Telefonas po metų nebeįsikrovė. Servisas garantinio remonto atsisakė, nes viduje rado drėgmės

Vieną vakarą palikau telefoną krautis, o ryte jis vis dar rodė vieną procentą. Man 36-eri, dirbu logistikos įmonėje Kaune, su vyru auginame pradinukę dukrą, todėl telefonas man nėra tik skambinimui. Jame – darbo susirašinėjimai, mokyklos grupė, bankas, parkavimo programėlė, priminimai. Tą aparatą pirkau prieš kiek daugiau nei metus: ne patį brangiausią, bet ir ne tokį, kurį galėtum lengvai pakeisti, kai iki algos dar likusi savaitė.

Iš pradžių galvojau, kad viskas bus paprasta: nunešiu į servisą, pažiūrės, pakeis, kas sugedę, ir po kelių dienų vėl turėsiu telefoną. Buvau tikra, kad saugojau jį normaliai – nenešiodavau į vonią, nebuvau įmetusi į vandenį. Aišku, jis visur keliaudavo kartu: į darbą, parduotuvę, į kiemą pasiimti vaiko, kartais gulėdavo striukės kišenėje per lietų. Kai servise pasakė, kad viduje rado drėgmės, pirma mintis buvo: bet aš jo juk neskandinau.

Vieną rytą laidas jau nieko nebepakeitė

Kelis kartus prieš tai telefonas kraudavosi lėčiau. Pagalvojau, kad kaltas senas laidas – prie jungties jis jau buvo apsilankstęs, dukra kelis kartus netyčia buvo patraukusi jį nuo stalo. Nusipirkau kitą laidą, atsargiai išvaliau lizdą mediniu dantų krapštuku, nes buvau prisiskaičiusi patarimų internete. Kelias dienas lyg ir pagerėjo. Paskui vieną pirmadienį telefonas pradėjo krautis tik tam tikru kampu, o vakare visai nebereagavo.

Kitą rytą į darbą išvažiavau su senu telefonu, rastu stalčiuje. Jo baterija laikydavo maždaug iki pietų, o dalis programėlių veikė taip lėtai, kad nervai nelaikė. Negalėjau normaliai prisijungti prie banko, autobuso bilieto programėlė strigo. Vakare vyras paklausė, gal vis dėlto buvau palikusi telefoną automobilyje per lietų. – Nebuvau, bent jau kiek prisimenu, – atkirtau. Iš karto supykau, nes man pasirodė, kad jis ieško, kuo mane apkaltinti.

Prieš nešdama į servisą susiradau dėžutę, pirkimo dokumentus, paskaičiau garantijos sąlygas, nors pirkdama jų, aišku, rimtai neskaitydavau. Ant šaldytuvo kabojo sąskaita už komunalinius, šalia – dukros piešinys ir lapelis apie būrelio mokestį. Tą vakarą labai aiškiai pajutau, kaip toks gedimas staiga tampa visos šeimos biudžeto reikalu. Vis dar tikėjausi, kad bus nemalonu, bet greitai praeis.

Serviso išvada tilpo į kelias sausas eilutes

Telefoną priėmė mandagiai, paklausė, kas nutiko, pasakė, kad reikės apžiūrėti. Po kelių dienų gavau žinutę: nustatyti drėgmės požymiai, todėl garantinis remontas netaikomas. Paskambinusi išgirdau, kad viduje matomi oksidacijos pėdsakai. – Tai nebūtinai reiškia, kad telefoną įmerkėte į vandenį, bet panašu, kad į vidų pateko drėgmės, – pasakė darbuotojas.

Man nuo to aiškiau nepasidarė. Klausiau, iš kur ji galėjo atsirasti, jei telefonas nebuvo sušlapęs, bet konkretaus atsakymo jie neturėjo. Tik pasakė, kad drėgmė gali patekti nuo lietaus, garų, kondensato ar naudojant telefoną labai drėgnoje vietoje. Grįžusi namo prisiminiau, kaip rudenį prie mokyklos vartų stovėdavau lietuje ir rašydavau mokytojai, o žiemą parsinešdavau telefoną iš šalčio į šiltą virtuvę. Man tai atrodė visiškai įprasta, ne kažkas ypatingo.

