Ar 2026–2027 m. žiema pakartos 1997-uosius? Modeliai rodo šilumą, tačiau vienas procesas Arktyje gali viską pakeisti
Naujausi sezoniniai modeliai Europai piešia švelnios, drėgnos ir žemumose mažai sniegingos žiemos vaizdą. Jis labai primena 1997–1998 m. sezoną, kurį lydėjo itin stiprus El Ninjo. Tačiau aukštai virš Arkties neįprastai anksti prasidėjęs poliarinio sūkurio sutrikimas palieka atvirą svarbų klausimą: ar sausį ir vasarį į Europą neatsivers kelias šaltesniam orui?
Šiuo metu sezoninės prognozės pateikia gana nuoseklų bendrą vaizdą. Didžiojoje Europos dalyje žiema gali būti šiltesnė už daugiametį vidurkį, kritulių gali netrūkti, tačiau žemumose jie dažniau iškristų lietaus arba šlapdribos pavidalu. Ilgiau išsilaikančios sniego dangos tikimybė būtų mažesnė.
Toks scenarijus siejamas su labai stipriu El Ninjo reiškiniu tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Analizuodami ankstesnius sezonus meteorologai ieškojo metų, kurių atmosferos procesai būtų panašiausi į dabartinius. Ryškiausias palyginimas – 1997–1998 m. žiema.
Vis dėlto panašumas nereiškia tikslaus pasikartojimo. Net ir labai stiprus El Ninjo negali vienas nuspręsti, kokie orai konkrečią savaitę vyraus Lietuvoje. Europai didelę įtaką daro Atlanto ciklonai, reaktyvinės srovės padėtis, slėgio pasiskirstymas ir poliarinio sūkurio būklė. Būtent pastarasis procesas dabar kelia daugiausia klausimų.
Kodėl meteorologai prisiminė 1997–1998 m. žiemą?
1997–1998 m. žiemą lydėjo vienas stipriausių kada nors stebėtų El Ninjo reiškinių. Neįprastai šiltas tropinės Ramiojo vandenyno dalies vanduo pakeitė atmosferos cirkuliaciją didelėje Šiaurės pusrutulio dalyje.
Didžiojoje Europos dalyje tuomet vyravo aukštesnė nei įprasta temperatūra. Ryškiausias šilumos perteklius buvo stebimas centrinėje žemyno dalyje, o daugiau šalčio išsilaikė tolimojoje šiaurėje ir šiaurės rytuose.
Dažni vakarų krypties vėjai į žemyną nešė drėgnas ir švelnias Atlanto oro mases. Vidurio Europoje, Didžiojoje Britanijoje ir dalyje pietryčių regionų sniego buvo mažai. Didesnės jo atsargos išliko šiauriniuose kraštuose ir kalnuose.
Ypač švelnus tas sezonas buvo Vengrijoje. Vidutinė 1997–1998 m. žiemos temperatūra šioje šalyje siekė 2,72 °C. Tuo metu tai buvo antra šilčiausia žiema nuo sistemingų matavimų pradžios 1901 m. Vėliau šį rezultatą pranoko 2006–2007 m. sezonas, o 2023–2024 m. žiemos vidurkis Vengrijoje pasiekė 4 °C ir tapo dar vienu rekordu.
Dabartinės 2026–2027 m. žiemos prognozės pagal bendrą slėgio ir temperatūros pasiskirstymą labiausiai panašios būtent į 1997–1998 m. sezoną. Tačiau meteorologai pabrėžia, kad analoginiai metai parodo tik galimą atmosferos kryptį. Jie negali pasakyti, ar žiema kartosis savaitė po savaitės.
Kas yra El Ninjo ir kodėl jis svarbus Europai?
El Ninjo vadinamas periodiškas rytinės ir centrinės tropinio Ramiojo vandenyno dalies atšilimas. Vandens temperatūros pokyčiai tokioje didelėje teritorijoje veikia virš vandenyno kylančio oro srautus, kritulių zonas ir aukštai atmosferoje judančias oro mases.
