Akcizo surenkama daugiau nei milijardas, o vairuotojams – dar vienas mokestis? Gyventojai pasiuntė aiškią žinią

Lietuvos gyventojai nori geresnių kelių, tačiau papildomai atverti piniginių neskuba: visuotiniam 2–3 eurų mėnesiniam automobilių mokesčiui nepritaria daugiau nei pusė apklaustųjų. Kur kas daugiau palaikymo sulaukia kitas sprendimas – keliams atiduoti didesnę dalį jau surenkamo degalų akcizo. Bent pusę šių pajamų kelių infrastruktūrai skirtų 83 proc. respondentų, o beveik kas trečias – visą sumą.

Tokią gyventojų poziciją atskleidė spalį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Jos rezultatai parodė ryškų skirtumą tarp poreikio daugiau investuoti į kelius ir pasirengimo už tai mokėti naują mokestį. Daugiau nei pusė apklaustųjų mano, kad finansavimą didinti būtina, tačiau didžioji dalis pirmiausia norėtų matyti kitokį jau surenkamų pinigų paskirstymą.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko teigia, kad ši nuostata ypač aktuali augant degalų akcizo pajamoms. Jo vertinimu, prieš siūlant naujus mokėjimus vairuotojams reikėtų atsakyti, kokia esamų pajamų dalis turėtų grįžti į kelių infrastruktūrą. Asociacijos vadovas taip pat atkreipia dėmesį į, jo teigimu, planuojamą kelių finansavimo mažinimą.

Vairuotojai moka degalinėje, tačiau nori aiškiau matyti, kur keliauja pinigai

Degalų akcizas vairuotojams nėra atskira metų pabaigoje gaunama sąskaita – jis įskaičiuotas į degalų kainą. Todėl žmogui, reguliariai pildančiam automobilio baką, diskusijos apie papildomą mokestį gali kelti paprastą klausimą: ar už naudojimąsi kelių infrastruktūra jis jau neprisideda?

Apklausos rezultatai rodo, kad didelė dalis gyventojų norėtų aiškesnio ryšio tarp degalų apmokestinimo ir kelių finansavimo. Visas iš degalų akcizo surenkamas pajamas keliams skirtų 29 proc. respondentų. Dar 54 proc. pasisakė už bent pusės ar didesnės šių pajamų dalies skyrimą. Mažesnę nei pusės dalį pasirinktų 17 proc. apklaustųjų.

„Pirmiausia turėtume kalbėti ne apie naujus mokesčius, o apie tai, kaip panaudojame jau surenkamus pinigus“, – sako Š. Frolenko.

Jo teigimu, vairuotojų lūkestis suprantamas: mokėdami akcizą kiekvieną kartą pildamiesi degalus, jie tikisi, kad dalis šių lėšų bus panaudota keliams, kuriais kasdien važiuoja. Stabilus finansavimas, pasak asociacijos vadovo, leistų darbus planuoti ilgesniam laikui ir sumažintų poreikį kasmet spręsti, kuriuos remontus atidėti.

Vis dėlto apklausa atskleidžia gyventojų pageidavimą, o ne jau priimtą sprendimą. Ji savaime nereiškia, kad nuo konkrečios datos keliams bus skiriama pusė ar visas degalų akcizas.

Pusė prognozuojamų akcizo pajamų – apie 600 mln. eurų

Š. Frolenko pateikiamais duomenimis, per ketverius metus degalų akcizo pajamos padidėjo maždaug ketvirtadaliu. 2025 metais jos viršijo 1,15 mlrd. eurų, o 2026 metais prognozuojama surinkti apie 1,2 mlrd. eurų.

Šie skaičiai leidžia konkrečiau suprasti, apie kokio masto lėšas kalbama. Pusė nuo prognozuojamų 1,2 mlrd. eurų sudarytų maždaug 600 mln. eurų. Tai būtų keliams tenkanti akcizo pajamų dalis, jeigu būtų pasirinktas toks paskirstymo principas, tačiau šios sumos nereikėtų suprasti kaip automatiškai papildomai atsirasiančio finansavimo.

Norint apskaičiuoti tikrąjį pokytį, reikėtų palyginti dabartinį finansavimą, konkrečius biudžeto sprendimus ir kitus keliams skiriamus šaltinius. Pačioje gyventojų apklausoje toks palyginimas nepateikiamas.

Asociacijos vadovas pabrėžia kitą aplinkybę: jo vertinimu, augančios akcizo pajamos rodo, kad finansavimo šaltinis egzistuoja. Pagrindinis klausimas – kokią jo dalį valstybė nusprendžia skirti infrastruktūrai ir ar šis sprendimas leidžia užtikrinti nuoseklų kelių atnaujinimą.

Naujam automobilių mokesčiui – mažumos pritarimas

Visuotiniam 2–3 eurų mėnesiniam automobilių mokesčiui pritartų 27 proc. apklaustųjų, o 54 proc. jam nepritaria. Taigi palaikančiųjų dalis yra gerokai mažesnė nei nepritariančiųjų.

