Už GTA VI sumokėjau 79,99 euro ir pasiėmiau savaitę atostogų. Kolegos nesuprato tokio mano poelgio – „dėl žaidimo imi atostogas?”
Lapkričio 19–25 dienoms pasiėmiau penkias darbo dienas atostogų, nes noriu ramiai pažaisti GTA VI. Žaidimą užsisakiau iš anksto, sumokėjau 79,99 euro ir nusprendžiau šįkart pirmų vakarų nepraleisti žiūrėdamas, kaip žaidžia kiti. Kai darbe pasakiau, kam imu laisvas dienas, vienas kolega nusijuokė ir paklausė, ar man ne gėda dėl kompiuterinio žaidimo švaistyti atostogas. Atsakiau, kad jis juk nesigėdija jų imti savaitei žvejybos.
Prašymą atostogoms pateikiau ne paskutinę minutę. Pasitikrinau darbų kalendorių, susiderinau, ką turėsiu užbaigti, ir tik tada pasirinkau datas. Mano planas paprastas: savaitę pabūti namuose, išsimiegoti ir pažaisti žaidimą, kurio laukiau ilgai. Niekur neskristi, nevažiuoti per pusę Europos ir nebandyti per septynias dienas pamatyti tiek, kad grįžus reikėtų dar kelių laisvų dienų atsigauti.
Vis dėlto vos pasakiau, jog lieku namuose dėl GTA VI, paprastas pokalbis apie atostogas virto mano pasirinkimo svarstymu. Vienam atrodė keista, kitam juokinga, trečias iš karto paklausė, ką apie tai sako žmona. Tarsi būčiau ne iš anksto suplanavęs savo laisvą laiką, o pranešęs, kad metu darbą ir nuo šiol gyvensiu prie konsolės.
Kai išėjo GTA V, tokios savaitės sau leisti negalėjau
Ankstesnės pagrindinės dalies laukimą gerai prisimenu. GTA V pasirodžius dar gyvenau kitu ritmu: mažiau uždirbau, daugiau skaičiavau ir atostogų dienas saugojau šeimos planams bei būtiniems reikalams. Žaisdavau vakarais, kai viskas jau padaryta. Kartais įsijungdavau tik valandai, tačiau didžiąją jos dalį praleisdavau mėgindamas prisiminti, ką veikiau paskutinį kartą.
Su metais žaidimams laiko nepadaugėjo. Atsirado šeima, namų darbai ir nuolatinis jausmas, kad laisvas vakaras pirmiausia priklauso kam nors kitam. Jei nieko skubaus nėra, dar galima susigalvoti, ką sutvarkyti. Garaže lentyna nebaigta, kažkur reikia nuvažiuoti, kažką nupirkti. Žaidimą paleidi tada, kai jau pavargęs, ir po pusvalandžio supranti, kad mieliau eitum miegoti.
Šįkart nenorėjau laukti tobulo vakaro, kuris pats neatsiranda. Nusprendžiau iš anksto paskirti laiką tam, ko laukiu. Man tai nebuvo noras per savaitę būtinai viską pereiti ar kam nors įrodyti, kiek galiu išsėdėti prie ekrano. Norėjau pirmą kartą pradėti naują didelį žaidimą neskubėdamas ir nežiūrėdamas kas dešimt minučių į laikrodį.
Žmona pirmiausia paklausė, ar atostogausiu ir nuo šeimos
Apie planą namuose pasakiau dar prieš pateikdamas prašymą darbe. Žmona iš pradžių nusijuokė. Paskui paklausė, kaip tiksliai įsivaizduoju tą savaitę: ar ji grįš po darbo, o aš sėdėsiu toje pačioje vietoje, kurioje paliko ryte, ir dar lauksiu vakarienės. Supratau, kodėl klausia. Žodžiai „savaitę žaisiu“ iš tiesų gali skambėti taip, lyg visos kitos pareigos savaime pereitų kitam žmogui.
Susitarėme konkrečiai. Rytais padėsiu pasiruošti ir pasirūpinsiu vaiko nuvežimu, dieną turėsiu laiko žaidimui, o šeimos vakarienė ir įprasti namų reikalai niekur nedings. Jei vieną vakarą norėsiu pažaisti ilgiau, pasakysiu iš anksto. Mums nereikėjo minučių grafiko, bet reikėjo aiškumo, kad mano atostogos netaptų jos papildoma darbo savaite.
Po to žmona pasakė neturinti nieko prieš. Jai kur kas svarbiau, kad iš tiesų pailsėčiau, negu kad galėčiau parodyti, kur buvau išvažiavęs. Tik priminė, jog nenori visą savaitę girdėti: „Palauk, tuoj baigsiu“, kai tas „tuoj“ kas kartą užtrunka dar pusvalandį. Šitą pastabą priėmiau. Esu taip sakęs, ir ji tai prisimena geriau už mane.