Šio reiškinio poveikis stipriausias Ramiojo vandenyno regione ir abiejose Amerikose. Europoje ryšys nėra toks tiesioginis. Iki mūsų žemyno signalas keliauja per visą atmosferos cirkuliacijos sistemą, todėl galutinis rezultatas priklauso nuo daugybės kitų procesų.
Stiprus El Ninjo gali padidinti tam tikrų žiemos scenarijų tikimybę, tačiau negali garantuoti nei šilumos, nei šalčio konkrečioje valstybėje. Europoje lemiamą reikšmę dažnai įgauna Atlanto vandenynas. Jei vyrauja aktyvi vakarų pernaša, žemyną dažniau pasiekia švelnus ir drėgnas oras. Jei ši cirkuliacija susilpnėja arba pasikeičia, gali atsiverti kelias šaltoms oro masėms iš Arkties ar žemyninės Rusijos dalies.

Ką rodo lapkritį atnaujinti sezoniniai modeliai?
Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro sezoninis modelis didžiojoje Europos dalyje rodo aukštesnę nei įprasta žiemos temperatūrą. Prognozuojama aukštesnio atmosferos slėgio sritis virš dalies žemyno ir žemesnis slėgis Atlanto vandenyne.
Toks slėgio pasiskirstymas skatintų vakarų ir pietvakarių oro srautus. Jie į Europą dažniau neštų vandenynines oro mases, kurios žiemą paprastai būna švelnesnės už arktines ar iš rytų atkeliavusias žemynines oro mases.
Kartu prognozuojamas nemažas kritulių kiekis. Vakarų Europos valstybėse dėl aktyvių Atlanto ciklonų jų gali būti daugiau nei įprastai. Toliau į rytus kritulių pasiskirstymas tampa ne toks aiškus, tačiau drėgnų laikotarpių tikimybė išlieka.
Naujausi skaičiavimai Europą rodo šiltesnę negu ankstesni sezoninio modelio atnaujinimai. Vis dėlto temperatūros signalas nėra toks stiprus, kokio būtų galima tikėtis vien pažvelgus į slėgio laukus. Tai gali reikšti, kad modelis palieka galimybę trumpiems šiaurinių oro masių proveržiams.
Jeigu Atlanto ciklonai pasislinktų Šiaurės Europos link, jų užnugaryje į žemyną galėtų trumpam plūstelėti šaltesnis oras. Todėl net ir bendras šiltos žiemos scenarijus neatmeta kelių šalčio ir sniego epizodų.
Daugiau kritulių dar nereiškia daugiau sniego
Vienas dažniausių sezoninių prognozių nesusipratimų – manymas, kad didesnis kritulių kiekis automatiškai reiškia sniegingesnę žiemą. Jei oro temperatūra išlieka teigiama arba svyruoja apie nulį, didžioji kritulių dalis iškrenta lietumi, šlapdriba arba greitai tirpstančiu sniegu.
Švelnesnėje oro masėje sniego riba pakyla aukščiau. Todėl Europos žemumose sniego danga gali susidaryti rečiau, o susidariusi išsilaikytų trumpiau. Vieną dieną iškritęs sniegas po kelių valandų gali pereiti į šlapdribą, o naktį ant kelių ir šaligatvių virsti ledu.
Daugiau sniego prognozuojama tolimojoje Europos šiaurėje ir aukštikalnėse. Alpėse, maždaug aukščiau nei 1800–2000 metrų, pakankamas drėgmės kiekis gali lemti net gausesnį nei įprastai sniegą. Žemesnėse slidinėjimo zonose situacija būtų sudėtingesnė, nes natūralaus sniego trūkumą tektų kompensuoti dirbtiniu.
Žemumose sniego visiškai atmesti negalima. Net per labai švelnią žiemą vienas tinkamai pasisukęs ciklonas gali atnešti gausų snygį, o iš šiaurės įsiveržusi oro masė – kelių dienų ar savaičių šaltį. Tačiau sezoninė prognozė rodo, kad tokie epizodai gali būti trumpesni už švelnius laikotarpius.
Rekordiškai ankstyvas pokytis virš Arkties
Didžiausia šios žiemos nežinomybė slypi ne prie žemės paviršiaus, o stratosferoje – keliolikos ir daugiau kilometrų aukštyje. Lapkričio pradžioje virš Arkties pastebėtas neįprastai ankstyvas vakarų vėjų susilpnėjimas ir krypties pokytis.
