„Audi“ parodė monstrą, kurio laukė po R8 mirties: 1001 AG hibridas bus ne kiekvieno milijonieriaus žaislas

Kai „Audi R8“ pasitraukė iš scenos, daug kas tyliai nurašė markės superautomobilių ambicijas. Atrodė, kad keturi žiedai liks prie elektrinių SUV, verslo sedanų, šeimyninių krosoverių ir saugios vokiečių logikos. Bet dabar „Audi“ parodė automobilį, kuris atrodo kaip atsakymas visiems, sakantiems, kad ši markė tapo per rami.

Tai – „Audi Nuvolari“. Ne dar vienas elektrinis koncepcinis žaislas parodai, ne eilinis „sportiškas“ krosoveris su didesniais ratais, o ribotos gamybos hibridinis superautomobilis su viduryje montuojamu V8 varikliu, trimis elektros motorais ir daugiau nei 1000 arklio galių. „Audi“ pati skelbia, kad „Nuvolari“ bus greičiausias ir galingiausias serijinės gamybos automobilis markės istorijoje, o gamyba bus apribota iki 499 vienetų.

Ir čia svarbiausia ne tik greitis. „Nuvolari“ yra ženklas, kad „Audi“ bando sugrįžti į emocijų zoną. Ten, kur automobilis perkamas ne vien todėl, kad turi gerą multimediją, tylų saloną ir LED žibintus. Ten, kur žmogus moka pusę milijono ne už racionalumą, o už jausmą, istoriją, retumą ir vieną labai paprastą frazę: „Tokių bus tik 499.“

Kodėl „Nuvolari“ vardas nėra atsitiktinis?

Šis automobilis pavadintas Tazio Nuvolari garbei. Tai vienas legendinių automobilių sporto vardų, žmogus, kurio istorija susijusi su drąsa, greičiu ir beprotišku noru laimėti. Todėl Italija šiam modeliui nėra tik gražus fonas nuotraukoms. Tai dalis pasakojimo.

Modelis buvo pristatytas Mantujos aplinkoje, o tai svarbu todėl, kad Nuvolari gimė netoli šio miesto, Castel d’Ario. Tazio Nuvolari muziejus skelbė, kad „Audi“ pasirinko Mantują simboliškam pristatymui, o automobilis buvo parodytas „Palazzo Te“ erdvėje, susiejant naująjį superautomobilį su lenktynininko palikimu.

Tai nėra smulkmena. Superautomobilių pasaulyje istorija parduoda ne mažiau nei arklio galios. „Ferrari“ turi savo mitologiją, „Lamborghini“ – savo beprotybę, „Porsche“ – savo trasos discipliną. „Audi“ ilgą laiką turėjo R8 ir „quattro“ legendą, bet jai reikėjo naujo simbolio. „Nuvolari“ akivaizdžiai bando juo tapti.

Skaičiai, dėl kurių šis automobilis neatrodo kaip paprastas R8 įpėdinis

„Audi Nuvolari“ naudoja 4,0 l V8 biturbo benzininį variklį ir tris elektros motorus. Bendra sistemos galia siekia 736 kW, arba 1001 PS. Pats V8 variklis išvysto 588 kW, tai yra 800 AG, o kiekvienas iš trijų elektrinių motorų generuoja po 110 kW. Hibridinėje sistemoje naudojama 7,3 kWh bendros talpos ličio jonų baterija.

Popieriuje tai skamba beveik absurdiškai. Bet dar įdomiau tai, kad „Audi“ nepasirinko gryno elektromobilio kelio. Vietoje to ji pasirinko hibridinį monstrą – tokį, kuris išlaiko vidaus degimo variklio dramą, bet naudoja elektrą tam, kad automobilis būtų dar greitesnis ir aštresnis.