Atostogų prašymą patvirtino, nors kolegos dar nebaigė diskusijos
Vadovas į mano prašymą reagavo paprastai. Pasitikslino datas, paklausė, kas perims skubius klausimus, ir susitarėme dėl darbų. Jam nereikėjo aiškinti žaidimo istorijos ar rodyti treilerio. Darbai turi būti perduoti, atostogų dienų turiu, vadinasi, galima derinti.
Daugiau dėmesio mano planas sulaukė per pietus. Vienas kolega sakė, kad už tuos pinigus geriau kur nors išvažiuotų. Paklausiau, kur savaitei išvažiuotų už 79,99 euro. Jis atsakė kalbėjęs ne vien apie žaidimo kainą, o apskritai apie atostogas. Su tuo jau buvo galima sutikti: pasirinkimų visada yra. Tik mano pasirinkimas šįkart buvo namai.
Kitas kolega tyliau paklausė, kurią versiją užsisakiau ir ar tikrai planuoju žaisti nuo pirmos dienos. Pasirodė, pats laukia ne mažiau, tik namuose dar nebuvo užsiminęs, kad norėtų tam skirti daugiau laiko. Per kelias minutes pokalbis nuo mano tariamo keistumo perėjo prie konsolių ir to, kiek metų visi laukiame tęsinio. Žvejybos mėgėjas galiausiai pasakė suprantantis – jis irgi nenorėtų pirmas gero kibimo dienas praleisti biure.
Lapkričio 10-oji mano kalendoriuje pažymėta ne žaidimui
Ruošdamasis atkreipiau dėmesį į svarbų skirtumą: išankstinis atsisiuntimas nėra ankstyva galimybė žaisti. Pagal mano sekamą informaciją, failų atsisiuntimo pradžia numatyta lapkričio 10 dieną, o paties žaidimo startas – lapkričio 19-ąją. Todėl atostogų devyniomis dienomis per anksti nepasiėmiau.
Apie galimą iki 212 GB dydį perskaičiau iš anksto ir pagaliau susitvarkiau konsolės saugyklą. Ten laikiau kelis žaidimus, kurių seniai nebeįjungiau, tačiau vis atrodė, kad dar tikrai grįšiu. Ištryniau juos, pasilikau vietos atsisiuntimui ir patikrinau savo paskyrą. Nenoriu pirmos laisvos dienos pradėti nuo klausimo, ką dabar pašalinti.
Taip pat nesitikiu, kad viskas būtinai pradės veikti tą pačią sekundę, kai aš atsisėsiu. Gali reikėti papildomo atnaujinimo, atsisiuntimas gali užtrukti, o planai apskritai gali pasikeisti. Būtent dėl to ir norėjau daugiau nei vieno vakaro. Jei pirmą dieną tektų palaukti, nenoriu sėdėti susierzinęs, kad po kelių valandų jau reikės gultis prieš darbą.

Už žaidimą sumokėjau 79,99 euro, bet didžiausia investicija – mano laikas
Suprantu, kad beveik aštuoniasdešimt eurų už žaidimą yra pinigai. Nepirkau jo skolon ir neatsisakiau būtino šeimos pirkinio. Tai mano suplanuota išlaida pomėgiui. Iš anksto žinojau sumą ir galėjau nuspręsti, ar noriu ją skirti.
Penkios atostogų dienos man net svarbesnės. Jų negaunu papildomai vien dėl žaidimo – sunaudoju dalį savo sukaupto laisvo laiko. Tačiau nesijaučiu turintis atsiprašyti, kad šįkart jį skiriu sau. Šeimos planus buvome aptarę, bendrų atostogų dėl šios savaitės neatšaukėme.
Nenoriu ir apsimetinėti, kad namuose žaisti automatiškai bus pigiau už bet kokį kitą poilsį. Čia ne varžybos, kas išleis mažiausiai. Tiesiog šįkart neturėsiu kelionės, nakvynės ir kitų išvykos išlaidų. Mano konkretus pirkinys – žaidimas už 79,99 euro, o atostogų planas telpa namuose.
Iki starto dar liko laiko, bet savo sprendimo nebekeičiu
Dabar dar lapkričio pradžia. Žaidimo nesu paleidęs, negaliu pasakoti, kokia pirma misija ar ar visas laukimas pasiteisins. Turiu išankstinį užsakymą, patvirtintas lapkričio 19–25 dienų atostogas ir sutartą planą namuose. Iki jų užbaigsiu darbus, perduosiu kolegoms tai, ko reikės, ir patikrinsiu atsisiuntimą.
Vakar vadovas persiuntė atnaujintą komandos kalendorių. Prie mano pavardės tos penkios darbo dienos jau pažymėtos kaip atostogos. Žmona tuo metu paklausė, ar galėsiu vieną iš jų nuvežti vaiką į popietinį užsiėmimą. Pasitikrinau laiką ir pasakiau, kad galėsiu.
Konsolėje vieta atlaisvinta. Atostogos suderintos. Daugiau laisvų dienų šiam planui neimsiu ir pirmą savaitę niekur nevažiuosiu – būsiu namuose, pasirūpinsiu tuo, dėl ko susitarėme, o likusį laiką skirsiu GTA VI.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


