Elektromobilis šiandien nebėra tik transporto priemonė. Tai prie interneto prijungtas kompiuteris ant ratų, kuris gali fiksuoti maršrutus, greitį, vairavimo stilių, telefono ryšius, programėlių naudojimą ir kai kuriais atvejais informaciją iš salono kamerų ar jutiklių. Dalis šių duomenų reikalinga saugumui ir patogumui, tačiau privatumo klausimas tampa vis rimtesnis.
Automobilis renka ne tik techninius duomenis
Daugelis vairuotojų mano, kad automobilis saugo tik paprastą informaciją: baterijos būklę, įkrovimo istoriją, ridą ar klaidų kodus. Tačiau naujesni automobiliai, ypač prijungti prie interneto, gali rinkti gerokai platesnį duomenų rinkinį.
Praktika rodo, kad vairuotojai dažniausiai nustemba sužinoję, jog automobilis gali fiksuoti ne tik tai, kaip važiuojate, bet ir kur važiuojate, kada sustojate, kokias funkcijas naudojate ir kokį telefoną prijungiate.
Kokius duomenis gali rinkti šiuolaikinis automobilis
Priklausomai nuo gamintojo, modelio ir įjungtų paslaugų, automobilis gali rinkti:
- buvimo vietos ir maršrutų duomenis;
- greitį, stabdymą, pagreitėjimą ir vairavimo manierą;
- įkrovimo laiką, vietą ir baterijos naudojimą;
- navigacijos paieškas;
- pramogų sistemos naudojimą;
- balso komandų ar mikrofono funkcijų duomenis;
- prijungto telefono kontaktus, skambučių istoriją ar žinutes;
- salono kamerų ir jutiklių informaciją;
- informaciją apie keleivių buvimą salone.
„Mozilla Foundation“ atlikta automobilių privatumo analizė sulaukė daug dėmesio, nes joje automobiliai buvo įvardyti kaip viena prasčiausių produktų kategorijų privatumo požiūriu: nė vienas iš 25 vertintų automobilių prekės ženklų neatitiko organizacijos minimalių privatumo standartų.
Kodėl elektromobiliai kelia tiek privatumo klausimų
Elektromobiliuose ypač daug skaitmeninių funkcijų: programėlės, nuotolinis šildymo įjungimas, įkrovimo planavimas, baterijos stebėjimas, programinės įrangos atnaujinimai, navigacija iki įkrovimo stotelių. Visa tai patogu, bet kartu reiškia, kad automobilis nuolat keičiasi duomenimis su gamintojo sistemomis.
Tai nereiškia, kad kiekvienas elektromobilis „seka“ vairuotoją blogąja prasme. Dalis duomenų tikrai reikalinga:
- saugumo sistemoms;
- techninei diagnostikai;
- programinės įrangos atnaujinimams;
- baterijos valdymui;
- avarinei pagalbai;
- navigacijai ir įkrovimo planavimui.
Problema atsiranda tada, kai duomenų renkama daugiau, nei vairuotojas supranta, arba kai jie naudojami ne tik automobilio funkcijoms, bet ir platesnei analitikai, reklamai, draudimo vertinimui ar perdavimui trečiosioms šalims.
Svarbi detalė, kurią daugelis pamiršta: patogumas automobilyje dažnai „perkamas“ duomenimis. Kuo daugiau išmaniųjų paslaugų įjungiate, tuo daugiau informacijos gali būti perduodama gamintojui ar paslaugų partneriams.
Daugelis leidimą duoda patys – tiesiog to nepastebi
Kai pirmą kartą įjungiate naują automobilį arba po atnaujinimo ekrane pasirodo privatumo pranešimas, dažniausiai norisi kuo greičiau pasiekti navigaciją, muziką ar klimato valdymą. Todėl vairuotojai spaudžia „Sutinku“ taip pat, kaip telefone ar kompiuteryje.
Būtent čia slypi didžiausia rizika. Vienas greitas paspaudimas gali reikšti sutikimą su:
- duomenų rinkimu;
- duomenų naudojimu paslaugoms gerinti;
- duomenų perdavimu partneriams;
- vairavimo elgsenos analize;
- vietos duomenų apdorojimu;
- personalizuotomis paslaugomis arba pasiūlymais.
