Automatinėje plovykloje šepečiai nulaužė automobilio radijo anteną. Darbuotojas parodė lentelę prie įvažiavimo: „Prieš įvažiuojant į plovyklą – rekomenduojame nusukti anteną“

Iš automatinės plovyklos išvažiavau švariu automobiliu ir be radijo antenos. Kai pakviečiau darbuotoją, jis nuvedė mane prie įvažiavimo ir parodė lentelę: „Prieš įvažiuojant į plovyklą rekomenduojame nusukti anteną.“ Perskaičiau ją du kartus. Tada paklausiau: – O jeigu nenusukau, tai dabar viskas mano problema?

Darbuotojas gūžtelėjo pečiais. Pasakė, kad perspėjimas yra, žmonės antenas nusiima, o jis kiekvienam prie automobilio neprieis. Norėjau iš karto atsikirsti, bet pažiūrėjau į stogą ir nutilau. Ten, kur dar prieš dešimt minučių buvo antena, iš pagrindo kyšojo nulūžusios detalės galas.

Būčiau susitaikęs, jei reikėtų tiesiog nusipirkti naują antenos strypą. Tačiau tą pačią popietę servise išgirdau, kad mano atveju pažeistas ir jos tvirtinimas. Su detale bei darbu remontas kainuotų apie 160 eurų. Už patį plovimą buvau sumokėjęs keturiolika.

Smūgį išgirdau dar sėdėdamas viduje

Į plovyklą užsukau sekmadienio rytą. Automobilis po savaitės kelionių buvo toks purvinas, kad atidarydamas bagažinę stengiausi nesiliesti prie jos krašto. Nusipirkau programą, sulaukiau žalio signalo ir įvažiavau. Šia plovykla buvau naudojęsis kelis kartus, todėl viską dariau iš įpročio.

Kai šepečiai slinko per stogą, pasigirdo trumpas trakštelėjimas. Pakėliau akis, nors pro salono lubas nieko pamatyti negalėjau. Pamaniau, gal šepetys kliudė stogo bėgelį. Paskui prasidėjo skalavimas, džiovinimas, ir apie garsą beveik pamiršau.

Antenos pasigedau jau sustojęs prie siurblio. Iš automobilio galo ji visada aiškiai matydavosi, o dabar stogas atrodė keistai tuščias. Pirmiausia apėjau automobilį, tada net pasilenkiau pažiūrėti, ar nenukrito kur nors prie valytuvų. Lyg ji būtų galėjusi pati persikelti nuo stogo ant variklio dangčio.

Darbuotoją radau prie mokėjimo terminalo. Jis išklausė, nuėjo apžiūrėti automobilio ir paklausė vienintelio dalyko: – Prieš plaudamas anteną nusukot? Kai pasakiau, kad ne, pasuko įvažiavimo link.

Labiausiai užkliuvo vienas žodis

Lentelė tikrai buvo. Neapsimesiu, kad darbuotojas ją pakabino mums besikalbant. Tačiau įvažiuodamas žiūrėjau į šviesoforą ir kreipiamuosius bėgelius, o už manęs jau laukė kitas automobilis. Užrašo neperskaičiau. Dabar stovėjau prieš jį ir bandžiau suprasti, ką tiksliai turėjau iš jo suprasti.

– Čia parašyta „rekomenduojame“, – pasakiau. – Ne „būtina“. – Tai tam ir rekomenduojame, kad nenulaužtų, – atsakė darbuotojas. – Bet prieš tai niekada nenulaužė. – Vieną kartą nenulaužė, kitą nulaužė.

Jo ramybė mane erzino labiau negu pats gedimas. Atrodė, kad jam šis pokalbis jau baigėsi, tik aš vis dar stoviu ir trukdau dirbti. Paprašiau surasti nulūžusią dalį. Darbuotojas atsakė, kad kol veikia įranga, į vidų neis, bet galės pažiūrėti vėliau. Palikau numerį ir nufotografavau stogą bei lentelę.

Grįžęs namo viską papasakojau žmonai. Ji išklausė, pažiūrėjo nuotrauką ir paklausė: – O kodėl iš tikrųjų nenusukai? Supykau ir ant jos. Norėjau, kad bent namuose kas nors iš karto pasakytų, jog aš teisus.

Naujos antenos neužteko

Po pietų užsukau pas pažįstamą meistrą. Tikėjausi išgirsti, kad reikės ištraukti nulūžusį galą ir įsukti naują strypą. Jis apžiūrėjo pagrindą, atsargiai pajudino likusią dalį ir pasakė, kad paprastai neišsisuksiu – tvirtinimas pažeistas.

– Čia ne tas variantas, kur už dešimt eurų nusiperki ir prisuki, – paaiškino jis. Paprašiau surašyti, ką reikėtų keisti ir kiek kainuotų. Kai pamačiau maždaug 160 eurų sumą, plovykloje girdėtas „rekomenduojame“ pradėjo skambėti dar nemaloniau.

Kitą dieną parašiau plovyklos administracijai. Pridėjau mokėjimo kvitą, nuotraukas, remonto sąmatą ir trumpai aprašiau įvykį. Neprašiau pinigų už sugadintą sekmadienį ar sugaištą laiką. Paprašiau padengti remontą ir peržiūrėti, kas nutiko plovimo metu.

Pirmas atsakymas buvo beveik toks pat, kokį jau girdėjau aikštelėje: prieš plovimą klientai informuojami apie antenos nuėmimą. Perskaičiau laišką telefone, stovėdamas maisto parduotuvėje prie kasos. Vos neparašiau visko, ką tuo metu galvojau, bet užrakinau ekraną ir atsakymą palikau vakarui.

Susitarėme po kelių laiškų

Vakare parašiau dar kartą. Pripažinau, kad antenos nenusukau, tačiau paprašiau konkrečiai paaiškinti, kaip įvertintas jos sugadinimas ir ar kas nors peržiūrėjo plovimo įrašą. Taip pat paklausiau, kodėl užraše pateikta rekomendacija darbuotojo buvo paaiškinta kaip savaime suprantamas draudimas važiuoti su antena.

Po dviejų dienų paskambino administratorius. Kalbėjo visai kitu tonu. Pasakė matęs nuotraukas, gavęs darbuotojo paaiškinimą ir nenorintis ginčo tęsti dėl tokios sumos. Pasiūlė padengti pusę remonto išlaidų pagal sąskaitą.

Aštuoniasdešimt eurų. Pirmas noras buvo atsisakyti – juk atvažiavau su sveika antena. Paprašiau laiko iki vakaro ir paskambinau žmonai. Šį kartą ji nesprendė, kuris teisus. Tik paklausė, ar noriu toliau aiškintis, ar man priimtinas toks susitarimas.

Sutikau. Sutvarkęs automobilį nusiunčiau sąskaitą, po kelių dienų gavau pažadėtą sumą. Likusius aštuoniasdešimt eurų sumokėjau pats.

Kai kitą kartą ruošiausi plauti automobilį, anteną nusukau dar kieme. Padėjau į durelių kišenę, bet išvažiavęs vis tiek sustojau jos patikrinti. Buvau taip susitelkęs į anteną, kad vos nepamiršau uždaryti iki galo praverto lango.