Fazė lizde – dešinėje ar kairėje? „Nerašyta elektrikų taisyklė“ gali pavojingai suklaidinti

Keičiant elektros lizdą dažnai prisimenamas patarimas: fazę jungti dešinėje, neutralųjį laidininką – kairėje. Tačiau vien toks išdėstymas neapsaugo nuo elektros smūgio ir nepatvirtina, kad lizdas įrengtas tinkamai. Lietuvoje paplitusiuose įprastuose „Schuko“ lizduose kištuką galima apsukti, todėl saugumo negalima grįsti įsitikinimu, kad fazė visada bus toje pačioje pusėje.

Iš išorės sieninio lizdo pakeitimas atrodo nesudėtingas: nuimamas dangtelis, prijungiami laidai, prisukamas naujas mechanizmas. Vis dėlto už dangtelio gali slėptis sena instaliacija, neaiškios paskirties laidininkai, pažeista izoliacija ar atsilaisvinusios jungtys. Tokiose situacijose įprotis „visada jungiu taip pat“ neatstoja patikros.

Svarbiausia suprasti, ką reiškia kiekvienas laidininkas, kaip pažymėti konkretaus lizdo gnybtai ir ar darbų vietoje tikrai nėra įtampos. Būtent čia slypi skirtumas tarp tvarkingo sumontavimo ir pavojingos klaidos, kurios kasdien naudojant lizdą galima ilgai nepastebėti.

Kodėl svarbu atskirti fazę, neutralųjį ir apsauginį laidininką?

Įprastoje šiuolaikinėje vienfazėje instaliacijoje sutinkami trys skirtingą paskirtį turintys laidininkai: fazinis, neutralusis ir apsauginis. Fazinis žymimas raide L, neutralusis – N, o apsauginis – PE arba atitinkamu apsauginio įžeminimo simboliu.

Fazinis laidininkas įprastomis sąlygomis turi pavojingą įtampą žemės atžvilgiu. Neutralusis yra darbinės elektros grandinės dalis – juo taip pat teka srovė, todėl laikyti jį savaime saugiu negalima. Apsauginio laidininko paskirtis kita: jis dalyvauja apsaugoje nuo elektros smūgio, kai įvyksta tam tikri gedimai.

Šių paskirčių supainiojimas gali būti daug pavojingesnis nei klausimas, kurioje lizdo pusėje yra fazė. Ypač rimta klaida – fazinį laidininką prijungti prie apsauginio kontakto. Taip pavojinga įtampa gali atsirasti ten, kur jos neturėtų būti.

Laidų spalvos padeda, tačiau senoje instaliacijoje jų neužtenka

Šiuolaikinėje instaliacijoje neutralusis laidininkas paprastai būna mėlynas, apsauginis – geltonai žalias, o fazinis dažniausiai rudas, taip pat gali būti juodas ar pilkas. Tačiau spalva nėra matavimo rezultatas. Ypač atsargiai reikia vertinti senus būstus ir vietas, kuriose anksčiau buvo atlikta neaiškių pakeitimų.

Laidas galėjo būti panaudotas netinkamai, jo žymėjimas pakeistas arba dalis instaliacijos įrengta pagal senesnius sprendimus. Todėl pasitikėti vien tuo, kad „mėlynas tikriausiai yra nulis“, pavojinga. Dviejų laidų instaliacijos taip pat negalima automatiškai vertinti taip pat kaip šiuolaikinės trijų laidininkų sistemos.

Paprastas indikatorinis atsuktuvas šio klausimo galutinai neišsprendžia. Jo rodmens nepakanka patvirtinti, kad įtampos nėra. Tokiai patikrai naudojamas tinkamas dvipolis įtampos indikatorius, kurio veikimas patikrinamas prieš matavimą ir po jo. Jeigu laidininkų paskirtis neaiški, ją turi nustatyti kvalifikuotas elektrikas.

Laidų spalvos montuojant elektros kištuko lizdą

Kurioje lizdo pusėje turėtų būti fazė?

Kai kurie elektrikai laikosi nuoseklaus susitarimo: žiūrint į lizdą iš priekio fazę jungti dešinėje, neutralųjį laidininką – kairėje. Nuoseklumas gali padėti orientuotis įrengtoje sistemoje, tačiau iš tokio įpročio negalima daryti išvados, kad visi lizdai prijungti vienodai.

Lietuvoje plačiai naudojami F tipo, arba „Schuko“, lizdai nėra poliarizuoti: tinkamą kištuką juose galima apsukti. Apsukus kištuką, prie prietaiso patenkančios fazės ir neutraliojo laidininko padėtys pasikeičia. Todėl įprasto tokiai jungčiai skirto prietaiso saugumas negali priklausyti nuo vienos kištuko įstatymo krypties.

Montuojant būtina vadovautis konkretaus gaminio žymėjimu ir gamintojo nurodymais. Apsauginis laidininkas jungiamas prie tam skirto apsauginio gnybto, o ne pasirenkamas pagal apibūdinimą „viršutinis“ ar „vidurinis“. Skirtingų mechanizmų konstrukcija gali skirtis.

Ar sukeitus fazę ir neutralųjį laidininką kils trumpasis jungimas?

Vien fazės ir neutraliojo laidininko sukeitimas dviejuose darbiniuose įprasto „Schuko“ lizdo kontaktuose savaime nesukelia trumpojo jungimo. Tačiau tai nereiškia, kad montuojant galima nepaisyti laidininkų paskirties ar gnybtų žymėjimo.

Trumpasis jungimas gali įvykti netinkamai sujungus laidininkus, palikus išsikišusių laidų gyslų ar pažeidus izoliaciją. Atsilaisvinusi jungtis gali kaisti, nors prietaisas iš pradžių atrodys veikiantis įprastai. Taigi tai, kad įjungtas virdulys užvirino vandenį, dar nepatvirtina visos instaliacijos saugumo.

Kai kuriems įrenginiams, pavyzdžiui, daliai šildymo katilų, gamintojas gali nustatyti konkrečius fazės ir neutraliojo laidininko prijungimo reikalavimus. Tokiais atvejais remiamasi įrenginio dokumentacija. Vien bendro patarimo apie „dešinę pusę“ nepakanka.

Išjungtas prietaisas dar nereiškia saugios darbo vietos

Prietaiso jungiklio išjungimas nėra tas pats, kas saugus jo atjungimas nuo elektros. Lygiai taip pat nepakanka skydelyje nuleisti, kaip manoma, tinkamą automatinį jungiklį ir iš karto liesti laidus. Darbų vietoje turi būti patikrinta, kad įtampos tikrai nėra, ir užtikrinta, kad jos niekas netyčia neįjungtų.

Jeigu lizde matyti apdegimų, pažeista izoliacija, juntamas svilėsių kvapas ar neaišku, kuris laidininkas kokią paskirtį atlieka, darbo tęsti spėliojant negalima. Elektriko patikra reikalinga ir tuomet, kai seną instaliaciją norima pritaikyti lizdui su apsauginiais kontaktais.

Fazės vieta dešinėje gali būti montuotojo pasirinktas nuoseklus susitarimas. Tačiau nuo elektros smūgio saugo tinkamai įrengta ir patikrinta instaliacija, veikianti apsauga bei saugiai atliekami darbai. Vien įsiminta lizdo pusė šių sąlygų nepakeičia.