Oficialiai nurodoma, kad „Nuvolari“ nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėja per 2,6 sekundės, 200 km/val. pasiekia per 6,8 sekundės, o maksimalus greitis viršija 350 km/val. Tai jau ne „greitas Audi“. Tai automobilis, kuris eina į tą pačią psichologinę teritoriją, kurioje gyvena „Ferrari“, „McLaren“, „Lamborghini“ ir ribotos gamybos „Porsche“ modeliai.

„Audi Nuvolari“

Kodėl tai svarbu paprastam vairuotojui, kuris tokio niekada nepirks?

Nes tokie automobiliai dažnai yra ne tik žaislai turtingiesiems. Jie yra technologijų demonstracijos. Tai, kas šiandien atsiranda 499 vienetų superautomobilyje, po kelerių ar keliolikos metų gali nusileisti į paprastesnius modelius. Taip automobilių pramonėje nutiko daugybę kartų: stabdžiai, aerodinamika, medžiagos, hibridinės sistemos, valdymo algoritmai, saugumo technologijos iš pradžių dažnai atsiranda brangiausiuose automobiliuose.

„Audi“ pati pabrėžia, kad „Nuvolari“ naudoja „Formula 1“ įkvėptas technologijas: aukšto našumo hibridinę pavarą, aktyvią aerodinamiką, naują „quattro predictive ride“ sistemą ir „Audi Space Frame“ konstrukciją su anglies pluošto išore.

Paprastai tariant, „Nuvolari“ yra laboratorija ant ratų. Ne tokia, kuri stovės muziejuje, o tokia, kuri galės važiuoti keliu. Ir tai Audi markei labai svarbu, nes pastaraisiais metais automobilių pasaulyje vis dažniau girdėjosi kalbos, kad vokiečių gamintojai tapo per daug atsargūs, per daug reguliuojami, per daug panašūs vieni į kitus.

Hibridas, kuris nebando apsimesti ekonomišku

Čia reikia pasakyti tiesiai: „Nuvolari“ nėra tas hibridas, kuris sukurtas taupyti jūsų pinigus važiuojant į darbą. Taip, jis turi įkraunamą hibridinę sistemą ir gali važiuoti elektra miesto ar trumpų atstumų režimu, tačiau jo esmė yra ne ekonomija, o brutalus našumas. „Audi“ nurodo preliminarias kombinuotas sąnaudas: 11,3 l/100 km ir 7,8 kWh/100 km, o išsikrovus baterijai – 14,7 l/100 km. CO₂ emisijų klasė nurodoma kaip G.

Tai svarbu, nes šis automobilis neapsimeta šventuoju. Jis nėra žalias miestietiškas elektromobilis. Jis yra superautomobilis, kuriame elektriniai motorai naudojami tam, kad automobilis greičiau šautų iš posūkio, tiksliau paskirstytų sukibimą ir brutalų V8 paverstų dar veiksmingesniu ginklu.

Būtent todėl „Nuvolari“ įdomus. Jis nėra bandymas visiems įtikti. Jis greičiau yra pareiškimas: vidaus degimo variklis dar gali egzistuoti aukščiausioje klasėje, jei šalia jo stovi elektrinė technologija, kuri ne slopina emociją, o ją padidina.

Naujas „quattro“: ne tik visi varantys ratai, o sistema, kuri bando nuspėti sukibimą

„Audi“ vardas jau seniai susietas su „quattro“. Tačiau „Nuvolari“ atveju gamintojas kalba ne tik apie klasikinį visų varančiųjų ratų principą. Čia pristatoma „quattro predictive ride“ sistema. Ji analizuoja vairo kampą, pagreitį, automobilio sukimąsi aplink vertikalią ašį, sukibimo lygį ir kitus duomenis, kad dar prieš praslydimą galėtų paskirstyti galią, stabdyti atskirus ratus ir reguliuoti aerodinamiką.

Tai skamba sudėtingai, bet esmė paprasta: automobilis turi ne tik reaguoti į klaidą, o ją nuspėti. Kai superautomobilyje yra daugiau nei 1000 arklio galių, toks skirtumas tampa milžiniškas. Vien tik galia nieko nereiškia, jei jos neįmanoma suvaldyti.

