Rūsyje nuo lubų pradėjo lašėti vanduo. Neskubėkite jų šiltinti – pirmiausia patikrinkite vieną dalyką

Nusileidžiate į rūsį pasiimti bulvių, įjungiate šviesą ir pastebite, kad lubos nusėtos vandens lašeliais. Vienur jie vos matomi, kitur jau susijungę į didesnius lašus, kurie retkarčiais nukrinta ant grindų ar daržovių dėžių. Ant sienų atsiranda tamsių dėmių, medinės lentynos pradeda drėkti, o ore tvyro nemalonus, pelėsį primenantis kvapas. Iš pradžių atrodo, kad kažkur prakiuro stogas arba pro pamatus skverbiasi vanduo. Tačiau tikroji priežastis gali būti visai kita.

Spalį ši problema ypač aktuali sodybų ir individualių namų savininkams. Lauke temperatūra krinta, prasideda lietūs, o rūsiuose jau sukrautas rudens derlius. Bulvės, morkos, burokėliai ir obuoliai laukia žiemos, tačiau dėl netinkamų laikymo sąlygų dalis atsargų gali sugesti gerokai anksčiau, nei tikėtasi.

Blogiausia tai, kad žmonės neretai puola spręsti ne pačią problemą, o jos pasekmes. Nuvalo vandenį nuo lubų, pastato kibirą arba priklijuoja putplasčio plokštes. Tačiau drėgmė netrukus sugrįžta. Kad taip nenutiktų, pirmiausia reikia suprasti, iš kur rūsyje atsiranda vanduo.

Kodėl ant rūsio lubų kaupiasi vanduo, nors niekur nėra skylės?

Viena dažniausių priežasčių – kondensatas. Tai tas pats reiškinys, dėl kurio žiemą rasoja langai arba ant šalto vandens stiklinės vasarą susidaro lašeliai. Tik rūsyje visa tai vyksta ant lubų, sienų ir kitų šaltų paviršių.

Ore visada yra tam tikras kiekis vandens garų. Kai drėgnas oras susiliečia su pakankamai šaltu paviršiumi, dalis garų virsta vandens lašeliais. Kuo didesnis oro drėgnumas ir kuo šaltesnės lubos, tuo lengviau susidaro kondensatas.

Pavyzdžiui, jeigu virš rūsio yra nešildomas garažas, lauko terasa arba kita šalta patalpa, rūsio perdanga gali stipriai atvėsti. Tuo metu pačiame rūsyje oras išlieka drėgnas. Susidarius tinkamoms sąlygoms, lubos pradeda rasoti, nors pro jas iš išorės neprasiskverbia nė lašas vandens.

Prie drėgmės prisideda ir laikomos daržovės. Bulvės, morkos bei kiti šakniavaisiai kvėpuoja ir išskiria drėgmę. Jeigu rūsys prastai vėdinamas, ore kaupiasi vandens garai, kurie vėliau kondensuojasi ant šaltesnių paviršių.

Tačiau ne kiekvienas šlapias plotas reiškia kondensatą. Jeigu vanduo pasirodo tik po stipraus lietaus, teka iš vienos konkrečios vietos arba ant lubų matyti aiškios šlapios dėmės, priežastis gali būti nesandari hidroizoliacija, pažeisti vamzdžiai ar pro konstrukcijas besiskverbianti drėgmė.

Šiuos gedimus svarbu atskirti, nes kondensato nepanaikinsite vien užtaisę plyšį, o prakiurusio vamzdžio nesutvarkysite įrengę papildomą ventiliacijos angą.

Pirmiausia patikrinkite šiuos tris dalykus – nereikės iš karto leisti pinigų remontui

Prieš perkant izoliacines medžiagas ar samdant meistrus, verta atlikti kelis paprastus patikrinimus. Jie ne visada leis nustatyti tikslią priežastį, tačiau padės suprasti, nuo ko pradėti.

