Pranešama apie 4 °C viršijusią El Ninjo anomaliją: ką tai reikštų pasauliui ir Lietuvos žiemai?

Ramiajame vandenyne stebimas El Ninjo vėl atsidūrė dėmesio centre: paskelbtame pranešime teigiama, kad lapkričio 12 dieną temperatūros anomalija viršijo 4 °C. Toks rodiklis reikštų itin didelį nukrypimą nuo įprastų sąlygų, tačiau jis nereiškia, kad visa planeta ar Lietuva atšils keturiais laipsniais. El Ninjo pirmiausia keičia tropinio Ramiojo vandenyno ir atmosferos sąveiką, o jo poveikis skirtingiems regionams būna nevienodas.

Lietuvos gyventojams svarbiausias atsakymas aiškus jau dabar: vien El Ninjo stiprumas nepasako, ar mūsų žiema bus šalta, snieginga, ar lietinga. Šis reiškinys gali prisidėti prie didelio masto atmosferos cirkuliacijos pokyčių, tačiau konkrečius orus Europoje lemia ir Atlanto vandenynas, slėgio sistemų išsidėstymas bei procesai virš Arkties.

Pranešime vartojamas „super El Ninjo“ pavadinimas apibūdina ypač stiprų reiškinį, tačiau tai nėra atskira oficiali NOAA perspėjimo kategorija. Vertinant skaičių apie 4 °C, svarbu žinoti, kokioje vandenyno teritorijoje ir per kokį laikotarpį anomalija apskaičiuota – vienos dienos rodiklis nėra tas pats, kas kelių mėnesių vidurkis.

Ką iš tikrųjų reiškia temperatūros anomalija?

Temperatūros anomalija parodo skirtumą tarp išmatuotos temperatūros ir tam regionui bei metų laikui būdingo ilgalaikio vidurkio. Ji nepasako pačios vandens temperatūros ir nėra viso Ramiojo vandenyno įvertinimas.

El Ninjo stebėjimui ypač svarbi pusiaujo Ramiojo vandenyno sritis, vadinama „Niño 3.4“. Tačiau net ir jos duomenis būtina lyginti vienodai: savaitinis matavimas, mėnesio vidurkis ir trijų mėnesių rodiklis atsako į skirtingus klausimus.

Todėl labai didelis trumpalaikis nuokrypis dar neleidžia vienu sakiniu paskelbti viso epizodo istoriniu rekordu. Tam reikia palyginamų duomenų, aiškaus laikotarpio ir platesnio vandenyno bei atmosferos būklės įvertinimo.

Kodėl vienas vandenyno regionas gali pakeisti orus taip toli?

El Ninjo nėra vien šilto vandens plotas žemėlapyje. Tai vandenyno ir atmosferos reiškinys: keičiantis paviršiaus temperatūrai, keičiasi debesuotumas, kritulių susidarymo vietos ir oro judėjimas virš tropikų.

Šie pokyčiai gali paveikti atmosferos cirkuliaciją už Ramiojo vandenyno ribų. Tačiau poveikis nėra vienodas visur: vienose teritorijose padidėja gausių kritulių tikimybė, kitose išauga sausros ir karščio rizika.

Dėl to antraštė „El Ninjo atneš šaltą žiemą“ yra pernelyg plati, jei nenurodoma, apie kurį regioną kalbama. Tas pats epizodas skirtingose pasaulio dalyse gali būti susijęs su visai skirtingomis sąlygomis.

Kur didžiausią nerimą kelia sausros ir liūtys?

Stipraus El Ninjo metu daug dėmesio skiriama žemės ūkiui ir vandens atsargoms. Ten, kur pasikeičia įprastas lietaus sezonas, gali nukentėti pasėliai, sumažėti derlius arba pablogėti prieiga prie vandens.

Kitur pavojų kelia gausūs krituliai ir potvyniai. Jų pasekmės priklauso ne tik nuo lietaus kiekio, bet ir nuo vietovės reljefo, infrastruktūros, gyventojų pasirengimo bei ankstesnių sąlygų. Po sausros prasidėjusi stipri liūtis savaime neišsprendžia visų vandens trūkumo problemų.

Maisto saugumo rizika taip pat nevirsta vienu visam pasauliui vienodai taikomu skaičiumi. Vertinant pranešimus apie galimą badą ar mirtingumą būtina atskirti modeliuojamą scenarijų nuo jau užfiksuotų pasekmių.

Ar El Ninjo gali paveikti Lietuvos žiemą?

Gali prisidėti prie platesnio atmosferos procesų fono, tačiau ryšys su Lietuvos orais nėra tiesioginis ir pastovus. Iš Ramiojo vandenyno anomalijos negalima nustatyti, kiek sniego iškris Vilniuje ar kokia temperatūra sausį bus Klaipėdoje.

Mūsų regione labai svarbu, iš kur atkeliauja oro masės. Atlanto ciklonai gali atnešti drėgnus, švelnesnius orus, o kitoks slėgio sistemų išsidėstymas – sudaryti sąlygas šaltesniam orui pasiekti Lietuvą. Per vieną žiemą šios situacijos gali keistis ne kartą.

Todėl net šiltesnis už vidurkį sezonas neatmeta stipraus šalčio epizodų. Lygiai taip pat kelios sniegingos dienos neįrodo, kad visa žiema bus išskirtinai šalta.

Koks ryšys tarp El Ninjo ir poliarinio sūkurio?

Poliarinis sūkurys ir El Ninjo yra skirtingi reiškiniai, vykstantys skirtingose klimato sistemos dalyse. Jie gali sąveikauti per atmosferos cirkuliaciją, tačiau jų nereikėtų vaizduoti kaip dviejų jėgų, kurios varžosi dėl teisės „valdyti žiemą“.

Net ir stiprus stratosferos poliarinio sūkurio sutrikimas automatiškai negarantuoja šalčių Lietuvoje. Svarbu, ar jo poveikis persiduoda į žemesnius atmosferos sluoksnius ir kaip tuo metu išsidėsto slėgio sistemos.

Vienu metu stebimi reiškiniai taip pat dar neįrodo, kad vienas tiesiogiai sukėlė kitą. Tokiam ryšiui įvertinti reikia daugiau nei sutampančių datų.

Ką stebėti artėjant žiemai?

Kasdieniams sprendimams Lietuvoje naudingiausios išlieka artimiausių dienų prognozės: temperatūra, kritulių rūšis, vėjas ir plikledžio tikimybė. Sezoniniai vertinimai padeda suprasti bendras tikimybes, tačiau nepakeičia konkretaus ryto orų prognozės.

Skaitant naujienas apie El Ninjo verta pasižiūrėti, ar pateiktas matavimo regionas, laikotarpis ir duomenų šaltinis. Būtent šios detalės leidžia suprasti, ar kalbama apie trumpą temperatūros šuolį, ilgalaikį reiškinio stiprumą, ar modelio numatomą ateities scenarijų.

So we have it, officially our ‘earliest major sudden stratospheric warming on record’.

Sharp rebound likely based on mean zonal wind 4casts.

Surface impacts from today remain highly uncertain for 2-3 weeks down the road but interesting hints from the 50mb & 500mb perspective! https://t.co/7wTEprrXmM

— MarkVoganWeather.com (@MarkVogan) November 12, 2026