Įdomu ir tai, kad vairuotojas galės rinktis skirtingus režimus: nuo „E-Hybrid“ miesto ir trumpoms kelionėms iki „Dynamic+“ bei „Track“ režimo trasai. Tai rodo, kad „Audi“ nori ne tik tiesaus greičio, bet ir kontroliuojamo charakterio.

Aktyvi aerodinamika: sparnas dirba ne dėl grožio

Superautomobilių pasaulyje aerodinamika dažnai tampa dizaino spektakliu. Dideli ortakiai, skeltuvai, difuzoriai, judantys sparnai – visa tai atrodo įspūdingai, bet „Nuvolari“ atveju šios detalės turi konkrečią funkciją. Automobilis naudoja aktyvią aerodinamiką, kuri pagal situaciją keičia prispaudžiamąją jėgą, oro pasipriešinimą ir automobilio balansą.

Pagrindinis elementas – išskleidžiamas prisitaikantis galinis sparnas. Jis turi kelias padėtis: uždarytą, mažos prispaudžiamosios jėgos ir didelės prispaudžiamosios jėgos. Tiesiose atkarpose automobilis gali mažinti pasipriešinimą, o stabdant ar posūkiuose didinti prispaudimą. „Audi“ nurodo, kad tam tikromis sąlygomis aerodinaminė sistema gali generuoti daugiau nei 400 kg prispaudžiamosios jėgos.

Kitaip sakant, čia sparnas nėra tik „žiūrėkite, koks agresyvus automobilis“. Tai aktyvus įrankis, kuris turi padėti išlaikyti automobilį ant kelio tada, kai greitis jau peržengia įprasto vairavimo ribas.

Anglies pluoštas ir pirmas toks „Audi“ kėbulas

Dar viena svarbi detalė – kėbulo konstrukcija. „Audi“ teigia, kad „Nuvolari“ naudoja „Audi Space Frame“ technologiją su anglies pluošto išore, o tai yra pirmas toks sprendimas „Audi“ gamybos automobilyje. Beveik visi išoriniai komponentai pagaminti iš anglies pluoštu sustiprinto polimero.

Anglies pluoštas superautomobilių pasaulyje nėra naujiena, bet „Audi“ atveju tai svarbus žingsnis. Markė ilgai garsėjo aliuminio konstrukcijomis, „quattro“, inžineriniu tikslumu, bet ne visada buvo siejama su tokio lygio egzotika kaip „McLaren“ ar „Ferrari“. „Nuvolari“ akivaizdžiai bando šią ribą peržengti.

Tai taip pat rodo, kad automobilis nebus masinis net pagal brangių modelių standartus. Rankinis anglies pluošto komponentų formavimas, sudėtinga aerodinamika, hibridinė jėgainė ir ribota gamyba reiškia vieną dalyką: tai bus labai brangus automobilis, o kiekvienas vienetas bus labiau kolekcinis objektas nei įprastas pirkinys.

405 dienos: „Audi“ nori parodyti, kad dar moka būti greita

Įdomi detalė – „Nuvolari“ kūrimo tempas. „Audi“ savo medžiagoje nurodo, kad nuo pirmojo eskizo iki važiuojančio prototipo praėjo 405 dienos. Automobilių pramonėje tai labai trumpas laikas, ypač kalbant apie tokio sudėtingumo projektą.

Šis skaičius svarbus ne tik kaip graži reklaminė frazė. Jis siunčia žinutę, kad „Audi“ nori būti greitesnė, lankstesnė ir drąsesnė. Pastaraisiais metais tradiciniai gamintojai dažnai kritikuojami dėl lėtumo, sudėtingų procesų ir per ilgo reagavimo į rinką. „Nuvolari“ tarsi sako: kai reikia, mes dar galime judėti greitai.

Žinoma, vienas superautomobilis neišspręs visų markės iššūkių. Tačiau jis gali pakeisti nuotaiką. O automobilių pasaulyje nuotaika kartais reiškia labai daug.

