„Lamborghini“ atgaivino savo didžiausią legendą: naujasis „Revuelto“ skirtas tiems, kurie supranta „Miura“ magiją

„Lamborghini“ gali pristatyti dar vieną greitą automobilį ir vis tiek nieko per daug nenustebinti. Šio gamintojo pasaulyje daugiau nei 1000 AG, riaumojantis V12 ir kosminė išvaizda jau beveik laikomi privalomu minimumu. Tačiau naujasis „Revuelto Miura 60° Homage“ yra visai kitos rūšies automobilis. Jis sukurtas ne tam, kad tiesiog būtų greitesnis už kitus. Jis sukurtas kaip duoklė modeliui, nuo kurio prasidėjo šiuolaikinio superautomobilio legenda.

Minėdama „Miura“ 60-metį, „Lamborghini“ paruošė specialią „Revuelto“ versiją, kuri bus pagaminta tik 99 egzempliorių tiražu. Automobilis sukurtas per „Ad Personam“ individualizavimo programą kartu su „Lamborghini Centro Stile“, o jo pasaulinė premjera numatyta „Lamborghini Lounge Monterey“ renginyje per Monterėjaus automobilių savaitę.

Kodėl „Miura“ iki šiol tokia svarbi

„Lamborghini Miura“ nėra tik senas gražus automobilis, kurį šiandien brangiai perka kolekcininkai. 1966 m. pasirodęs modelis iš esmės pakeitė tai, kaip žmonės suprato sportinį automobilį. Viduryje sumontuotas V12 variklis, žemas siluetas, agresyvus dizainas ir drąsi inžinerija tuo metu atrodė beveik kaip provokacija.

Iki „Miura“ greiti automobiliai dažnai buvo galingi, bet gana tradiciniai. „Miura“ parodė, kad superautomobilis gali būti ne tik transporto priemonė, o visas emocinis objektas: gražus, pavojingas, triukšmingas ir sunkiai racionaliai paaiškinamas. Ne veltui šis modelis dažnai vadinamas vienu pirmųjų tikrų superautomobilių istorijoje.

Todėl „Revuelto Miura 60° Homage“ nėra paprastas dažų paketas. „Lamborghini“ bando sujungti du labai skirtingus laikus: šeštojo dešimtmečio pabaigos analoginę drąsą ir šiandieninį hibridinį V12 flagmaną. Vienas buvo automobilis, kuris sugriovė taisykles. Kitas – bandymas parodyti, kad net elektrifikacijos laikais „Lamborghini“ dar gali išlaikyti tą patį charakterį.

Senos spalvos ant naujo hibridinio V12

Išoriškai specialioji versija labiausiai išsiskiria spalvomis ir detalėmis, kurios tiesiogiai primena klasikinius „Miura“ automobilius. „Lamborghini“ siūlo devynias istorinių atspalvių įkvėptas kėbulo spalvas, tarp jų ryškius „Rosso Arancio“, „Verde Scandal“, „Blu Tahiti“, geltonos gamos variantus ir „Nero Noctis“.

Dar svarbesnės yra dviejų spalvų schemos. Viena jų naudoja „Oro Elios“ aukso akcentus ir blizgius auksinius ratlankius, kita – „Grigio Nimbus“ pilkus elementus ir šlifuoto titano ratlankius. Tokie deriniai nėra atsitiktiniai. Jie atkartoja „Miura“ laikų estetiką, kai kontrastinga apatinė kėbulo dalis ir ryškios spalvos buvo viena iš automobilio atpažinimo dalių.

Ant kėbulo atsirado ir specialūs ženklai. „Miura 60“ logotipas įkomponuotas šalia galinės rato arkos, galinis „Lamborghini“ užrašas atliktas blizgia juoda spalva, o juodi stabdžių suportai ir matiniai išmetimo antgaliai suteikia automobiliui santūresnio, kolekcinio charakterio. Tai nėra rėksmingas jubiliejinis lipdukų rinkinys. Veikiau kruopščiai sustyguota užuomina į automobilį, kurį pažįsta tikri markės gerbėjai.

