Kartonas prieš radiatorių žiemą gali baigtis brangiu remontu: kodėl senas triukas netinka šiuolaikiniams automobiliams

Automobiliams kartono beveik niekas nebededa
Automobiliams kartono beveik niekas nebededa Nuotrauka: OpenAI

Atšalus orams Lietuvos keliuose vis dar galima pamatyti automobilių, kurių radiatoriaus grotelės uždengtos kartonu, plastiko lakštu ar savadarbe užuolaida. Vairuotojų logika paprasta: pro groteles nepateks šaltas oras, todėl variklis greičiau įšils, o salone anksčiau pasidarys šilta.

Senuose automobiliuose šis metodas iš tiesų kartais padėdavo. Tačiau šiuolaikiniame automobilyje aklinai uždengtos grotelės gali ne tiek pagreitinti įšilimą, kiek sutrikdyti visos šilumos valdymo sistemos darbą. Pavojus ypač išauga važiuojant greitkeliu, tempiant priekabą, kylant į ilgą įkalnę arba vykstant dyzelino kietųjų dalelių filtro regeneracijai.

Kol variklis šaltas, radiatorių ir taip uždaro termostatas

Aušinimo sistema turi mažąjį ir didįjį cirkuliacijos ratus. Užvedus šaltą variklį, termostatas neleidžia didžiajai daliai aušinimo skysčio tekėti per pagrindinį radiatorių. Skystis cirkuliuoja variklio bloke, galvutėje ir salono šildymo sistemoje, todėl variklis gali greičiau pasiekti darbinę temperatūrą.

Vadinasi, pirmosiomis minutėmis kartonas prieš groteles neduoda tokio rezultato, kokio tikisi vairuotojas. Jeigu termostatas sandarus ir veikia tinkamai, pagrindinis radiatorius į variklio šildymąsi beveik neįtraukiamas.

Kai pasiekiama nustatyta temperatūra, termostatas palaipsniui atsidaro ir nukreipia skystį per radiatorių. Važiuojant jį aušina pro groteles patenkantis oras. Jei oro kelias uždengtas kartonu, sistema praranda dalį aušinimo pajėgumo būtent tada, kai jo pradeda reikėti.

Mieste, važiuojant ramiai ir spaudžiant šaltukui, problema gali ilgai nepasireikšti. Tačiau išvažiavus į greitkelį, padidinus variklio apkrovą ar lauko temperatūrai netikėtai pakilus, šilumos kiekis greitai išauga. Vairuotojas tuo metu gali net neprisiminti, kad prieš radiatorių liko kartono gabalas.

Už grotelių slepiasi ne vien variklio radiatorius

Daugelio šiuolaikinių automobilių priekyje įrengtas ne vienas šilumokaitis. Pirmiausia oro srautą gali pasitikti oro kondicionieriaus kondensatorius, turbinos suslėgto oro aušintuvas, automatinės pavarų dėžės arba variklio alyvos aušintuvas. Tik už jų būna pagrindinis aušinimo skysčio radiatorius.

Aklinai uždengus groteles, oro trūksta visam šiam paketui. Net jei aušinimo skysčio temperatūra dar atrodo normali, gali kilti į turbokompresorių patenkančio oro, pavarų dėžės alyvos arba kondicionavimo sistemos slėgis.

TSI, TFSI, GDI ir kiti mažo darbinio tūrio turbobenzininiai varikliai iš santykinai nedidelio tūrio išgauna daug galios. Esant apkrovai turbina ir išmetimo sistema įkaista itin stipriai, todėl tinkamas oro srautas automobilio priekyje išlieka svarbus net žiemą.

Dyzeliniuose automobiliuose papildoma šiluma susidaro vykstant kietųjų dalelių filtro regeneracijai. Jos metu pakeliama išmetamųjų dujų temperatūra, todėl visiškai uždengtos grotelės gali sumažinti sistemos turimą aušinimo rezervą.

Temperatūros rodyklė ne visada laiku perspėja

Daugelyje šiuolaikinių automobilių prietaisų skydelio rodyklė nerodo kiekvieno realaus temperatūros pokyčio. Ji specialiai valdoma taip, kad normaliame diapazone stovėtų ties 90 laipsnių padala ir be reikalo negąsdintų vairuotojo.

Todėl aušinimo skystis gali būti gerokai karštesnis nei įprastai, nors rodyklė vis dar stovi per vidurį. Ji pradeda kilti tik temperatūrai peržengus gamintojo nustatytą ribą. Tuo metu variklio valdymo sistema jau gali būti įjungusi ventiliatorius visu pajėgumu arba mažinti variklio galią.