Tokio pobūdžio procesas stebėjimų istorijoje taip anksti dar nebuvo fiksuotas. Apie neįprastą poliarinio sūkurio sutrikimą lapkričio mėnesį užsiminė ir Jungtinės Karalystės meteorologai.
Poliarinis sūkurys – tai didžiulė šalto oro cirkuliacija aukštai virš Arkties. Rudenį ir žiemą jis paprastai sustiprėja, o aplink Šiaurės ašigalį pučiantys vakarų vėjai padeda šalčiausią orą išlaikyti šiaurėje.
Kai sūkurys stiprus ir taisyklingas, šaltos arktinės oro masės dažniau lieka poliariniame regione. Europoje tuomet gali vyrauti vakarų pernaša, švelnūs Atlanto ciklonai ir nepastovūs, drėgni orai.
Jei poliarinis sūkurys smarkiai susilpnėja, išsitempia, pasislenka arba skyla į kelias dalis, šalto oro masės gali prasiveržti toliau į pietus. Tai nereiškia, kad šaltis būtinai pasieks Lietuvą. Daug kas priklauso nuo to, kurioje sūkurio pusėje susiformuos šalčio branduoliai ir kaip pasisuks žemutinės atmosferos srautai.
Kas yra staigus stratosferos atšilimas?
Poliarinio sūkurio sutrikimą gali sukelti staigus stratosferos atšilimas. Jo metu aukštai virš Arkties temperatūra per kelias dienas gali pakilti keliomis dešimtimis laipsnių. Kartu susilpnėja arba net pasikeičia sūkurį palaikančių vakarų vėjų kryptis.
Pavadinimas gali klaidinti. Staigus stratosferos atšilimas nereiškia, kad prie žemės iš karto pasidarys šilta. Kartais jo poveikis būna priešingas – po kelių savaičių tam tikrose Šiaurės pusrutulio dalyse padidėja šalto oro įsiveržimų tikimybė.
Ne kiekvienas stratosferos atšilimas paveikia orus prie žemės. Kartais pokytis lieka tik aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose. Kitais atvejais jo poveikis palaipsniui nusileidžia žemyn ir pakeičia reaktyvinės srovės bei ciklonų judėjimą.
Lapkričio įvykis buvo neįprastai ankstyvas, todėl meteorologai kol kas nesitiki labai stipraus tiesioginio jo poveikio žiemos pradžiai. Iki gruodžio modeliai vėl rodo sustiprėjantį poliarinį sūkurį. Kur kas daugiau dėmesio sulaukia tai, ką skaičiavimai numato sausio ir vasario mėnesiams.

Sausis ir vasaris kol kas lieka didžiausia mįslė
Tiek Europos ECMWF, tiek Jungtinės Karalystės UKMO modeliuose sausį ir vasarį matyti naujas stratosferinių vakarų vėjų silpnėjimo signalas. Nuo sausio gali formuotis dar viena atšilimo banga aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose.
Meteorologams įdomu tai, kad keli modeliai panašią kryptį rodo gana anksti. Tokie signalai ilgalaikėse prognozėse paprastai būna nepastovūs, o šiuo atveju jie išlieka keliuose skaičiavimuose.
Jeigu sausį įvyktų stiprus poliarinio sūkurio sutrikimas, jo poveikis Europos orams galėtų pasirodyti po kelių savaičių. Tuomet švelniai prasidėjusi žiema vasarį galėtų įgauti visai kitokį pobūdį.
Ankstesniais stipraus El Ninjo metais po stratosferos atšilimo šaltesnis oras kitą mėnesį dažniau slinkdavo iš šiaurės rytų į šiaurės vakarų ir šiaurinę Vidurio Europą. Pietrytinėje žemyno dalyje tuo metu galėjo išlikti švelniau. Kartu daugelyje regionų padidėdavo sniego tikimybė.