Pirmiausia apžiūrėkite lubas ir sienas. Jeigu smulkūs vandens lašeliai susidaro dideliame lubų plote, tikėtina, kad kaupiasi kondensatas. Jeigu viena vieta nuolat šlapia, o aplink ją matyti dėmės, verta ieškoti vandens prasiskverbimo arba vamzdyno gedimo. Taip pat patikrinkite, ar prie grindų nesikaupia vanduo ir ar drėgmės žymės nekyla nuo sienų apačios.

Antras dalykas – temperatūra ir oro drėgnumas. Tam praverčia nebrangus termometras su drėgmės matuokliu. Įrenginį palikite rūsyje ir kelias dienas stebėkite rodmenis. Jeigu santykinė oro drėgmė labai didelė, o lubos gerokai šaltesnės už patalpos orą, kondensato tikimybė padidėja.

Vis dėlto nereikėtų siekti, kad daržovių rūsyje oras būtų toks pat sausas kaip gyvenamajame kambaryje. Bulvėms ir daugeliui šakniavaisių laikyti reikalinga gana didelė oro drėgmė. Problema prasideda tada, kai vanduo kaupiasi ant paviršių, laša ant derliaus arba susidaro pelėsiui palankios sąlygos.

Trečia, patikrinkite ventiliaciją. Jeigu rūsyje yra oro tiekimo ir ištraukimo angos, įsitikinkite, kad jos neužkimštos lapais, voratinkliais ar kitais nešvarumais. Kartais netinkamą oro apykaitą lemia visai paprasta priežastis – uždaryta sklendė arba užsikimšęs ortakis.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kada lubos labiausiai rasoja. Jeigu problema sustiprėja atšilus orams, gali būti, kad į vėsų rūsį patenka per daug šilto ir drėgno lauko oro. Jeigu lašai atsiranda po lietaus, pirmiausia reikėtų patikrinti konstrukcijų sandarumą.

Namo rūsys

Viena dažniausių klaidų – atidaryti visas ventiliacijos angas ir tikėtis, kad rūsys išdžius

Atrodytų, kad kuo daugiau gryno oro patenka į rūsį, tuo greičiau jame turėtų sumažėti drėgmė. Tačiau taip būna ne visada.

Vasarą ir šiltomis rudens dienomis lauko oras gali būti gerokai šiltesnis už rūsio sienas bei lubas. Patekęs į vėsią patalpą jis atšąla, todėl drėgmė gali pradėti kondensuotis ant paviršių. Tokiu atveju intensyvus vėdinimas problemą tik pablogina.

Šaltuoju metų laiku situacija dažnai būna kitokia. Lauko ore paprastai yra mažiau vandens garų, todėl tinkamai organizuota oro apykaita gali padėti pašalinti drėgmės perteklių. Vis dėlto rūsyje laikomų daržovių negalima peršaldyti, todėl ventiliaciją būtina reguliuoti pagal oro sąlygas.

Tradiciniuose rūsiuose dažnai įrengiamos dvi vėdinimo angos arba ortakiai. Per žemiau esančią angą patenka šviežias oras, o per aukščiau įrengtą pašalinamas patalpos oras. Tačiau vien dviejų vamzdžių buvimas negarantuoja tinkamo vėdinimo – jų veiksmingumas priklauso nuo įrengimo, temperatūrų skirtumo ir oro judėjimo.

Jeigu vėdinimo sistema neveikia, ją verta patikrinti arba kreiptis į specialistą. Ypač svarbu tai rūsiuose, kuriuose yra šildymo įrangos ar kitų prietaisų, kuriems reikalingas tinkamas oro tiekimas.

Kita dažna klaida – skubotai šiltinti lubas putplasčiu, neįvertinus, kur kaupiasi drėgmė. Šilumos izoliacija iš tiesų gali padėti sumažinti kondensato susidarymą, jeigu problema kyla dėl šaltos perdangos. Tačiau netinkamai įrengus izoliaciją, drėgmė gali pradėti kauptis paslėptuose konstrukcijos sluoksniuose.