Dar sudėtingesnė situacija gali susidaryti, jei temperatūra skirtingose variklio vietose pasiskirsto netolygiai. Bendras jutiklis gali dar nerodyti kritinės reikšmės, nors cilindrų galvutėje ar aplink turbokompresorių jau susidarė itin karšta zona.

Vienkartinis temperatūros pakilimas nebūtinai iš karto sugadins variklį, tačiau nuolatinis perkaitinimas trumpina tarpinių, žarnų, plastikinių aušinimo sistemos dalių, alyvos ir turbinos tarnavimo laiką. Stipraus perkaitimo atveju gali deformuotis cilindrų galvutė, būti pažeista jos tarpinė arba pradėti dingti aušinimo skystis.

Kodėl senesniuose automobiliuose kartonas padėdavo?

Seni karbiuratoriniai ir ankstyvieji dyzeliniai varikliai turėjo kitokią konstrukciją. Dideli ketaus blokai ilgai šilo, degalų tiekimas buvo valdomas gerokai paprasčiau, o nuo diržo sukamas mechaninis ventiliatorius kartais nuolat pūsdavo orą per radiatorių.

Dalis senų termostatų neužsidarydavo pakankamai sandariai. Per radiatorių cirkuliuodavo daugiau skysčio, nei reikėjo, todėl žiemą variklis nepasiekdavo tinkamos temperatūros. Uždengus dalį radiatoriaus, šilumos nuostoliai sumažėdavo.

Šiuolaikiniuose automobiliuose temperatūrą gali valdyti elektroniniai termostatai, keli aušinimo kontūrai, elektriniai vandens siurbliai ir kompiuteriu įjungiami ventiliatoriai. Kai kurie modeliai turi aktyvias radiatoriaus grotelių sklendes. Šaltam varikliui jos užsidaro, o padidėjus aušinimo poreikiui automatiškai atsiveria. Kartonu vairuotojas šią sistemą pakeičia nekontroliuojama ir į temperatūrą nereaguojančia užtvara.

Jei variklis neįšyla, ieškokite gedimo

Tvarkingas šiuolaikinis automobilis turėtų pasiekti darbinę temperatūrą ir be kartono. Jeigu net nuvažiavus 20–30 kilometrų variklis išlieka šaltas, salone pučia vos šiltas oras, o važiuojant greičiau temperatūra mažėja, pirmiausia reikėtų tikrinti termostatą.

Užstrigęs atviroje padėtyje termostatas nuolat leidžia aušinimo skysčiui tekėti per radiatorių. Kartonas gali paslėpti simptomą, bet gedimo nepašalins. Dėl per šalto variklio gali padidėti degalų sąnaudos, kauptis daugiau nuosėdų ir prasčiau veikti salono šildymas.

Šalto salono priežastis taip pat gali būti per mažas aušinimo skysčio lygis, oras sistemoje, užsikimšęs salono šildytuvo radiatorius arba netinkamai veikiančios klimato sistemos sklendės. Dyzeliniame automobilyje verta patikrinti ir elektrinį papildomą šildytuvą, jei toks sumontuotas.

Variklio nereikia ilgai šildyti stovint. Užvedus pakanka palaukti, kol alyva pradės cirkuliuoti ir nusistovės apsukos, o tada važiuoti ramiai, vengiant didelės apkrovos ir aukštų sūkių. Važiuodamas variklis įšyla greičiau nei ilgai dirbdamas tuščiąja eiga.

Kada grotelių uždangalą vis dėlto galima naudoti?

Kai kuriems automobiliams, ypač dyzeliniams, gamintojai siūlo specialius žieminius grotelių uždangalus. Jie nėra paprastas aklinas kartono lapas – jų forma, angos ir naudojimo temperatūra pritaikytos konkrečiam modeliui. Automobilio instrukcijoje gali būti nurodyta, kada uždangalą sumontuoti ir prie kokios lauko temperatūros jį nuimti.

Savadarbė dalinė uždanga gali būti laikina priemonė tik per labai stiprų šaltį, kai tai leidžia automobilio konstrukcija ir nuolat stebima tikroji aušinimo skysčio temperatūra. Vos orams atšilus, važiuojant didesne apkrova ar užsidegus temperatūros perspėjimui, uždangą būtina nuimti.

Jeigu gamintojas tokio sprendimo nenumatė, saugiausia grotelių neuždengti. Kartono gabalas nei sutaisys termostatą, nei išvalys salono šildytuvą. Jis tik paslėps gedimą ir kartu atims iš variklio aušinimo rezervą, kurio netikėtai gali prireikti jau pirmoje ilgesnėje kelionėje.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius