Nauji automobiliai turi silpnąją vietą: ekspertai įspėja apie riziką, kurios vairuotojas nepamatys po variklio dangčiu

Dideli ekranai, nuotoliniai atnaujinimai ir vis daugiau programinės įrangos valdomų funkcijų keičia šiuolaikinius automobilius. Kartu daugėja klausimų, kaip užtikrinti, kad vienos sistemos sutrikimas nepaveiktų kitų. Bendrovės „QNX“ užsakytame tyrime net 83 proc. apklaustų automobilių programinės įrangos kūrėjų nurodė manantys, kad per artimiausius trejus metus programine įranga grindžiami automobiliai taps svarbiu kibernetinių atakų taikiniu.

Vairuotojas automobilio technologinę pažangą dažniausiai vertina pagal tai, ką mato ir gali išbandyti: kaip greitai veikia navigacija, ar patogu prijungti telefoną, kaip reaguoja ekranas. Tačiau už šių funkcijų slypi gerokai sudėtingesnė programinės įrangos struktūra. Kuo daugiau užduočių jai patikima, tuo svarbiau, kaip jos tarpusavyje suderintos ir atskirtos. Apie šį iššūkį, remdamasis „QNX“ tyrimu bei bendrovės atstovo komentarais, rašo „Interia Motoryzacja“.

Nerimą kelia ne tik įsilaužimai, bet ir sistemų sudėtingumas

„QNX“ tyrime dalyvavo 1 100 įterptinės automobilių programinės įrangos kūrėjų iš aštuonių pagrindinių automobilių rinkų. Apklausą bendrovės užsakymu atliko „OnePoll“. Rezultatai rodo, kad kibernetinis saugumas šiems specialistams jau yra vienas svarbiausių klausimų: 47 proc. respondentų pažeidžiamumus įvardijo kaip didžiausią riziką programine įranga grindžiamų automobilių plėtrai dideliu mastu, o 48 proc. saugumo grėsmes nurodė kaip svarbiausią susirūpinimą žvelgiant į automobilių programinės įrangos ateitį.

Tyrimas atskleidžia ir kitą problemą – kiek darbo reikia tam, kad skirtingi programinės įrangos elementai apskritai sklandžiai veiktų kartu. Kūrėjai vidutiniškai 35 proc. savo laiko skiria bazinės programinės įrangos integravimui, o beveik penktadalis tam sunaudoja bent pusę darbo laiko. Tai užduotys, kurių vairuotojas tiesiogiai nemato ekrane, tačiau nuo jų priklauso pagrindas, ant kurio kuriamos automobilio funkcijos.

Vienas kompiuteris gali atlikti vis daugiau užduočių

Automobilių pramonėje vis dažniau vartojamas trumpinys SDV, reiškiantis programine įranga grindžiamą automobilį. Tokioje transporto priemonėje programinė įranga tampa esmine funkcijų kūrimo ir valdymo dalimi. Kaip aiškinama „Interia“ publikacijoje, anksčiau atskiriems įrenginiams patikėtos užduotys vis dažniau perkeliamos į bendras, galingesnes kompiuterines platformas. Gamintojams tai kelia svarbų reikalavimą: skirtingos paskirties funkcijos turi veikti taip, kad netrukdytų viena kitai.

Portalo cituojamas „QNX“ atstovas Philipas Hatcheris atkreipia dėmesį į situaciją, kai ta pati kompiuterinė platforma naudojama ir informacijos bei pramogų sistemai, ir saugai svarbioms užduotims. Jo mintis paprasta: pramogų sistemos veikimas negali trukdyti automobilio vairavimo ar stabdymo funkcijoms. Šį iššūkį jis palygina su kompiuteriu, kuris ima lėtėti atidarius pernelyg daug programų ar naršyklės skirtukų. Automobilyje būtina užtikrinti, kad panaši apkrova nepersiduotų kritinėms funkcijoms.

Bendra aparatinė įranga reikalauja patikimo programinių sistemų atskyrimo. Tam naudojami ir virtualizavimo sprendimai, leidžiantys vienoje platformoje veikti kelioms atskirtoms aplinkoms. „QNX“ saugai skirtų technologijų aprašymuose būtent izoliavimas įvardijamas kaip būdas apriboti vienoje aplinkoje kilusių sutrikimų poveikį kitoms, saugai svarbioms operacijoms.

Tamsoje ekranai blaško dėmesįNuotrauka: OpenAI

Ryšys ir nuotoliniai atnaujinimai didina atsakomybę

Galimybė automobilio programinę įrangą atnaujinti nuotoliniu būdu suteikia gamintojams daugiau lankstumo, tačiau kartu išplečia sritis, kurias reikia apsaugoti. „QNX“ tyrimo pristatyme ryšio galimybės ir nuotoliniai atnaujinimai siejami su didėjančiu galimų atakos kelių skaičiumi. Todėl apsauga turi būti numatyta jau projektuojant automobilio elektronikos bei programinės įrangos struktūrą.

Vairuotojui tai sunkiai matoma automobilio savybė. Salone galima įvertinti ekrano ryškumą, meniu patogumą ar balso komandų veikimą, tačiau vien iš šių įspūdžių neįmanoma spręsti, kaip atskirtos vidinės sistemos. Būtent todėl specialistų dėmesys krypsta į sprendimus, esančius gerokai giliau nei vartotojo matomas meniu: kaip paskirstomi kompiuterio ištekliai, kaip ribojamas sutrikimų plitimas ir kaip skirtingos funkcijos apsaugomos viena nuo kitos.

Dalis pirkėjų pirmiausia nori paprasto ir įperkamo automobilio

Technologijų gausa patraukli ne visiems. „Interia“ cituojamo P. Hatcherio vertinimu, rinkoje tebėra didelė pirkėjų grupė, kuriai svarbiausia įperkama transporto priemonė kasdienėms kelionėms. Tokie žmonės nebūtinai ieško didžiausio ekrano ar kuo ilgesnio skaitmeninių galimybių sąrašo. Jiems svarbiau suprantamas valdymas ir automobilis, kuris patikimai atlieka pagrindinę užduotį – nuveža ten, kur reikia.

Publikacijoje šis poreikis siejamas ir su mažesnių, pigesnių „Citroën“ bei „Fiat“ elektromobilių planais. Vis dėlto įperkamesnio automobilio kūrimas taip pat palieka gamintojams užduotį tinkamai suderinti elektroniką, programinę įrangą ir saugai svarbias funkcijas. Mažesnis vartotojui siūlomų priedų skaičius savaime neatsako į klausimą, kaip kokybiškai suprojektuotos automobilio sistemos.

Automobiliams tampant vis labiau priklausomiems nuo programinės įrangos, jų kokybę lems ir vairuotojui nematomi sprendimai. Ekranas gali atrodyti įspūdingai, tačiau esminis inžinierių darbas – užtikrinti, kad skirtingos funkcijos patikimai veiktų kartu, o vienos sistemos problema liktų jos ribose.