Europos Sąjungoje asmens duomenų tvarkymui taikomas BDAR: duomenys turi būti tvarkomi teisėtai, skaidriai, konkrečiu tikslu ir ne daugiau, nei būtina. Kai tvarkymas grindžiamas sutikimu, žmogus turi teisę jį atšaukti.

Kodėl vien BDAR ne visada išsprendžia problemą
BDAR suteikia daugiau teisių, bet jis nepakeičia vairuotojo budrumo. Jeigu žmogus pats sutinka su ilgomis sąlygomis jų neperskaitęs, vėliau gali būti sunku suprasti, kokie duomenys renkami ir kaip jie naudojami.
Praktikoje verta tikrinti ne tik automobilio ekraną, bet ir:
- gamintojo mobiliąją programėlę;
- naudotojo paskyros privatumo skiltį;
- telematikos paslaugų nustatymus;
- navigacijos ir vietos istorijos leidimus;
- draudimo ar išmaniųjų paslaugų programėles.
Automobilio duomenys gali turėti realių pasekmių
Privatumo klausimas nėra vien teorinis. JAV kilo didelis ginčas dėl „General Motors“ ir „OnStar“ duomenų rinkimo bei perdavimo. JAV Federalinė prekybos komisija paskelbė susitarimą, pagal kurį GM ir „OnStar“ penkerius metus negali dalytis tam tikrais vairuotojų geolokacijos ir vairavimo elgsenos duomenimis su vartotojų ataskaitų agentūromis.
Skundų esmė buvo ta, kad vairuotojai esą nebuvo pakankamai aiškiai informuoti apie duomenų rinkimą ir perdavimą. Buvo kalbama apie tokią informaciją kaip staigus stabdymas, pagreitėjimas, greitis, kelionių laikas ir vietos duomenys, kurie galėjo būti naudojami draudimo vertinimui.
Ką tai reiškia paprastam vairuotojui
Net jei Europoje taisyklės griežtesnės, pamoka aiški: automobilio duomenys gali būti vertingi ne tik gamintojui. Jie gali dominti:
- draudimo bendroves;
- duomenų analizės įmones;
- programėlių ir paslaugų partnerius;
- remonto ir techninės priežiūros tinklus;
- teisėsaugą, kai yra teisinis pagrindas;
- rinkodaros sistemas.
Tai nereiškia, kad kiekvienas gamintojas elgiasi netinkamai. Tačiau vairuotojui verta žinoti, kad automobilis šiandien gali būti toks pat jautrus privatumo požiūriu kaip telefonas.
Ką galite padaryti jau šiandien
Gera žinia ta, kad dalį rizikos galima sumažinti be techninių žinių. Reikia skirti 10–15 minučių automobilio ir programėlės nustatymams.
1. Peržiūrėkite privatumo nustatymus automobilyje
Automobilio ekrane ieškokite skilčių, kurios vadinasi panašiai:
- „Privacy“;
- „Data sharing“;
- „Connected services“;
- „Location services“;
- „Vehicle data“;
- „Personalization“;
- „Analytics“.
Išjunkite tai, ko jums nereikia. Jei nenaudojate personalizuotų pasiūlymų, reklamos, vairavimo elgsenos analizės ar maršrutų istorijos, neverta laikyti šių funkcijų įjungtų vien dėl įpročio.
2. Patikrinkite gamintojo programėlę telefone
Elektromobilio programėlė dažnai turi daugiau leidimų nei pats automobilio ekranas. Ji gali matyti vietą, siųsti pranešimus, valdyti įkrovimą, atidaryti automobilį ar rodyti maršrutų istoriją.
Patikrinkite:
- ar programėlei tikrai reikia nuolatinės vietos prieigos;
- ar įjungta kelionių istorija;
- ar aktyvus duomenų dalijimasis su partneriais;
- ar naudojate visas nuotolines funkcijas;
- ar galima apriboti analitikos ir rinkodaros leidimus.
Išbandytas metodas: telefone nustatykite vietos leidimą „tik naudojant programėlę“, jei nuolatinė prieiga nėra būtina. Tai paprastas būdas sumažinti foninį sekimą.
