Ramiajame vandenyne bręsta reiškinys, kuris gali sujaukti viską

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista: Ramusis vandenynas kažkur labai toli, o mes čia, Lietuvoje, rūpinamės lietumi, šildymo sąskaitomis, slidžiais keliais ir tuo, ar žiemą reikės kastuvo prie namo. Tačiau orai taip neveikia atskirai. Dideli pokyčiai vienoje pasaulio dalyje ilgainiui gali pakeisti oro masių judėjimą ir Europoje, o tada jų atgarsiai pasiekia ir Baltijos šalis.

Šiemet meteorologai daug dėmesio skiria El Ninjo reiškiniui Ramiojo vandenyno pusiaujo dalyje. Tai yra laikotarpis, kai šio vandenyno paviršiaus vanduo tampa šiltesnis nei įprastai. Skamba kaip labai tolima detalė, bet tokie vandenyno pokyčiai veikia atmosferą, keičia vėjų srautus, slėgio laukus ir gali turėti įtakos orams didelėje Šiaurės pusrutulio dalyje.

Lietuvai tai nereiškia vieno paprasto atsakymo, pavyzdžiui, „žiema bus šilta“ arba „sniego nebus“. Greičiau priešingai – šaltasis sezonas gali būti labai permainingas. Vieną savaitę gali vyrauti drėgni, vėjuoti ir gana šilti orai, kitą – trumpam įsiveržti šaltesnis oras, atnešti sniego, plikledžio ar staigesnį temperatūros kritimą.

Kodėl Ramusis vandenynas gali rūpėti Lietuvai

El Ninjo pats savaime nesukuria konkretaus oro Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Jis neveikia taip tiesiai, kad Ramiajame vandenyne pašiltų vanduo, o kitą dieną Lietuvoje pradėtų lyti. Tačiau šis reiškinys keičia didesnio masto atmosferos cirkuliaciją. Kai prie pusiaujo vandenynas išskiria daugiau šilumos ir drėgmės, tai paveikia oro srautus, kurie keliauja per žemynus ir vandenynus.

Europai, o kartu ir Lietuvai, svarbiausia tampa tai, kaip elgsis Atlanto ciklonai. Jeigu jie dažnai slinks per Šiaurės Europą, Skandinaviją ir Baltijos jūros regioną, mūsų orai bus drėgnesni, vėjuotesni ir dažniau šiltesni nei įprasta. Tokiu atveju žiema gali labiau priminti ilgą vėlyvą rudenį: lietus, šlapdriba, atlydžiai, pilkas dangus, vėjas ir tik trumpi šalčio epizodai.

Tačiau jei virš Šiaurės Europos susidarys stipresnė aukšto slėgio sritis, ciklonai gali būti pristabdyti arba nustumti kitu keliu. Tada Lietuvoje gali atsirasti daugiau sausesnių, ramesnių, bet ir šaltesnių dienų. Tokiais laikotarpiais naktimis greičiau kris temperatūra, dažniau formuosis rūkas, šarma, plikledis, o sniegas, jei iškris, gali išsilaikyti ilgiau.

Ruduo ir žiemos pradžia gali būti neįprastai permainingi

Pagal dabartinius sezoninius signalus, vėlyvas ruduo ir žiemos pradžia Lietuvoje gali būti švelnesni nei įprasta. Tai reiškia, kad vidutinė temperatūra gali laikytis aukščiau daugiamečio vidurkio. Tačiau svarbu nepainioti vidurkio su kasdieniu oru. Net ir šiltesnę nei įprasta žiemą gali būti šalčio bangų, sniego ir slidžių kelių.

Didžiausias šio sezono bruožas gali būti ne pastovi šiluma, o staigūs pokyčiai. Vieną dieną temperatūra gali būti teigiama, lyti ir pūsti stiprus vėjas, o po kelių dienų jau gali pašalti, pasnigti ir susidaryti plikledis. Tokie svyravimai dažnai būna nemalonesni už paprastą stabilų šaltį, nes sunkiau prisitaikyti ir žmonėms, ir kelių priežiūros tarnyboms, ir vairuotojams.

Lietuvoje tai ypač juntama regionais. Pajūryje tokiais sezonais dažniau pasitaiko stipresnis vėjas, lietus ir šlapdriba. Vakarų Lietuva paprastai greičiau pajunta Atlanto ciklonų poveikį. Rytiniuose rajonuose, ypač ramesnėmis naktimis, gali būti šalčiau, greičiau formuotis plikledis, ilgiau laikytis rūkas ar šarma.

Ką tai reikš kasdieniam gyvenimui

Jei tokia tendencija pasitvirtins, šaltasis sezonas Lietuvoje gali būti nepatogus ne dėl vieno didelio šalčio, o dėl nuolatinio orų kaitaliojimosi. Drėgmė, vėjas, lietus, šlapdriba ir atlydžiai dažnai vargina labiau nei sausas šaltukas. Keliai gali tapti apgaulingi: dieną vanduo, vakare staigus pašalimas, ryte – ledas.

Gyventojams tai reiškia, kad žiemai geriau ruoštis ne pagal vieną scenarijų. Reikės ir šiltesnių drabužių, ir neperšlampamos avalynės, ir pasiruošimo plikledžiui. Vairuotojams ypač svarbu neskubėti keisti požiūrio vien todėl, kad kelias atrodo šlapias, o ne apsnigtas. Esant temperatūrai arti nulio, pavojingiausias dažnai būna būtent plonas ledo sluoksnis, kurio iš automobilio salono beveik nesimato.

Sodininkams ir daržininkams tokie orai taip pat gali būti dviprasmiški. Šiltesni laikotarpiai gali atrodyti patogūs, bet staigūs atšalimai po drėgnų dienų kenkia augalams, ypač jei žemė nespėja normaliai įšalti, o sniego danga nesusidaro arba greitai nutirpsta. Tai reiškia, kad jautresnius augalus geriau apsaugoti ne paskutinę minutę, o iš anksto.

Žiema gali būti švelnesnė, bet nebūtinai lengvesnė

Svarbiausia suprasti vieną dalyką: šiltesnė už vidurkį žiema nereiškia lengvos žiemos. Lietuvai daug problemų gali sukelti ne vien šaltis, o drėgmė, vėjas, staigūs temperatūros šuoliai ir dažni perėjimai per nulį. Būtent tada atsiranda plikledis, šlapdriba, šlapias sniegas, prastesnis matomumas ir didesnė apkrova keliams bei elektros tinklams.

El Ninjo poveikis mūsų regione visada yra netiesioginis, todėl tikslių išvadų daryti per anksti. Vis dėlto dabartiniai signalai leidžia tikėtis, kad rudens pabaiga ir žiemos pradžia Lietuvoje bus gyvesnė nei įprastai: daugiau kaitos, daugiau drėgmės, daugiau vėjo ir mažiau stabilumo.

Todėl šį sezoną geriausia nesitikėti vieno aiškaus scenarijaus. Gali būti ir šiltesnių dienų, ir staigių šalčio įsiveržimų. Gali būti lietaus, šlapdribos, trumpų sniego epizodų ir greitų atlydžių. Kitaip tariant, žiema gali ateiti ne vienu stipriu žingsniu, o bangomis – ir būtent tai ją padarys labiausiai nenuspėjamą.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!