Nors mėnesio suma gali atrodyti nedidelė, per metus ji sudarytų 24–36 eurus vienam apmokestinamam automobiliui. Jeigu toks mokestis būtų taikomas kiekvienai transporto priemonei, du automobilius turinčiam namų ūkiui metinė suma siektų 48–72 eurus. Tai tik siūlomo dydžio perskaičiavimas, o ne patvirtinta būsimo mokesčio tvarka.

Apklausos rezultatai neleidžia teigti, kad gyventojai nenori geresnių kelių arba nesupranta jų priežiūros kainos. Priešingai – daugiau finansavimo poreikį pripažįsta daugiau nei pusė respondentų. Tačiau pritarimas pačiam tikslui dar nereiškia pritarimo bet kuriam pinigų surinkimo būdui.

„Spinter tyrimų“ sociologas Ignas Zokas pažymi, kad papildomam mokesčiui būtinas aiškus pagrindimas. Žmonėms svarbu suprasti ne tik tai, už ką jie mokėtų, bet ir kokį konkretų pokytį toks sprendimas atneštų.

Elektromobilių mokestį vertina kitaip

Tokio paties dydžio – 2–3 eurų per mėnesį – infrastruktūros mokestis elektromobiliams sulaukė gerokai didesnio palaikymo. Jam pritartų 63 proc. apklaustųjų.

Skirtumas tarp šių dviejų atsakymų siekia 36 procentinius punktus. Tai rodo, kad visuomenės požiūris priklauso ne vien nuo prašomos sumos. Reikšmės turi ir tai, kam mokestis būtų taikomas bei kaip žmonės vertina bendros infrastruktūros išlaikymo naštos paskirstymą.

Š. Frolenko pabrėžia, kad šių rezultatų nereikėtų laikyti raginimu nedelsiant įvesti konkretų mokestį. Jo teigimu, apklausa veikiau parodo gyventojų norą suprasti, kas ir kokiu būdu prisideda prie kelių išlaikymo.

Kartu svarbu neperžengti pačios apklausos ribų: 63 proc. palaikymas nereiškia, kad toks mokestis jau patvirtintas ar kad nustatytos jo taikymo sąlygos. Tai respondentų nuomonė apie pateiktą pasiūlymą.

Didžiausias priekaištas – keliai remontuojami per vėlai

Vertindami valstybinės reikšmės kelių problemas, gyventojai dažniausiai įvardijo nusidėvėjusius, laiku neremontuotus ir neatnaujintus kelius. Šią problemą pažymėjo 71 proc. apklaustųjų. Kelių priežiūrą žiemą nurodė 43 proc., o nepakankamą pralaidumą – 37 proc.

Šie atsakymai atskleidžia kelis skirtingus kasdienės patirties aspektus. Vieniems daugiausia nepatogumų kelia dangos būklė, kitiems – žiemos sąlygos ar užsitęsusios kelionės intensyvaus eismo ruožuose. Todėl vienas finansavimo sprendimas savaime neatsakytų į visus gyventojų išvardytus lūkesčius: svarbu ir tai, kokiems darbams pinigai būtų panaudoti.

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo teigimu, Lietuvoje yra daugiau kaip 21 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių. Per pastaruosius penkerius metus kasmet vidutiniškai buvo atnaujinama apie 300 kilometrų – maždaug pusantro procento tinklo.

Asociacijos vertinimu, kasmet reikėtų artėti prie tūkstančio kilometrų atnaujinimo. Tai būtų daugiau nei tris kartus didesnė apimtis už nurodytą pastarųjų metų vidurkį. Vis dėlto tai yra sektoriaus atstovų įvardijamas poreikis, o ne jau patvirtintas metinis darbų planas.

Kelius vertina geriau, tačiau problemos niekur nedingo

Bendras Lietuvos kelių vertinimas per dvejus metus šiek tiek pagerėjo. 2026 metais gerai juos įvertino 35 proc. apklaustųjų, kai 2024 metais tokių buvo 30 proc. Dar 42 proc. dabartinę kelių būklę laiko patenkinama, o 23 proc. – bloga.

Taigi teigiamai vertinančiųjų dalis padidėjo penkiais procentiniais punktais, tačiau beveik du trečdaliai respondentų keliams vis dar skiria patenkinamą arba blogą įvertinimą.

I. Zokas aiškina, kad bendram įspūdžiui didelės reikšmės turi įprasti žmogaus maršrutai. Sutvarkytas kasdien naudojamas ruožas gali pastebimai pagerinti jo vertinimą, nors kitur problemos išlieka. Be to, dabartinė situacija dažnai lyginama su ankstesne būkle, o ne su tuo, kokios kokybės kelio žmogus apskritai tikėtųsi.

Todėl geresnis vertinimas neprieštarauja reikalavimui daugiau investuoti. Apklausos žinia gana konkreti: gyventojai mato kelių finansavimo poreikį, tačiau gerokai palankiau vertina didesnės jau surenkamo akcizo dalies skyrimą nei naują visuotinį mokestį.

Reprezentatyvią apklausą „Spinter tyrimai“ atliko 2026 metų spalio 23–30 dienomis. Joje dalyvavo 1 005 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų.