Atvėsus orams automobilio padangų slėgis sumažėja: kada jį tikrinti ir kodėl
Atvėsus orams padangų slėgį geriausia tikrinti tada, kai automobilis bent kelias valandas nevažiavo, o padangos yra šaltos. Vėsesniu metu oras padangoje susitraukia, todėl rodmuo gali būti mažesnis nei vasarą – o per minkštos padangos Lietuvoje reiškia ne tik didesnes degalų sąnaudas, bet ir prastesnį automobilio valdymą ant šlapios dangos.
Dažna situacija: ryte užsidega slėgio įspėjimo lemputė, nors vakar važiuojant viskas atrodė tvarkoje. Tai nebūtinai reiškia pradurtą padangą, tačiau ignoruoti signalo nereikėtų – pirmiausia reikia pamatuoti visų keturių ratų slėgį.
Šaltis keičia ne padangą, o orą jos viduje
Padanga nėra visiškai sandarus daiktas amžiams: slėgis joje pamažu kinta ir natūraliai. Tačiau ryškiau tai pajuntama pasikeitus temperatūrai. Vasaros pabaigoje pripūsta padanga vėsesnį rudens rytą gali atrodyti akivaizdžiai minkštesnė vien dėl atvėsusio oro.
Painiausia tai, kad po ilgesnės kelionės slėgis pakyla, nes padangos įšyla. Todėl prie degalinės po važiavimo gautas rodmuo neparodo tikrojo šalto padangos slėgio. Jei reguliuoti tenka pakeliui, tai darykite pagal automobilio gamintojo nurodymus ir vėliau dar kartą patikrinkite šaltas padangas.
Kada tikrinti, kad skaičius būtų naudingas
Patikimiausia tai daryti ryte, prieš išvažiuojant, arba po kelių valandų stovėjimo. Rekomenduojamas slėgis dažniausiai nurodytas lipduke prie vairuotojo durelių angos, degalų bako dangtelio vidinėje pusėje arba automobilio instrukcijoje. Ant pačios padangos esantis skaičius paprastai nėra konkrečiam automobiliui rekomenduojamas darbinis slėgis.
Slėgį verta patikrinti bent kartą per mėnesį ir visuomet staigiau atvėsus ar atšilus orams. Papildomas patikrinimas reikalingas prieš ilgesnę kelionę, vežant daugiau keleivių ar sunkesnį krovinį – kai kuriems automobiliams tokiu atveju gamintojas nurodo kitokį slėgį priekinėms ir galinėms padangoms.

Ar užtenka pasitikėti automobilio įspėjimu?
Slėgio kontrolės sistema yra naudinga, bet ji nepakeičia manometro. Ji gali įspėti, kad vienas ratas prarado daugiau slėgio nei kiti, tačiau ne visada parodo, kiek tiksliai oro trūksta. Be to, po padangų pripūtimo kai kuriuose automobiliuose sistemą reikia nustatyti iš naujo pagal gamintojo tvarką.
Jeigu vienos padangos slėgis vėl krinta greičiau nei kitų, vien šalčio tuo aiškinti nevertėtų. Priežastis gali būti vinis protektoriuje, nesandarus ventilis, pažeistas ratlankis ar nesandarumas prie jo krašto. Tokį ratą saugiau parodyti padangų servisui, ypač jei tenka orą pildyti nuolat.
Per minkšta padanga kainuoja ne vien papildomą sustojimą
Važiuojant su per mažu slėgiu padanga labiau deformuojasi ir kaista. Automobilis gali sunkiau reaguoti į vairo judesius, greičiau dėvisi protektoriaus kraštai, o riedėjimo pasipriešinimas didėja. Šlapiu, šaltu rudens ar žiemos keliu tai tampa ypač nemalonu: vairuotojas gali pastebėti, kad automobilis nebeatrodo toks stabilus, kaip įprastai.
Kita kraštutinė klaida – pripūsti „su atsarga“ gerokai daugiau, nei nurodyta automobiliui. Per kieta padanga prasčiau sugeria nelygumus, gali mažiau tolygiai liestis su keliu ir greičiau dėvėtis per protektoriaus vidurį. Tikslas nėra kuo didesnis slėgis, o būtent toks, kokį konkrečiai apkrovai numatė gamintojas.
Vėsiu sezonu kelioms minutėms prie manometro verta sustoti anksčiau, nei automobilis pradeda priminti apie problemą lempute. Šaltas padangas pripūtus pagal automobilio lipduką, kelionė bus saugesnė, o padangos tarnaus tolygiau.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