Labiausiai supykau net ne dėl gedimo, o dėl to, kad turėjau ginčytis su išvada, kurios pati niekaip negalėjau patikrinti. Servisas pasiūlė mokamą remontą, bet suma buvo tokia, kad pradėjau galvoti apie kitą telefoną. Vyras sakė, gal verta iki galo išklausyti, ką siūlo, o aš tik numojau ranka. Pyktis man buvo paprastesnis už sprendimą, nes sprendimas reiškė vėl skaičiuoti, ką tą mėnesį atidėti.

Prie virtuvės stalo išlindo ir mano pačios klaidos

Kelis vakarus vis grįždavome prie tos pačios temos. Aš kartojau, kad telefoną saugojau, o vyras priminė, kad dėkle dažnai prisikaupdavo visokių trupinių, o įkrovimo vietą kartais pakrapštydavau tuo, ką rasdavau stalčiuje. Prisiminiau ir sporto salę: telefoną laikydavau rankinėje šalia drėgno rankšluosčio, nors rankinė būdavo užsegta. Gal nė vienas iš šių dalykų nieko nereiškė. Bet supratau, kad „aš jo nesugadinau“ ir „aš juo naudojauosi neidealiai“ nėra visai tas pats.

Paskambinau dar kartą ir paprašiau aiškiai pasakyti, ką jie siūlo: ar remontas įmanomas, kiek maždaug kainuotų, ar yra kitų variantų. Šįkart kalbėjau ramiau, paprašiau, kad išvadą ir pasiūlymą atsiųstų raštu. Darbuotojas nesiginčijo, tik pakartojo, kad garantinis sprendimas, jų vertinimu, negalimas, o dėl mokamo remonto galiu apsispręsti vėliau. Man tuo metu svarbiausia buvo ne išsireikalauti kažko neįmanomo, o turėti aiškią informaciją prieš leidžiant pinigus.

Galiausiai nusprendžiau telefono neremontuoti, nes pasiūlyta kaina man neatrodė protinga. Pasiėmiau jį iš serviso, svarbiausias paskyras susitvarkiau sename laikiname telefone ir kelias savaites stebėjau akcijas. Tas senas aparatas strigo, kamera buvo prasta, o darbe jį tekdavo krauti prie kompiuterio. Patogumo tikrai nebuvo. Bet bent jau nesutikau su remontu tą pačią dieną, susinervinusi prie priėmimo langelio.

Po šio gedimo saugau ne tik telefoną

Po mėnesio nusipirkau kitą telefoną, paprastesnį, nei iš pradžių buvau nusižiūrėjusi. Dabar nebekraunu jo bet kokiu laidu, nestatau prie kriauklės, o grįžusi iš lietaus neskubu iškart jungti įkroviklio. Ir į vonią jo nebesinešu vien tam, kad kelias minutes paskaityčiau naujienas. Nesu tikra, ar tai būtų išgelbėję senąjį telefoną, bet dabar bent jau mažiau numoju ranka į tokius dalykus.

Dar išmokau neskubėti ginčytis, kol neturiu aiškiai surašytos informacijos. Kai sugenda brangus daiktas, lengva išgirsti vieną sakinį ir iškart pasijusti apgautam. Kartais verta padaryti paprastus dalykus:

• ramiai paprašyti, kad gedimo išvada ir siūlomas sprendimas būtų pateikti suprantamai;
• nesutikti su mokamu remontu tą pačią minutę, jei abejojate;
• palyginti remonto kainą su kito įrenginio galimybėmis;
• pasidaryti svarbių duomenų kopijas dar tada, kai telefonas veikia normaliai.

Iki šiol nežinau, kada tiksliai į mano seną telefoną pateko ta drėgmė. Gal per lietų prie mokyklos, gal rankinėje, gal visai kitaip. Atsakymo greičiausiai jau nebus. O kaip pasielgtumėte jūs, jei servisas garantinio remonto atsisakytų dėl drėgmės, nors telefono į vandenį nebūtumėte įmetę?