Naudotas automobilis jau vidutiniškai kainuoja 10 600 eurų: lietuviai perka aktyviau, bet už tuos pačius pinigus renkasi vis sunkiau

Lietuvoje per trečiąjį 2026 metų ketvirtį sudaryta 117,4 tūkst. lengvųjų automobilių sandorių – 20,3 proc. daugiau nei prieš metus. Tačiau aktyvesnę prekybą lydi ir didesnės kainos: vidutinė naudoto automobilio kaina per metus pakilo 10,1 proc. ir pasiekė 10 600 eurų. Finansavimo bendrovė „Inbank“ tuo pačiu laikotarpiu fiksavo 5,1 proc. augusias automobilių finansavimo apimtis Lietuvoje.

„Autoplius“ duomenys rodo, kad automobilių rinkoje judėjimo gerokai daugiau negu prieš metus. Pirkėjams tai nebūtinai reiškia lengvesnį pasirinkimą. Augant vidutinei kainai, tenka didinti biudžetą, persvarstyti norimą modelį, automobilio amžių ar komplektaciją. Vis dėlto rinkos vidurkio pokytis nereiškia, kad kiekvienas konkretus automobilis per metus pabrango tiek pat – rezultatui įtakos turi ir tai, kokie automobiliai buvo parduodami.

Finansavimo duomenyse augimas nuosaikesnis nei bendras sandorių skaičiaus šuolis. „Inbank“ automobilių finansavimo apimtys liepą–rugsėjį padidėjo 5,1 proc., tačiau visų pirmųjų devynių mėnesių rezultatas Lietuvoje išliko beveik nepakitęs. Todėl vien iš aktyvesnio trečiojo ketvirčio dar negalima spręsti, kad gyventojai masiškai perėjo prie automobilių pirkimo skolon.

Vidutinė kaina per metus padidėjo beveik tūkstančiu eurų

Jeigu dabartinę 10 600 eurų vidutinę kainą perskaičiuotume pagal nurodytą 10,1 proc. metinį augimą, prieš metus ji būtų siekusi maždaug 9 628 eurus. Skirtumas – apie 972 eurus. Tai reikšminga suma žmogui, kuris automobilio pirkimui taupė pagal ankstesnes kainas.

Tačiau šį skaičiavimą svarbu suprasti kaip rinkos vidurkių palyginimą. Jis neparodo, kad už tą patį konkretų automobilį šiandien būtinai prašoma beveik tūkstančiu daugiau. Jei rinkoje parduodama daugiau naujesnių ar brangesnių automobilių, tai taip pat kelia bendrą vidurkį.

Pirkėjui galutinė automobilio kaina vis tiek nesibaigia skelbime nurodyta suma. Prisideda draudimas, pirmasis aptarnavimas, padangos ir galimi remontai. Todėl visą turimą sumą skirti pačiam pirkiniui gali būti nepatogu net ir tuomet, kai santaupų jam pakanka.

Lietuvoje suteikta finansavimo už 44,5 mln. eurų

Trečiąjį ketvirtį „Inbank“ Lietuvoje suteikė finansavimo už 44,5 mln. eurų, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ši suma siekė 43,7 mln. eurų. Bendras skirtumas sudaro 800 tūkst. eurų, arba apie 1,8 proc.

Atskiruose segmentuose pokyčiai buvo nevienodi. Vartojimo paskolų apimtys trečiąjį ketvirtį augo 6,2 proc., o per pirmuosius devynis metų mėnesius – 17,1 proc. Automobilių finansavimo rezultatai trečiąjį ketvirtį taip pat pagerėjo, tačiau ilgesnio laikotarpio vaizdas išliko gerokai santūresnis.

Šie skaičiai apibūdina vienos finansavimo bendrovės veiklą. Jie nėra visų Lietuvoje suteiktų vartojimo paskolų ar viso automobilių finansavimo rinkos rezultatas. Tačiau kartu su prekybos duomenimis padeda pamatyti, kaip aktyvesni pirkiniai atsispindi konkretaus finansuotojo veikloje.

Daugiau sandorių dar nereiškia esminio rinkos lūžio

„Inbank“ filialo Lietuvoje vadovas Vaidotas Rimeikis ragina vieno ketvirčio rezultatų nevertinti kaip esminio rinkos pasikeitimo. Pasak jo, gyventojų sprendimams įtakos turi pajamos, santaupos, būsimos išlaidos ir pačių pirkinių kainos.

