Kilimas prie durų prisigeria druskos: kaip jį išvalyti nepažeidžiant pluošto
Druskos dėmes nuo kilimo prie durų saugiausia šalinti ne šveičiant, o pirmiausia visiškai išdžiovinus, kruopščiai išsiurbus ir tik tada valant vos drėgna šluoste. Taip ant pluošto nelieka balto, šiurkštaus sluoksnio, o kilimo nereikia permirkyti – ypač aktualu lietuvišką žiemą, kai nuo batų į namus keliauja sniegas, smėlis ir kelių druska.
Dažna scena: nusiauni batus, pakeli kilimėlį ir pamatai ne purvą, o lyg kreidos dulkėmis pabarsčius išblukusias vietas. Norisi tuoj pat griebti stiprų valiklį ar karštą vandenį, tačiau skubus šveitimas dažniausiai tik įtrina druską giliau.
Pirmiausia leiskite druskai išdžiūti
Jei kilimas dar šlapias nuo tirpstančio sniego, jo nevalykite iš karto. Drėgmė padeda druskos likučiams skverbtis į pluoštą, o trinant šlapią vietą dėmė gali tik išsiplėsti.
Palikite kilimą išdžiūti gerai vėdinamoje vietoje, toliau nuo labai karšto radiatoriaus. Kai baltos apnašos sukietėja, jas daug lengviau pašalinti dulkių siurbliu – lėtai pereikite per pažeistą vietą kelis kartus, naudodami įprastą antgalį.
Valykite mažai vandens, o ne daug putų
Jeigu po siurbimo lieka balkšvi ratilai ar kilimas vis dar šiurkštus, paruoškite dubenį drungno vandens ir įlašinkite labai nedaug švelnaus, neutralaus ploviklio. Sudrėkinkite švarią šluostę, ją gerai išgręžkite ir dėmę ne trinkite, bet tapšnokite nuo kraštų į vidurį.
Po to kita, vien tik vandeniu sudrėkinta ir gerai nugręžta šluoste pašalinkite ploviklio likučius. Tai svarbus žingsnis: paliktas muilas pritraukia dulkes, todėl prieškambario kilimas netrukus vėl atrodo apsinešęs.
- Prieš valydami išbandykite priemonę nepastebimame kilimo kampe.
- Naudokite tik drungną, ne karštą vandenį.
- Šluostę gerai išgręžkite – kilimas neturi būti šlapias iki pagrindo.
- Po valymo nusausinkite vietą sausu rankšluosčiu ir leiskite jai visiškai išdžiūti.

Ko nedaryti, kad pluoštas nesusiveltų
Didžiausia klaida – baltą druskos ruožą šveisti kietu šepečiu. Taip kilimo plaukeliai pasišiaušia, gali susivelti ar net pakeisti kryptį, o vieta ima atrodyti nudėvėta net ir tada, kai dėmės jau nebėra.
Venkite gausiai pilti acto, stiprių universalių valiklių ar baliklių. Kai kuriems sintetiniams kilimams jie gali pakenkti mažiau, tačiau vilnai, spalvotam ar jautresniam natūraliam pluoštui tokie bandymai gali palikti išblukimą, standumą ar nemalonų kvapą. Jei kilimo etiketėje nurodyta speciali priežiūra, laikykitės būtent jos.
Prie durų geriau sustabdyti druską, nei kas savaitę ją plauti
Prieškambario kilimas dažnai gauna visą žiemos „kokteilį“: šlapius batus, smėlį, druską ir purvą. Todėl padeda du sluoksniai – tvirtesnis kilimėlis lauke batų padams nusivalyti ir sugeriantis kilimas viduje. Tuomet vidinis kilimas surenka likusią drėgmę, bet ne visą gatvės nešvarą.
Jei baltos juostos atsiranda nuolat, kilimą verta reguliariai pakratyti ar išsiurbti dar joms neįsisenėjus. O kai dėmės apima didelį plotą, kilimas yra vilnonis, brangus ar turi ilgą plauką, saugiau rinktis profesionalų valymą nei eksperimentuoti su namų priemonėmis.
Druskos likučius nuo kilimo geriausiai išvalo kantrybė: išdžiovinkite, išsiurbkite ir valykite minimaliai sudrėkinta šluoste. Kuo mažiau trynimo ir mirkymo, tuo didesnė tikimybė, kad prie durų esantis kilimas pavasario sulauks ne tik švarus, bet ir nesuniokotu pluoštu.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


