Už degalus moka, o kelių remonto nesulaukia: 71 proc. gyventojų įvardijo tą pačią problemą

Nusidėvėję ir laiku nesutvarkyti keliai – pagrindinis gyventojų priekaištas Lietuvos kelių infrastruktūrai. Šią problemą įvardijo 71 proc. „Spinter tyrimų“ apklausos dalyvių. Tačiau naujiems mokesčiams vairuotojai pritarti neskuba: pirmiausia jie norėtų, kad keliams atitektų didesnė jau surenkamo degalų akcizo dalis.

Bent pusę degalų akcizo pajamų kelių infrastruktūrai skirtų 83 proc. apklaustųjų. Tarp jų – 29 proc. gyventojų, manančių, kad keliams turėtų tekti visas iš šio akcizo surenkamas lėšas. Tuo metu naujam visuotiniam 2–3 eurų mėnesiniam automobilių mokesčiui pritartų tik 27 proc. respondentų.

Apklausos rezultatai atskleidžia aiškų lūkestį: prieš prašant papildomai mokėti už infrastruktūrą, gyventojams reikia paaiškinti, kaip panaudojami dabartiniai įnašai. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko pabrėžia, kad degalų akcizo pajamos auga, o kelių finansavimą, jo teigimu, norima mažinti.

Kuo Lietuvos keliuose gyventojai nepatenkinti labiausiai?

Laiku neatnaujintus ir neremontuotus valstybinės reikšmės kelius viena pagrindinių problemų laiko daugiau kaip septyni iš dešimties apklaustųjų. Tai gerokai dažniau minėtas trūkumas nei kelių priežiūra žiemą, kurią įvardijo 43 proc., ar nepakankamas pralaidumas, aktualus 37 proc. respondentų.

Šie atsakymai parodo, kad gyventojų nepasitenkinimas neapsiriboja sezoniniais sunkumais ar spūstimis. Daugiausia dėmesio sulaukia pati infrastruktūros būklė – keliai, kurių atnaujinimo, žmonių vertinimu, laukiama per ilgai.

Pasak Š. Frolenko, Lietuvoje yra daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių, tačiau per pastaruosius penkerius metus kasmet vidutiniškai atnaujinta apie 300 kilometrų. Tai sudaro maždaug 1,5 proc. viso tinklo. Asociacijos vertinimu, kasmet reikėtų artėti prie tūkstančio kilometrų atnaujinimo – daugiau kaip tris kartus didesnės apimties.

Svarbu, kad šie skaičiai apibūdina valstybinės reikšmės kelių tinklą. Jų nereikėtų suprasti kaip visų Lietuvos miestų gatvių, vietinių kelių ir kiemų būklės įvertinimo.

Kiek degalų akcizo gyventojai norėtų skirti keliams?

Apklausoje 29 proc. respondentų pasirinko poziciją, kad keliams turėtų būti skiriamos visos degalų akcizo pajamos. Dar 54 proc. pasisakė už bent pusę ar daugiau šių lėšų, o mažesnę nei pusės dalį keliams skirtų 17 proc. dalyvių.

Š. Frolenko teigimu, per ketverius metus degalų akcizo pajamos išaugo maždaug ketvirtadaliu. 2025 metais jos viršijo 1,15 mlrd. eurų, o 2026 metais prognozuojama surinkti apie 1,2 mlrd. eurų.

Pusė prognozuojamos 1,2 mlrd. eurų sumos būtų apie 600 mln. eurų. Šis skaičiavimas padeda suprasti apklausoje išsakytų lūkesčių mastą, tačiau neparodo, kiek pinigų keliams šiuo metu faktiškai skiriama: pateiktuose tyrimo duomenyse išsamus dabartinių finansavimo šaltinių paskirstymas nenurodytas.

Asociacijos vadovas ragina pirmiausia tartis dėl jau surenkamų lėšų panaudojimo. Jo argumentas – vairuotojai akcizą moka kiekvieną kartą pildamiesi degalus, todėl tikisi matyti ir rezultatą keliuose. Pastovesnis finansavimas, anot jo, leistų planuoti ilgesniam laikotarpiui ir rečiau atidėti numatytus remontus.

Kodėl kelių vertinimas gerėja, nors problemos niekur nedingo?

Bendras gyventojų požiūris į kelių kokybę per dvejus metus šiek tiek pagerėjo. 2026 metais gerai ją įvertino 35 proc. apklaustųjų, kai 2024 metais tokių buvo 30 proc. Dar 42 proc. dabartinės apklausos dalyvių kelių būklę vadina patenkinama, o 23 proc. – bloga.

Taigi teigiamų vertinimų padaugėjo penkiais procentiniais punktais, tačiau beveik du trečdaliai respondentų kelių būklę vis dar vertina tik patenkinamai arba blogai. Geresnis bendras įspūdis nepanaikina konkrečių nusiskundimų.

„Spinter tyrimų“ sociologas Ignas Zokas tai sieja su kasdiene patirtimi. Sutvarkytas ruožas įprastame maršrute gali pastebimai pagerinti žmogaus vertinimą, nors kitur trūkumai išlieka. Be to, gyventojai dažnai lygina dabartinę situaciją su ankstesne, o ne su tuo, kokios kokybės kelio pagrįstai norėtų.

Visuotiniam mokesčiui nepritaria, elektromobilių įmoką palaikytų

Kas mėnesį mokamam 2–3 eurų visuotiniam automobilių mokesčiui pritartų 27 proc. apklaustųjų, o 54 proc. jo nepalaiko. Pateiktoje informacijoje likusių respondentų pozicija nedetalizuojama.

Tokio pat dydžio infrastruktūros mokestis elektromobiliams sulauktų gerokai didesnio palaikymo – jam pritartų 63 proc. apklausos dalyvių. Tai rodo skirtingą požiūrį į papildomą visuotinę įmoką ir į atskiros transporto priemonių grupės prisidėjimą prie kelių išlaikymo.

Š. Frolenko pabrėžia, kad šių atsakymų nereikėtų laikyti raginimu skubiai įvesti konkretų mokestį. Jo vertinimu, gyventojams svarbus aiškus infrastruktūros išlaikymo naštos paskirstymas. I. Zokas taip pat akcentuoja pagrindimą: žmonės nori žinoti, už ką mokėtų ir ką papildomai surinkti pinigai pakeistų.

Apklausoje minimi 2–3 eurai yra vertintas pasiūlymas, o ne paskelbtas naujas mokestis. Pats tyrimas nesukuria nei mokėjimo prievolės, nei jo įsigaliojimo datos.

Kas ir kada dalyvavo apklausoje?

Reprezentatyvią apklausą „Spinter tyrimai“ atliko 2026 metų spalio 23–30 dienomis. Joje dalyvavo 1005 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Rezultatai atspindi respondentų nuomonę apie kelių būklę ir finansavimo pasirinkimus. Asociacijos siūlomas tūkstančio kilometrų metinis atnaujinimo tikslas yra jos vertinimas, o apklaustųjų išreikštas palaikymas didesnei akcizo daliai – visuomenės lūkestis, kurį įgyvendinant dar reikėtų konkrečių finansavimo sprendimų.