lietaus. Šlapia juosta ties grindų ir sienos sandūra, balti druskų pėdsakai ant mūro, vandens lašai ar pelkėtas kampas rodo, kad drėgmė veržiasi iš grunto arba patenka per nesandarią vietą.

Jeigu ant sienų matyti tik smulkūs lašeliai, o blogiausia būna šiltomis, drėgnomis vasaros dienomis, tai gali būti kondensatas. Šiltas lauko oras rūsyje atšąla, o jo drėgmė nusėda ant šaltų sienų, vamzdžių ir grindų. Tokiu atveju ilgai laikyti atidarytus langus per tvanką gali būti ne pagalba, o papildoma bėda.

Neišleiskite vandens prie pat pamatų

Prieš perkant sausintuvą verta išeiti į lauką. Išvalykite lietvamzdžius, patikrinkite, ar vanduo iš jų nenubėga prie pat namo, ir ar žemė šalia sienos nekrypsta į pamatus. Kartais rūsį nuolat drėkina ne sena siena, o vienas lietvamzdis, pilantis vandenį tiesiai prie jos.

Prie namo nelaikykite žemių, lapų krūvų ar daiktų, kurie sulaiko vandenį ir neleidžia sienai išdžiūti. Jei įmanoma, lietaus vandenį nukreipkite toliau nuo pastato paprastu prailginimu ar lataku. Tai nepašalins rimtų pamatų hidroizoliacijos problemų, bet dažnai sumažina šlapių periodų mastą.

Kaip sumažinti drėgmę rūsyje ir išdžiovinti sienas nebrangiomis priemonėmisNuotrauka: Pexels / Pixabay

Oro judėjimas džiovina geriau nei kvapų maskavimas

Rūsys neturi virsti sandėliu iki lubų. Dėžes, bulves, stiklainius ir baldus patraukite nuo sienų, kad tarp jų liktų oro tarpas. Prie pat šaltos sienos prispaustas kartonas greitai prisigeria drėgmės ir tampa patogia vieta pelėsiui.

Vėdinkite tada, kai lauke oras vėsesnis ir sausesnis nei rūsyje – dažniausiai anksti ryte, vakare arba vėsesniu metų laiku. Jei rūsyje yra du ventiliacijos taškai, neuždenkite nė vieno jų: oras turi ne tik įeiti, bet ir turėti kur išeiti.

Mažoje patalpoje gali padėti paprastas ventiliatorius, nukreiptas taip, kad judintų orą palei drėgniausią sieną. Jis neištraukia vandens iš mūro, tačiau neleidžia drėgmei užsistovėti. Indai su druska ar drėgmės surinkėjai tinka spintelėje ar mažame sandėliuke, bet šlapių rūsio sienų jie neišdžiovins.

Kada nebrangių priemonių jau nebeužtenka

Pelėsį nuo nedidelio paviršiaus galima nuvalyti tam skirtu valikliu, dėvint pirštines ir gerai vėdinant patalpą. Tačiau dažyti sieną per anksti neverta: dažai gali trumpam paslėpti dėmes, bet po jais likusi drėgmė vėl iškels sluoksnį ir grąžins kvapą.

Jei vanduo rūsyje kaupiasi ant grindų, mūras nuolat šlapias, atsiranda įtrūkių arba pelėsis plinta dideliame plote, reikia ieškoti konstrukcinės priežasties – nesandarių pamatų, drenažo ar vamzdyno gedimo. Tokios bėdos nei druska, nei intensyvus vėdinimas neišspręs.

Pradėkite nuo lietaus vandens nukreipimo, laisvų ventiliacijos angų ir daiktų patraukimo nuo sienų. Kai rūsys nebešlampa iš lauko ir jame juda oras, sienos džiūsta lėtai, bet realiai – o ne tik iki pirmo lietaus.