Orų modeliai rodo dramatišką žiemos scenarijų Lietuvoje: „Sniego gali būti tiek, kiek buvo 1931 metais“

Mokslininkai prognozuoja, kad dabartinis gamtos ciklas su beveik 100 proc. tikimybe tęsis bent iki 2027 m. pavasario. Šis reiškinys gali reikšmingai pakeisti oro sąlygas visame pasaulyje ir paveikti kasdienį gyvenimą daugelyje regionų.

Nors didžioji pasaulio dalis ruošiasi naujiems karščio rekordams, Europa ir Baltijos šalys gali susidurti su visai kitokiais iššūkiais. Artimiausiais mėnesiais šie pokyčiai gali paveikti ne tik paros oro temperatūrą, bet ir kritulių kiekį, vėjų kryptis bei žiemos pobūdį.

Tropikuose gamtos reiškinys „El Niño“ pasireiškia greitai ir labai stipriai, tačiau Europoje jo poveikis kitoks. Čia jis veikia netiesiogiai – maišo pasaulio oro mases, keičia įprastas vėjo trajektorijas ir gali sukurti kelis skirtingus orų scenarijus. Kolorado valstijos universiteto tyrėjai nurodo, kad europiečiai šį rudenį ir artėjančią žiemą turėtų tikėtis nevienodų, o kai kuriais atvejais ir pavojingų orų.

Pietų Europoje vasara gali užsitęsti ilgiau nei įprastai

Pasak Pasaulio meteorologijos organizacijos, neįprastai aukšta temperatūra gali išsilaikyti Pietų ir Vidurio Europoje. Labiausiai tai gali paveikti šalis prie Viduržemio jūros.

Viduržemio jūros regione tai reikštų gerokai ilgesnę vasarą nei įprasta. Tokios sąlygos didintų sausrų riziką, o kartu ir miškų gaisrų pavojų. Šilti orai ten gali tęstis net tais mėnesiais, kai paprastai jau prasideda rudeniškesnis laikotarpis.

Lietuvai tai svarbu ne tiesiogiai, o kaip platesnio Europos orų paveikslo dalis. Kai vienoje žemyno dalyje įsitvirtina šiluma ir sausra, kitur gali stiprėti kontrastai, keistis ciklonų keliai ir didėti staigesnių orų permainų tikimybė.

Vakarų Europai gali tekti ruoštis audroms ir potvyniams

Vakarų Europoje situacija gali vystytis visai kita kryptimi. Stipraus „El Niño“ metu Atlanto ciklonai dažnai keičia įprastą judėjimo trajektoriją ir gali pasislinkti labiau į pietus.

Tokiu atveju Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Ispanijos ir kitų Vakarų Europos regionų gyventojai vėlyvą rudenį bei ankstyvą žiemą gali sulaukti itin drėgnų orų. Sinoptikai perspėja apie stipresnes Atlanto audras, ilgiau trunkančius lietus ir intensyvesnius kritulius.

Tokios oro sąlygos kai kuriose vietovėse gali sukelti didelius potvynius. Ilgai trunkantis lietus, prisotinta dirva ir stiprūs vėjai dažnai tampa pavojingu deriniu, ypač tankiai apgyvendintuose arba žemiau esančiuose regionuose.

Lietuvą gali pasiekti netikėti šalčio įsiveržimai

Lietuvai ši žiema gali būti pilna netikėtų posūkių. Antroje žiemos pusėje dėl stipraus „El Niño“ poveikio gali silpnėti poliarinis sūkurys, kuris įprastai laiko labai šaltą orą tolimoje šiaurėje.

Jeigu šis procesas susilpnėja, šaltos oro masės gali lengviau prasiveržti į Šiaurės Europą ir Baltijos regioną. Tai reiškia, kad net bendro pasaulinio atšilimo fone Lietuva gali sulaukti aštrių, atšiaurių šalčio bangų ir gausesnio sniego.

Toks scenarijus nereiškia, kad visa žiema būtinai bus speiguota nuo pradžios iki pabaigos. Tačiau oro sąlygos gali greitai keistis: vieną savaitę gali vyrauti švelnesni, drėgni orai, o netrukus po to į šalį gali plūstelėti tikros žiemos oro masė.

Būtent dėl to ši žiema gali priminti senesnius laikus, kai šalčiai ateidavo staigiau, sniego būdavo daugiau, o temperatūros svyravimai būdavo ryškesni. Net jei mėnesio pradžia atrodytų gana švelni, situacija gali pasikeisti per kelias dienas.

Kalnai sniego

Pasaulinė klimato perspektyva rodo didelius pokyčius

Pasaulio meteorologijos organizacija paskelbė naują pasaulinio klimato perspektyvą 2026 m. antrajai pusei. Nuo rugpjūčio iki spalio mėnesio daugelyje pasaulio vietų numatoma neįprastai aukšta temperatūra, kuri viršys įprastas normas.

