Šiuolaikiniai automobiliai gali sekti vairuotojus kameromis ir GPS. Apie tai jūs galite nežinoti

Automobilis jau seniai nebėra tik variklis, ratai ir salonas. Naujesni modeliai šiandien labiau primena išmanųjį telefoną ant ratų: jie turi kameras, mikrofonus, GPS, interneto ryšį, programėles, debesų paslaugas, balso asistentus, eismo juostos palaikymo sistemas, nuotolinius atnaujinimus ir galimybę susieti vairuotojo telefoną. Visa tai patogu, bet kartu kelia klausimą, apie kurį iki šiol daug kas pagalvodavo tik prabėgomis: kiek daug apie mus žino mūsų pačių automobilis?

Nyderlandų generalinė žvalgybos ir saugumo tarnyba AIVD paskelbė įspėjimą dėl galimų šnipinėjimo rizikų, susijusių su šiuolaikinėmis transporto priemonėmis. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad išmanūs automobiliai renka vis daugiau duomenų apie vairuotojus, keleivius, maršrutus ir net aplink automobilį esančius objektus. Tam tikrais atvejais, jei prie šių sistemų būtų gauta prieiga, automobilis galėtų tapti ne tik patogumo, bet ir stebėjimo įrankiu.

Svarbu suprasti: tai nereiškia, kad kiekvienas naujas automobilis automatiškai „šnipinėja“ savo savininką. Tačiau duomenų kiekis, kurį kaupia modernios transporto priemonės, jau yra toks didelis, kad saugumo tarnybos į tai žiūri rimtai. Ypač tais atvejais, kai automobiliu naudojasi valstybės tarnautojai, kariškiai, verslo vadovai, gynybos sektoriaus darbuotojai ar žmonės, aptariantys jautrią informaciją.

Ką automobilis gali žinoti apie vairuotoją?

Daugeliui vairuotojų atrodo, kad automobilio technologijos veikia tik jų patogumui. Navigacija padeda rasti kelią, „Bluetooth“ leidžia kalbėti telefonu, kameros padeda parkuotis, o programėlė telefone parodo, ar automobilis užrakintas. Tačiau kiekviena tokia funkcija paprastai remiasi duomenimis. Automobilis turi žinoti, kur yra, kaip juda, kas prie jo prijungta, kokios sistemos aktyvios ir kaip vairuotojas juo naudojasi.

Kai kuriuose automobiliuose fiksuojami maršrutai, greitis, stabdymo ir akseleravimo įpročiai, telefono kontaktai, skambučių istorija, žinutės, balso komandų fragmentai, kameros vaizdas, salono judesiai, buvimo vieta ir net aplinkos objektai. Dalis šios informacijos naudojama saugumui ir funkcijoms gerinti, tačiau problema atsiranda tada, kai kyla klausimas: kas dar gali tuos duomenis matyti, saugoti ar perduoti?

Šiuolaikiniame automobilyje rizika nebūtinai slypi vienoje kameroje ar viename mikrofone. Ji slypi visoje ekosistemoje. Automobilis bendrauja su telefonu, programėle, gamintojo serveriais, įkrovimo stotelėmis, navigacijos sistemomis ir kartais trečiųjų šalių paslaugomis. Kuo daugiau ryšio, tuo daugiau patogumo, bet tuo pačiu ir daugiau galimų silpnų vietų.

Kodėl žvalgyba perspėja dėl pokalbių automobilyje?

AIVD įspėjime daug dėmesio skiriama kameroms ir mikrofonams. Kai kuriuose moderniuose automobiliuose techniškai įmanoma tam tikrus komponentus aktyvuoti nuotoliniu būdu arba pasiekti jų renkamus duomenis per pažeidžiamas sistemas. Būtent todėl Nyderlandų žvalgyba rekomenduoja vengti itin konfidencialių pokalbių automobilyje ar šalia jo, jei kalbama apie jautrią informaciją.

Paprastam vairuotojui tai gali skambėti kaip per didelis atsargumas. Juk dauguma žmonių automobilyje kalba apie darbą, vaikus, pirkinius, planus savaitgaliui ar tai, kodėl vėl pabrango draudimas. Tačiau saugumo tarnybos žiūri į kraštutinius atvejus: verslo paslaptis, politinius sprendimus, valstybės saugumo informaciją, gynybos sektorių, technologijų projektus, diplomatinius susitikimus. Tokiose situacijose net mažas duomenų nutekėjimas gali būti reikšmingas.

Tai aktualu ir Lietuvoje. Nors daugumai vairuotojų nereikia baimintis, kad jų kasdienis maršrutas į darbą kam nors labai įdomus, yra žmonių, kuriems automobilis gali tapti jautria erdve: valstybės institucijų darbuotojai, kariškiai, teisėsaugos pareigūnai, strateginių įmonių vadovai, IT saugumo specialistai, verslininkai, dirbantys su nevieša informacija. Jiems automobilis neturėtų būti laikomas visiškai privačia pokalbių vieta vien todėl, kad durys uždarytos.