„Revuelto“

Salone – detalė, kurią supras „Miura“ žinovai

Viduje „Revuelto Miura 60° Homage“ gauna vieną svarbiausių istorinių akcentų – vadinamąjį „cannelloni“ sėdynių raštą. Tai išilginis odos siuvimo motyvas, būdingas klasikinei „Miura“ apdailai. Ši detalė ypač svarbi, nes ji neatrodo kaip moderni dekoracija, uždėta dėl gražesnės nuotraukos. Ji iš karto nukelia į laiką, kai itališkų superautomobilių salonai buvo kuriami labiau kaip prabangūs mechaniniai objektai, o ne skaitmeniniai kokpitai.

Oda dengia ne tik sėdynes, bet ir centrinį tunelį, durų paneles bei salono galinę dalį. Tarp sėdynių įsiūtas „Miura 60“ ženklas, o kiekvienas automobilis gauna specialią anglies pluošto plokštelę su serijos numeriu. Tokiems automobiliams tai svarbu ne mažiau nei galia. Kolekcininkui numeruota plokštelė kartais reiškia daugiau nei papildomos dešimtys arklio galių.

Ypatingą galimybę gauna ir klasikinių „Miura“ savininkai. Jei žmogus turi originalų „Miura“, „Lamborghini“ gali atkurti jo spalvų derinį naujajame „Revuelto“, net jei toks variantas nėra standartiniame pasirinkimų sąraše. Tai labai aiškus signalas, kam skirtas šis automobilis: ne atsitiktiniams pirkėjams, o tiems, kuriems markės istorija yra tokia pat svarbi kaip ir naujausia technika.

Galia liko ta pati, bet čia ji nėra svarbiausia naujiena

Techniškai specialioji versija nesiskiria nuo įprasto „Revuelto“. Po kėbulu išlieka atmosferinis 6,5 litro V12 variklis, veikiantis kartu su trimis elektros motorais. Bendra sistemos galia siekia 1015 AG, automobilis iki 100 km/val. įsibėgėja per 2,5 sekundės, o maksimalus greitis viršija 350 km/val. Šiuos duomenis nurodo ir oficialus „Lamborghini“ modelio puslapis.

Tai reiškia, kad „Miura 60° Homage“ nėra mechaninis eksperimentas ar dar galingesnė „Revuelto“ versija. Jo esmė – ne naujas variklis, ne pakeista važiuoklė ir ne rekordas trasoje. Tai automobilis apie kilmę, spalvas, proporcijas, siuvimą, ženklus ir istoriją.

Kai kuriems tai gali atrodyti kaip labai brangus nostalgijos paketas. Tačiau „Lamborghini“ pasaulyje tokie automobiliai ir veikia būtent taip. Jie skirti žmonėms, kuriems svarbu ne tik važiuoti greitai, bet ir turėti tam tikrą istorijos gabalą. Šiuo atveju – istorijos, kuri prasidėjo nuo „Miura“ ir tęsėsi per „Countach“, „Diablo“, „Murciélago“, „Aventador“ iki dabartinio „Revuelto“.

Dauguma jo niekada nepamatys gatvėje

„Lamborghini“ kol kas nepaskelbė šios versijos kainos, bet ribotas 99 vienetų tiražas leidžia numanyti, kad kalbame apie automobilį, kuris greitai atsidurs privačiose kolekcijose. Dauguma žmonių jo nepamatys nei Lietuvos gatvėse, nei paprastame automobilių renginyje. Toks likimas specialiems „Lamborghini“ leidimams yra beveik įprastas.

Vis dėlto „Revuelto Miura 60° Homage“ svarbus net tiems, kurie niekada jo nepirks. Jis primena, kodėl „Lamborghini“ vardas apskritai turi tokį svorį. Ne vien dėl skaičių, ne vien dėl kainos ir ne vien dėl triukšmo. Šio ženklo mitas gimė tada, kai „Miura“ parodė, kad automobilis gali būti ir inžinerinis iššūkis, ir plakatas ant sienos, ir svajonė, kurios nereikia aiškinti praktiškai.

Po šešiasdešimties metų „Lamborghini“ tą pačią legendą perkelia į hibridinį amžių. Ir nors naujasis „Revuelto“ jau turi elektros motorus, sudėtingą elektroniką ir modernią aerodinamiką, šioje versijoje svarbiausia vis dar labai sena idėja: tikras superautomobilis turi ne tik važiuoti greitai, bet ir priversti žmogų atsisukti dar prieš jam pajudant.