Tai tėra ankstesnių atvejų vidurkis. Jis nepasako, kur tiksliai šiemet nusileistų šaltis. Lietuva yra regione, kurį gali pasiekti tiek šaltos oro masės iš šiaurės ar rytų, tiek švelnus Atlanto oras. Nedidelis cirkuliacijos poslinkis gali lemti visiškai skirtingus orus.
Ko tikėtis gruodį?
Pagal dabartinį scenarijų žiemos pradžia didžiojoje Europos dalyje turėtų būti švelni. Pietiniuose regionuose šilumos signalas ryškesnis, o šiaurėje temperatūra gali būti artimesnė daugiametei normai.
Šiaurės vakarų Europoje dėl iš šiaurės vakarų slenkančių ciklonų galimi trumpi šaltesni laikotarpiai. Vidurio Europoje prognozuojama daug permainingų, dažnai drėgnų orų.
Lietuvoje toks cirkuliacijos pobūdis reikštų dažną temperatūros svyravimą apie nulį. Vieną dieną gali snigti, kitą – lyti, o po atodrėkio naktį susidaryti plikledis. Net jei vidutinė mėnesio temperatūra būtų aukštesnė už normą, tai negarantuotų nuolat šiltų orų.
Baltų Kalėdų tikimybės sezoninis modelis tiksliai parodyti negali. Tam reikia trumpesnio laikotarpio prognozių, kurios patikimiau matytų konkrečių ciklonų trajektorijas ir oro masių temperatūrą.
Sausį gali susidurti du priešingi scenarijai
Sausį daugelyje Europos regionų, ypač šiaurėje ir rytuose, modeliai vis dar rodo švelnesnį nei įprasta foną. Tačiau būtent šį mėnesį gali pradėti ryškėti galimas poliarinio sūkurio silpnėjimas.
Jeigu sūkurys išliks stiprus, vakarų pernaša gali tęstis. Tuomet Lietuvoje dažniau keistųsi šlapias sniegas, lietus, nedidelis šaltukas ir atodrėkiai.
Jeigu poliarinis sūkurys smarkiai susilpnėtų, padidėtų ilgesnio šalto laikotarpio tikimybė. Vis dėlto net tada nebūtų aišku, kurią Europos dalį pasiektų pagrindinis arktinio oro srautas.
Šaltis gali nusileisti per Skandinaviją ir Baltijos regioną, tačiau gali pasisukti į Šiaurės Ameriką, Rusiją ar kitą žemyno dalį. Vien sūkurio silpnėjimo žiniai nepakanka, kad būtų galima skelbti apie artėjančią šalčio bangą Lietuvoje.
Vasaris gali pakeisti visą žiemos įspūdį
Dabartinėse sezoninėse prognozėse vasaris Europoje vis dar atrodo gana švelnus. Tačiau šiaurėje ir šiaurės rytuose sniego tikimybė gali padidėti.
Jeigu sausio mėnesį įvyktų stiprus stratosferos atšilimas, jo pasekmės prie žemės paviršiaus galėtų pasirodyti būtent vasarį. Tokiu atveju paskutinis meteorologinės žiemos mėnuo galėtų būti šaltesnis ir sniegingesnis už pirmuosius du.
Tokios situacijos ne kartą pasitaikė anksčiau. Gruodis ir didžioji sausio dalis būdavo švelnūs, tačiau žiemos pabaigoje į Europą įsiverždavo arktinis oras. Todėl net ir sausio viduryje vyravęs lietus dar nereikštų, kad rimtesnio šalčio šį sezoną nebebus.
Kovo mėnesį šiltesnis oras gali lengviau išsilaikyti pietinėje Europos dalyje, o šiaurėje temperatūra galėtų priartėti prie daugiamečio vidurkio. Tačiau tokia tolima prognozė dar gali daug kartų keistis.
Ką tai gali reikšti Lietuvai?
Švelnesnė už vidurkį žiema Lietuvoje nebūtinai būtų maloni ar lengva. Esant dažniems temperatūros svyravimams apie nulį, padaugėja plikledžio, šlapdribos, rūko ir šlapių kelių. Dieną tirpstantis sniegas naktį gali virsti ledu, o šlapias sniegas – apkrauti medžius ir elektros laidus.
