Mėnesio pabaigoje pinigų lieka 82 proc. apklaustų lietuvių: tyrimas parodė, kodėl ne visi juos paverčia santaupomis

Padengus mėnesio išlaidas, nepanaudotų pajamų lieka 82 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – prieš metus tokių buvo 74 proc. Tačiau dažniausiai likutis nėra didelis: 36 proc. respondentų nurodė, kad jiems lieka mažiau nei penktadalis pajamų. Dar 31 proc. lieka nuo penktadalio iki pusės, o 15 proc. – daugiau nei pusė pajamų.

„Credit24“ užsakymu atliktas „Emor“ tyrimas atskleidė ir kitą skirtumą: nors laisvų pinigų turi didžioji dalis apklaustųjų, reguliariai juos atsidėti per pastaruosius metus pavyko 53 proc. respondentų. Beveik penktadalis apskritai netaupė. Vadinasi, mėnesio pabaigoje matomas sąskaitos likutis ir nuosekliai kaupiamos santaupos nėra tas pats dalykas.

Kiek gyventojų mėnesio pabaigoje nelieka pinigų?

Tyrime 13 proc. apklaustųjų nurodė, kad padengus visas mėnesio išlaidas jiems nebelieka nieko. Ši dalis mažesnė nei 2022 m., kai taip atsakė 23 proc. respondentų. Per ketverius metus skirtumas sudaro 10 procentinių punktų – tai reikšmingas pokytis vertinant, kiek žmonių turi bent šiokią tokią erdvę papildomoms išlaidoms ar taupymui.

Tačiau vien procentai neparodo, kokia suma eurais lieka konkrečiam žmogui. Penktadalis mažesnių ir didesnių pajamų reiškia skirtingas galimybes, o dalį likučio gali tekti skirti nereguliarioms išlaidoms. Pavyzdžiui, sąskaitoje likę pinigai gali būti numatyti automobilio remontui, metiniam draudimui ar artėjančiam didesniam šeimos pirkiniui, todėl ne visas likutis yra laisvai išleidžiamas.

Kaip finansinė padėtis keitėsi nuo 2022 metų?

Gyventojų, kuriems padengus išlaidas lieka dalis pajamų, dalis pastaraisiais metais svyravo. Po kritimo 2023 m. ji pradėjo augti, o šiemet pasiekė aukščiausią lygį tarp pateiktų penkerių metų rezultatų. Panaši kryptis matoma ir reguliaraus taupymo atsakymuose.

Palyginti su 2025 m., pajamų likutį turinčių respondentų dalis išaugo 8 procentiniais punktais, o reguliariai taupančių – 7 procentiniais punktais. Šie duomenys rodo apklaustųjų atsakymų pokytį, tačiau neatskleidžia, kokios vienos priežasties jis nulemtas. Taupymo galimybes gali veikti ir pajamos, ir būtinųjų išlaidų dydis, ir turimi įsipareigojimai.

Kas mėnesį taupo daugiau nei pusė, bet ne visi vienodai

Per pastaruosius 12 mėnesių konkrečią sumą reguliariai atsidėdavo 21 proc. respondentų. Dar 32 proc. taupė kas mėnesį arba beveik kiekvieną mėnesį, tačiau atidedama suma kaskart skyrėsi. Sudėjus šias grupes susidaro 53 proc. reguliariai taupančių apklaustųjų.

Kitiems pinigų atsidėjimas buvo retesnis: 23 proc. sutaupyti pavykdavo tik pasitaikius progai, o 19 proc. per metus apskritai netaupė. Fiksuotą sumą reguliariai atidedančių gyventojų dalis nuo 2022 m. išaugo nuo 13 iki 21 proc. Tai parodo, kad vis daugiau respondentų taupymui numato konkrečią vietą savo mėnesio biudžete.

Kodėl laukti mėnesio pabaigos gali būti nepatogu?

„Credit24“ vadovas Tomas Bataitis atkreipia dėmesį į įprotį taupyti pagal principą „atsidėsiu tiek, kiek liks mėnesio pabaigoje“. Tokiu atveju pinigai gali būti palaipsniui išleidžiami kasdieniams poreikiams, nedideliems pirkiniams ir spontaniškiems planams. Kiekvienas mokėjimas atskirai atrodo nedidelis, tačiau po kelių savaičių santaupoms numatytos sumos nebelieka.

Bendrovės vadovas siūlo numatytą sumą atskirti gavus pajamas – pervesti ją į kitą sąskaitą. Prieš pasirenkant sumą svarbu suskaičiuoti būtinus mokėjimus, kad vėliau tų pačių pinigų nereikėtų nuolat susigrąžinti kasdienėms sąskaitoms. Toks atskyrimas padeda matyti, kiek iš tikrųjų galima skirti kitiems mėnesio poreikiams.

Kokią pajamų dalį skirti santaupoms?

Straipsnyje pateikiamas orientyras finansiniam saugumui ir ateities tikslams kas mėnesį skirti 10–20 proc. pajamų. Tai nėra kiekvienam vienodai tinkama suma: žmogui, kurio didžiąją pajamų dalį sudaro būstas, maistas ir įsipareigojimai, toks tikslas gali būti sunkiai pasiekiamas. T. Bataitis siūlo pradėti nuo realios sumos – pavyzdžiui, 5 proc. pajamų arba kelių dešimčių eurų.

Skirtumą parodo paprastas pavyzdys: gaunant 1 500 eurų, 10 proc. būtų 150 eurų, 20 proc. – 300 eurų, o 5 proc. – 75 eurai. Tai tik skaičiavimo pavyzdys, ne tyrime nustatytos vidutinės pajamos. Renkantis savo sumą verta įvertinti ir nereguliarias, tačiau numatomas išlaidas, kad jų vėliau nereikėtų dengti iš netikėtumams kaupiamo rezervo.

Kaip apskaičiuoti finansinį rezervą?

Finansinio rezervo orientyras – 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų suma. Skaičiavimui svarbiausia įvertinti, kiek kainuotų išlaikyti pagrindinius poreikius sumažėjus ar nutrūkus pajamoms: mokėti už būstą, komunalines paslaugas, maistą, būtiną transportą ir finansinius įsipareigojimus. Jeigu tokios išlaidos siekia 1 000 eurų per mėnesį, minėtas orientyras būtų 3 000–6 000 eurų.

Pradėti galima nuo savo mokėjimų peržiūros: atskirti būtinas išlaidas, numatomus didesnius pirkinius ir pinigus nenumatytiems atvejams. Taip aiškiau matyti, kuri suma tik laikinai laikoma sąskaitoje, o kuri iš tiesų kaupiama rezervui. „Emor“ apklausa „Credit24“ užsakymu atlikta 2026 m. gegužės–birželio mėnesiais; joje dalyvavo 1 353 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.