Bendrovės vadovo teigimu, pirmąjį pusmetį dalis gyventojų iš antrosios pensijų pakopos atsiimtas lėšas naudojo pirkiniams arba turimiems įsipareigojimams padengti. Tačiau šio pastebėjimo nereikėtų paversti išvada, kad būtent tokios lėšos nulėmė trečiojo ketvirčio automobilių prekybos augimą. Pateikti duomenys tokio tiesioginio ryšio neparodo.

Aiškiai matomos dvi aplinkybės: automobilių sandorių sudaryta daugiau, o vidutinė naudoto automobilio kaina pakilo. Kiek prie to prisidėjo pasikeitusios finansinės galimybės, atidėtų pirkinių įgyvendinimas ar kitoks automobilių pasirinkimas, vien šių skaičių nepakanka nustatyti.

Santaupų išsaugojimas turi ir savo kainą

V. Rimeikio teigimu, dalis pirkėjų finansavimą renkasi norėdami neišleisti visų santaupų vienam automobiliui. Toks sprendimas gali palikti rezervą draudimui, priežiūrai ar netikėtoms išlaidoms. Tačiau galimybę išsaugoti pinigus sąskaitoje reikia vertinti kartu su visa finansavimo kaina.

Svarbi ne tik mėnesio įmoka, bet ir palūkanos, sutarties mokesčiai, terminas bei bendra grąžinama suma. Mažesnė įmoka savaime nereiškia pigesnio finansavimo, jei mokėjimai išdėstomi ilgesniam laikui. Todėl sprendžiant, kiek skolintis, verta palyginti visą automobilio įsigijimo ir išlaikymo biudžetą.

Tai ypač aktualu brangstant pačiam pirkiniui. Didesnė automobilio kaina gali reikšti didesnę reikalingą paskolos sumą, tačiau techninės priežiūros išlaidos dėl to niekur nedingsta. Naudotas automobilis gali pareikalauti remonto dar nepasibaigus jo finansavimo laikotarpiui.

Visos grupės rezultatai augo sparčiau nei Lietuvos finansavimo apimtys

Visos „Inbank“ grupės trečiojo ketvirčio finansavimo pardavimai siekė 227 mln. eurų – 11 proc. daugiau nei prieš metus. Didžiausią iš pateiktų segmentų sudarė atsiskaitymo dalimis paslaugos: jų apimtys pasiekė 67 mln. eurų ir augo 8 proc.

Vartojimo paskolų segmentas grupėje padidėjo 35 proc. iki 56 mln. eurų, o automobilių finansavimo – 16 proc. iki 57 mln. eurų. Pastarasis segmentas augo trečią ketvirtį iš eilės. Tačiau grupės rezultatai apima skirtingas rinkas, todėl jų augimo tempo negalima tiesiogiai priskirti Lietuvos gyventojams.

Pasak V. Rimeikio, Lenkijoje prie rezultatų prisidėjo partnerystė su „Otomoto“, Estijoje – atsigaunanti automobilių rinka, o Lietuvoje trečiąjį ketvirtį fiksuotos didesnės automobilių finansavimo apimtys. Bendrovė augimą sieja ir su prekybos partnerių tinklu, leidžiančiu finansavimo paslaugomis pasinaudoti ten, kur pasirenkamas pirkinys.

Ruošiamasi veiklai Graikijoje

Per devynis 2026 metų mėnesius „Inbank“ grupės finansavimo apimtys sudarė 655 mln. eurų, arba 16 proc. daugiau nei prieš metus. Rugsėjo pabaigoje grupė turėjo daugiau kaip 787 tūkst. aktyvių klientų sutarčių ir bendradarbiavo su daugiau kaip 6 tūkst. prekybos partnerių.

Bendrovė taip pat rengiasi žengti į Graikijos rinką. Rugsėjį kartu su „Eurobank“ įsteigta bendra įmonė, kurios akcijas partneriai valdo lygiomis dalimis. Veiklos pradžia priklausys nuo Graikijos centrinio banko sprendimo dėl licencijos. Ją gavus, startas planuojamas iki 2027 metų pirmojo ketvirčio pabaigos.

Lietuvos pirkėjams svarbiausi šio ketvirčio skaičiai išlieka 117,4 tūkst. automobilių sandorių ir 10 600 eurų vidutinė naudoto automobilio kaina. Prekyba aktyvėja, tačiau didesnis judėjimas rinkoje kol kas nereiškia mažesnės sąskaitos norintiems pakeisti automobilį.