Ekspertai šiuos pokyčius sieja su stiprėjančiu gamtos reiškiniu „El Niño“. Prognozės rodo, kad jo įtaka stiprės su kiekvienu mėnesiu ir piką gali pasiekti lapkritį. Būtent tada poveikis pasaulinėms oro sąlygoms gali tapti ryškiausias.

Šis procesas gali paveikti oro sąlygas visoje planetoje. Ekspertai nurodo, kad artimiausiais mėnesiais gali didėti ne tik karščio bangų rizika, bet ir keistis kritulių pasiskirstymas skirtinguose regionuose.

„El Niño“ yra natūralaus klimato ciklo dalis. Jis susijęs su vandens paviršiaus temperatūros svyravimais Ramiajame vandenyne, pusiaujo zonoje. Kai šis procesas suaktyvėja, jis dažnai prisideda prie pasaulinės temperatūros kilimo ir keičia įprastą vėjų bei debesų judėjimą.

Dėl to vienuose regionuose gali formuotis ilgalaikės sausros, kituose – staigūs potvyniai, o kai kur gali daugėti didelių karščio bangų. Europoje poveikis nėra vienodas, todėl skirtingos žemyno dalys gali susidurti su visiškai skirtingomis pasekmėmis.

Didžiausias aktyvumas gali būti pasiektas lapkritį

Meteorologai prognozuoja, kad perėjimas prie stiprios „El Niño“ fazės vyks nuo liepos iki rugsėjo. Centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje vandens paviršiaus temperatūros nuokrypis nuo normos gali siekti apie 2,9 laipsnio Celsijaus.

Tokia temperatūros anomalija rodo labai stipraus proceso vystymąsi. Jo įtaka gali augti visą rudenį, o aukščiausią tašką pasiekti lapkritį. Būtent tuo metu poveikis pasaulinėms oro sąlygoms gali būti labiausiai pastebimas.

Didesnė nei įprasta temperatūra numatoma daugelyje pasaulio regionų. Ryškiausios anomalijos gali pasireikšti Pietų Europoje, Afrikoje ir Arabijos pusiasalyje. Neįprastas karštis taip pat gali paveikti Rytų Aziją, Indijos subkontinentą, Centrinę Ameriką ir vakarų Šiaurės Ameriką.

Karštesnių dienų taip pat numatoma Karibuose, didžiojoje Pietų Amerikos dalyje ir Naujojoje Zelandijoje.

Keisis ne tik temperatūra, bet ir krituliai

Kartu su temperatūros kilimu keisis ir kritulių pasiskirstymas. Centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyse, netoli pusiaujo, numatomi labai smarkūs ir ilgalaikiai lietūs.

Tuo metu kituose regionuose kritulių gali būti gerokai mažiau nei įprastai. Sausesni orai numatomi Indijos subkontinente, šiaurinėje Pietų Amerikos dalyje, Centrinėje Amerikoje, taip pat pietinėje ir rytinėje Australijoje bei Karibuose.

Europoje prognozės nėra vienodos. Pietiniuose žemyno regionuose kritulių gali būti daugiau nei įprastai, o šiaurinėje Europos dalyje jų kai kur gali būti mažiau. Vis dėlto meteorologiniai modeliai rodo, kad Šiaurės Europos prognozių tikslumas kol kas išlieka vidutinis arba žemas.

Lietuvai tai reiškia, kad žiemos scenarijus dar gali keistis. Tačiau dabartiniai modeliai rodo, jog sezonas gali būti permainingas: su šiltesniais laikotarpiais, drėgnais orais, stipresniais vėjais, o antroje žiemos pusėje – ir su staigiais šalčio įsiveržimais.

Žiema gali būti permaininga ir apgaulinga

Šių metų klimato svyravimams įtakos turės ne tik Ramusis vandenynas. Svarbus veiksnys bus ir neįprastai šilti atogrąžų Atlanto vandenyno vandenys. Taip pat minima teigiama Indijos vandenyno dipolio fazė.

Visi šie veiksniai kartu gali sustiprinti „El Niño“ įtaką atmosferos cirkuliacijai ir sukelti pastebimus oro sąlygų pokyčius visame pasaulyje.

Lietuvoje tai gali pasireikšti ne viena aiškia kryptimi, o kontrastais. Vienu metu žiema gali atrodyti švelni, drėgna ir labiau priminti rudenį, tačiau vėliau gali staiga ateiti šalčiai, sniegas ir tikros žiemos sąlygos.

Todėl gyventojams verta ruoštis ne tik lietui ir plikledžiui, bet ir rimtesniems šalčio periodams. Jei orų modelių rodomas scenarijus pasitvirtins, ši žiema gali būti viena iš tų, kurios nustebina ne pastovumu, o staigiais pokyčiais.

Po kelių švelnesnių sezonų toks posūkis daug kam gali pasirodyti netikėtas. Tačiau gamta dar kartą gali priminti, kad Lietuvoje žiema vis dar moka sugrįžti staigiai – su sniegu, šalčiu ir vaizdu, kurį daugelis prisimena iš senesnių laikų.