Telefono prijungimas gali būti silpnoji vieta

Dar viena rizika – prie automobilio prijungtas išmanusis telefonas. Daugelis vairuotojų įsėdę į automobilį automatiškai įjungia „Bluetooth“, „Apple CarPlay“ ar „Android Auto“, leidžia automobiliui pasiekti kontaktus, skambučius, žinutes ir programėles. Tai patogu, bet kartu reiškia, kad automobilis gauna ryšį su įrenginiu, kuriame yra labai daug asmeninės informacijos.

Jeigu automobilio sistema būtų pažeidžiama, teoriškai ji galėtų tapti kanalu informacijai gauti iš prijungtų įrenginių. AIVD atkreipia dėmesį į „Bluetooth“, „Wi-Fi“, įkrovimo sistemas, GPS navigaciją, telematikos modulius ir įkrovimo stoteles. Kitaip tariant, rizika nebūtinai susijusi vien su pačiu automobiliu. Ji gali atsirasti ten, kur automobilis susijungia su kitais įrenginiais.

Praktiškas patarimas paprastas: nereikėtų automobiliui suteikti daugiau leidimų, nei būtina. Jei automobiliui nereikia prieigos prie kontaktų, žinučių ar visos telefono istorijos, tokios prieigos galima nesuteikti. Jei naudojatės nuomotu, darbiniu ar svetimu automobiliu, po kelionės verta ištrinti susietą telefoną iš automobilio sistemos. Tai ypač svarbu parduodant automobilį – daugelis pamiršta, kad multimedijos sistemoje gali likti telefonų sąrašai, adresai, maršrutai ir kiti asmeniniai duomenys.

Kodėl daugiausia kalbama apie kiniškus automobilius?

Pastaruoju metu saugumo diskusijose dažnai minimi Kinijoje pagaminti arba su Kinijos įmonėmis susiję automobiliai. Priežastis paprasta: tokie modeliai sparčiai populiarėja Europoje ir Jungtinėje Karalystėje, dažnai siūlo daug elektroninių funkcijų už palyginti žemą kainą, o jų technologinė ekosistema kelia klausimų nacionalinio saugumo institucijoms.

Jungtinėje Karalystėje Kinijos bendrovių valdomi prekių ženklai 2026 m. pirmąjį pusmetį sudarė apie 15 proc. visų naujų automobilių registracijų. Tarp sparčiai augančių vardų minimi „MG“, „BYD“, „Jaecoo“ ir kiti gamintojai. Britų žiniasklaidoje taip pat rašyta, kad kai kuriuose jautriuose kariniuose objektuose sugriežtinti apribojimai transporto priemonėms su kiniškais komponentais.

Tačiau čia būtina nepamesti labai svarbaus niuanso. Pats AIVD įspėjimas neteigia, kad konkretūs Kinijos automobilių gamintojai naudoja savo automobilius šnipinėjimui. Tai nėra įrodymas, kad kiekvienas toks automobilis yra pavojingas. Kalbama apie platesnę riziką: jeigu transporto priemonė turi daug jutiklių, ryšio modulių, kamerų, mikrofonų ir prieigą prie duomenų, ji teoriškai gali būti panaudota ne tik patogumui, bet ir stebėjimui.

Kitaip sakant, klausimas nėra vien apie šalį ar konkretų gamintoją. Klausimas platesnis: kas valdo duomenis, kur jie saugomi, kam jie perduodami, kaip ilgai laikomi ir kas gali prie jų prieiti.

Ką gali padaryti paprastas vairuotojas?

Nereikia pulti klijuoti lipnios juostos ant visų automobilio kamerų ar atsisakyti navigacijos. Tačiau verta elgtis sąmoningiau. Pirmas žingsnis – peržiūrėti automobilio privatumo nustatymus. Kai kurie gamintojai leidžia apriboti duomenų rinkimą, išjungti tam tikras telematikos funkcijas, atsisakyti individualizuotų paslaugų ar sumažinti duomenų dalijimąsi su trečiosiomis šalimis.

Antras žingsnis – atsargiau jungti telefoną. Jei naudojate automobilį laikinai, nuomojatės jį kelionei ar važiuojate darbiniu automobiliu, nesuteikite nereikalingų leidimų. Po naudojimo ištrinkite savo telefoną iš sistemos. Parduodant automobilį būtina atkurti gamyklinius multimedijos ir navigacijos nustatymus, nes kitaip naujas savininkas gali rasti senus maršrutus, adresus ar susietus įrenginius.

Trečias žingsnis – neaptarinėti jautrios informacijos automobilyje, jei dirbate srityje, kur konfidencialumas tikrai svarbus. Paprastam žmogui tai gali atrodyti perteklinė atsarga, tačiau verslo, valstybės tarnybos, teisėsaugos ar gynybos sektoriuje toks įprotis gali būti visai racionalus.

Šiuolaikiniai automobiliai suteikia labai daug patogumo, tačiau už tai mokame duomenimis. Ir kuo automobilis išmanesnis, tuo svarbiau suprasti, kad jis nėra tik privati erdvė ant ratų. Tai prijungtas įrenginys, kuris gali matyti, girdėti, skaičiuoti, įsiminti ir perduoti informaciją. Didžiausia rizika prasideda ne tada, kai technologijos egzistuoja, o tada, kai vairuotojas net nežino, ką jos daro.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!