Trumpi šalčio epizodai taip pat gali būti gana stiprūs. Mėnesio vidurkis gali likti aukštas net tuomet, kai vieną ar dvi savaites laikosi žiemiška temperatūra. Likusią mėnesio dalį vyraujantis atodrėkis tiesiog kompensuoja šaltesnį laikotarpį.
Tai gerai parodė ankstesnė žiema Vidurio Europoje. Nors visas sezonas buvo gerokai šiltesnis už normą, sausį kelias savaites vyravo ryškiai šaltesni ir sniegingesni orai. Vienas šaltas mėnuo nepakeitė visos žiemos statistikos, tačiau žmonėms būtent jis tapo labiausiai įsimintina sezono dalimi.
Lietuvoje panašus scenarijus būtų visiškai įmanomas. Bendra žiema galėtų būti švelni, tačiau jos viduryje arba pabaigoje pasitaikytų stipresnė šalčio banga.
Greitai Sibire besikaupiantis sniegas dar nieko negarantuoja
Prie žiemos prognozių dažnai pridedamos žinios apie greitai didėjančią sniego dangą Sibire. Kartais teigiama, kad tai savaime reiškia šaltą žiemą Europoje.
Ryšys nėra toks paprastas. Didelė sniego danga gali paveikti temperatūrą ir slėgio pasiskirstymą žemyno gilumoje, tačiau vien jos nepakanka prognozuoti Europos žiemą.
Svarbu, kaip išsidėstys aukšto ir žemo slėgio sritys, kur judės reaktyvinė srovė ir ar šaltas oras apskritai turės kelią į vakarus. Sibirą gali dengti stora sniego danga, o didžiojoje Europos dalyje tuo pat metu vis tiek vyrauti švelnūs Atlanto orai.
Švelni prognozė nėra priežastis nepasiruošti šalčiui
Net jeigu žiemos vidutinė temperatūra galiausiai bus aukštesnė už normą, sodo ir namų paruošimo atidėlioti nereikėtų. Viena stipri šalčio banga gali padaryti daugiau žalos nei keli mėnesiai švelnių orų.
Jaunus vaismedžius, jautresnius krūmus ir lauke paliktus vazoninius augalus reikėtų apsaugoti dar prieš pirmą rimtesnį atšalimą. Lauko vandens čiaupus ir žarnas verta ištuštinti, o nešildomose patalpose patikrinti vamzdžius.
Namuose naudinga apžiūrėti langų ir durų sandariklius, patikrinti šildymo sistemą bei išvalyti lietaus nuvedimo latakus. Permainingą žiemą jie gali tai prisipildyti šlapio sniego, tai užšalti.
Švelni žiema gali sumažinti bendrą šildymo poreikį, tačiau dažni vėjai ir drėgmė išryškina nesandarias namo vietas. Greičiau tirpstantis sniegas ant tam tikrų stogo vietų, šalti sienų kampai ar drėgmė prie langų gali parodyti, kur prarandama daugiausia šilumos.
Kada prognozė taps aiškesnė?
Dabartiniai modeliai gana užtikrintai rodo bendrą švelnios ir drėgnos žiemos kryptį, tačiau jie negali tiksliai numatyti atskiros šalčio bangos prieš kelis mėnesius. Daugiau aiškumo turėtų suteikti gruodžio sezoninių prognozių atnaujinimai.
Dar svarbesnė bus poliarinio sūkurio būklė metų pabaigoje ir sausio pradžioje. Jei stratosferoje iš tiesų pradės formuotis naujas stiprus atšilimas, jo raida taps matoma trumpesnio laikotarpio skaičiavimuose.
Tuomet bus galima geriau įvertinti, ar sūkurio sutrikimas turi galimybę paveikti orus prie žemės ir kurią Šiaurės pusrutulio dalį galėtų pasiekti šaltos oro masės.
Kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus Europai – švelnesnė ir drėgnesnė už vidutinę žiema, žemumose dažnai stokojanti ilgalaikio sniego. Tačiau sausis ir vasaris lieka atviri. Jei poliarinis sūkurys susilpnės taip, kaip šiuo metu numato dalis modelių, žiemos antroji pusė gali gerokai skirtis nuo ramios ir švelnios jos pradžios.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