Kaina bus tokia, kad daugeliui užteks tik pažiūrėti

Oficiali galutinė kaina gali priklausyti nuo rinkos, komplektacijos ir mokesčių, bet skelbiama, kad šis automobilis taikys į pačią aukščiausią segmentą. Tazio Nuvolari muziejus savo pranešime mini 500–600 tūkst. eurų kainos intervalą ir 499 vienetų gamybą.

Tai reiškia, kad Lietuvoje tokį automobilį pamatyti bus įvykis. Net jei vienas kitas egzempliorius teoriškai atkeliautų į Baltijos regioną, tai bus ne gatvės automobilis kasdieniam naudojimui, o kolekcinis daiktas, kurį savininkas greičiausiai laikys beveik kaip meno kūrinį su numeriais.

Ir vis dėlto tokie automobiliai žmones domina ne dėl to, kad jie realiai juos pirks. Jie domina todėl, kad primena, jog automobilių pasaulyje dar yra vietos beprotybei. Kai visi kalba apie efektyvumą, taršos klases, planšetes salone ir programinę įrangą, „Nuvolari“ grąžina seną superautomobilio klausimą: kiek daug technologijos galima sutelkti į vieną automobilį, kad jis ne tik vežtų, o kurtų legendą?

Kodėl šis automobilis gali supykdyti dalį žmonių?

Nes jis pasirodo labai keistu metu. Vieni kalba apie elektromobilių ateitį, kiti apie taupymą, treti apie taršos mažinimą, ketvirti skundžiasi, kad net paprasti automobiliai tapo per brangūs. Ir tada „Audi“ pristato ribotą, daugiau nei 1000 AG hibridinį superautomobilį, kurio emisijų klasė preliminariai nurodoma kaip G.

Vieni sakys: „Pagaliau Audi vėl turi charakterį.“ Kiti sakys: „Kam tokio reikia?“ Treti primins, kad tai tik žaislas turtingiesiems. Ir visi jie savaip bus teisūs.

Bet superautomobiliai niekada nebuvo kuriami tam, kad patiktų visiems. Jie kuriami tam, kad pažadintų reakciją. Jei automobilis už pusę milijono eurų nieko nesupykdo ir nesužavi, jis tiesiog nepavyko. „Nuvolari“ bent jau atrodo kaip automobilis, apie kurį žmonės ginčysis.

Pabaiga: „Audi“ ne tik pristatė automobilį, ji pabandė susigrąžinti drąsą

„Audi Nuvolari“ nėra tiesiog naujas modelis. Tai bandymas parodyti, kad keturi žiedai dar gali turėti kraujo, triukšmo ir ambicijos. Po R8 eros pabaigos markei reikėjo automobilio, kuris ne atsiprašytų už savo egzistavimą, o trenktų kumščiu į stalą. „Nuvolari“ būtent toks ir atrodo.

1001 PS, daugiau nei 350 km/val., 2,6 sekundės iki 100 km/val., trys elektros motorai, V8, aktyvi aerodinamika, anglies pluošto kėbulas, ribota 499 vienetų gamyba. Tai ne racionalus pasirinkimas. Tai demonstracija. Tai brangus, triukšmingas, technologiškai sudėtingas pareiškimas, kad „Audi“ dar nenori būti tik ramus premium elektromobilių gamintojas.

Dauguma mūsų tokio automobilio niekada nevairuos. Dauguma net nepamatys jo gyvai. Bet tai nereiškia, kad jis nesvarbus. Kartais vienas beprotiškas automobilis gali padaryti daugiau markės įvaizdžiui nei dešimt saugių krosoverių.

Ir būtent dėl to „Nuvolari“ yra įdomus. Jis primena, kad automobilių pasaulyje dar liko vietos ne tik skaičiuoklėms, bet ir emocijai. O „Audi“ tokios emocijos jau labai reikėjo.