3. Ištrinkite duomenis prieš parduodami ar grąžindami automobilį
Prijungti automobiliai saugo daugiau asmeninės informacijos, nei atrodo: telefono poravimo duomenis, adresus, navigacijos istoriją, namų vietą, mėgstamus maršrutus, garažo vartų nustatymus ar muzikos paskyras.
Prieš parduodami, grąžindami lizingui ar atiduodami automobilį kitam žmogui:
- atlikite gamyklinių nustatymų atkūrimą;
- pašalinkite telefonus iš „Bluetooth“ sąrašo;
- atsijunkite nuo gamintojo paskyros;
- ištrinkite navigacijos istoriją;
- pašalinkite namų ir darbo adresus;
- atšaukite automobilio prieigą programėlėje.
Tai ypač svarbu perkant ar parduodant naudotą elektromobilį. Naujas savininkas neturėtų matyti ankstesnio vairuotojo maršrutų ar paskyrų.
4. Nepriimkite visko automatiškai po atnaujinimų
Po programinės įrangos atnaujinimo automobilis gali vėl paprašyti sutikti su naujomis sąlygomis. Nespauskite „Sutinku“ automatiškai.
Patikrinkite, ar neatsirado naujų punktų apie:
- vietos duomenų naudojimą;
- vairavimo elgsenos analizę;
- duomenų perdavimą partneriams;
- personalizuotus pasiūlymus;
- balso komandų įrašų apdorojimą.
Jeigu pasirinkimas leidžia naudotis automobiliu be papildomų duomenų dalijimosi funkcijų, rinkitės ribotesnį variantą.
Greita lentelė: ką gali rinkti automobilis ir ką verta patikrinti
| Duomenų tipas | Kam naudojama | Ką gali padaryti vairuotojas |
|---|---|---|
| Vietos duomenys | Navigacijai, paslaugoms, įkrovimui | Išjungti vietos istoriją, riboti programėlės leidimus |
| Vairavimo stilius | Saugumui, diagnostikai, draudimo paslaugoms | Atsisakyti vairavimo analizės programų |
| Telefono duomenys | Skambučiams, muzikai, kontaktams | Neleisti sinchronizuoti kontaktų, ištrinti telefoną parduodant |
| Salono jutikliai | Saugumui, pagalbos sistemoms | Patikrinti kameros ir personalizavimo nustatymus |
| Programėlės duomenys | Nuotoliniam valdymui | Riboti vietos prieigą ir rinkodaros leidimus |
| Diagnostika | Gedimų nustatymui, servisui | Palikti tik būtinas funkcijas, atsisakyti papildomos analitikos |
Kada duomenų rinkimo nereikėtų visiškai bijoti
Ne visi automobilio renkami duomenys yra blogis. Kai kurie jų realiai naudingi. Pavyzdžiui, baterijos būklės duomenys padeda tiksliau planuoti įkrovimą, nuotolinė diagnostika gali įspėti apie gedimą, o avarinės pagalbos sistemos gali būti gyvybiškai svarbios.
Todėl tikslas nėra viską išjungti aklai. Geresnis principas – palikti tai, kas jums duoda aiškią naudą, ir išjungti tai, ko nesuprantate arba nenaudojate.
Praktikoje patogiausia užduoti sau tris klausimus:
- Ar ši funkcija man tikrai reikalinga?
- Kokius duomenis ji renka?
- Ar galiu naudotis automobiliu be šio leidimo?
Jeigu atsakymų nerandate, verta patikrinti gamintojo privatumo politiką arba kreiptis į atstovybę.
Trumpa pabaiga
Elektromobiliai suteikia daug patogumo: jie planuoja įkrovimą, atnaujinami nuotoliniu būdu, padeda vairuoti saugiau ir leidžia valdyti funkcijas telefonu. Tačiau kartu jie renka duomenis, kurie gali daug pasakyti apie jūsų kasdienybę.
Geriausias sprendimas – elgtis su automobiliu kaip su išmaniuoju telefonu. Peržiūrėkite leidimus, išjunkite nebūtinas funkcijas, nesutikite su viskuo automatiškai ir nepamirškite ištrinti duomenų prieš parduodami automobilį.
Jūsų automobilis gali būti išmanus. Bet privatumo kontrolė vis tiek turi likti jūsų rankose.