Todėl prieš tvirtinant šiltinimo plokštes reikia įvertinti perdangos sandarą, galimą drėgmės judėjimą ir gaisrinės saugos reikalavimus. Vien papildoma plėvelė ar putplasčio sluoksnis nėra universalus sprendimas kiekvienam rūsiui.

Kaip sutvarkyti drėgną rūsį ir išsaugoti bulves iki pavasario?

Kai drėgmės priežastis nustatyta, galima imtis konkrečių darbų. Jei problema susijusi su kondensatu, pirmiausia pasirūpinkite tinkamu vėdinimu ir patikrinkite, ar nėra neįprastai šaltų paviršių. Jei vanduo skverbiasi pro sienas ar grindis, gali prireikti hidroizoliacijos, lietaus vandens nuvedimo ar drenažo sistemos remonto.

Kol problema sprendžiama, reikėtų apsaugoti rūsyje laikomas atsargas. Bulvių ir kitų daržovių dėžių nestatykite tiesiai ant šlapių grindų ir neprispauskite prie drėgnų sienų. Geriau naudoti pakeltas, orui laidžias lentynas arba dėžes, aplink kurias galėtų cirkuliuoti oras.

Taip pat reguliariai perrinkite derlių. Jeigu pastebėjote minkštėjančių, pūvančių ar pelėsio pažeistų daržovių, jas pašalinkite. Viena sugedusi bulvė nebūtinai sugadins visas atsargas, tačiau ilgai paliktos pūvančios daržovės gali paskatinti gedimą ir šalia laikomose dėžėse.

Svarbu prisiminti, kad skirtingiems produktams reikalingos nevienodos laikymo sąlygos. Bulvės ir morkos geriau išsilaiko vėsioje, gana drėgnoje aplinkoje, o svogūnams ir česnakams reikia sausesnių sąlygų. Todėl, turint galimybę, juos verta laikyti atskirai.

Jeigu rūsyje jau atsirado pelėsio, neužtenka vien nuvalyti juodų dėmių. Pirmiausia reikia pašalinti drėgmės priežastį. Nedidelius pelėsio pažeistus kietus paviršius galima nuvalyti tinkamomis priemonėmis, tačiau didesnio užterštumo ar pažeistų porėtų medžiagų atveju gali reikėti specialistų pagalbos. Nereikėtų savavališkai purkšti stiprių chemikalų šalia laikomų maisto produktų ar maišyti skirtingų valymo priemonių.

Kartais siūloma rūsio kampuose pastatyti indus su druska ar medžio anglimi. Tačiau iš tokios priemonės nereikėtų tikėtis stebuklo. Ji nepakeis tinkamos ventiliacijos, nesustabdys pro pamatus besiskverbiančio vandens ir neišspręs nuolatinio kondensato problemos.

Jeigu šlapias rūsys yra senas ir drėgmė jame kaupiasi kasmet, verta kreiptis į specialistą, kuris įvertintų hidroizoliaciją, ventiliaciją ir perdangos šiltinimo galimybes. Kartais vienkartinis tinkamai atliktas remontas kainuoja mažiau nei kasmet sugendantis derlius ir nuolat pasikartojantis pelėsis.

Rūsyje nuo lubų lašantis vanduo nėra smulkmena, kurią galima ignoruoti iki pavasario. Tačiau tai nebūtinai reiškia ir didelį pastato gedimą. Pirmiausia išsiaiškinkite, ar vanduo susidaro dėl kondensato, ar skverbiasi iš išorės. Nuo šio atsakymo priklauso, ar pakaks sutvarkyti oro apykaitą, ar teks imtis rimtesnių remonto darbų.

Svarbiausia neskubėti uždengti šlapių lubų naujomis medžiagomis, kol nežinote, kodėl jos drėksta. Kitaip vandens lašeliai gali pradingti iš akių, tačiau pati drėgmė liks konstrukcijų viduje ir ilgainiui pridarys dar daugiau žalos.