Automobilį servise palikau su pilnu baku. Atsiėmęs radau „prasukta” 150 kilometrų: „Reikėjo normaliai išbandyti“

Kai atsiėmęs automobilį pamačiau, kad servise prie jo ridos prisidėjo apie 150 kilometrų, pirmiausia pagalvojau, jog pats neteisingai prisimenu skaičių. Tada telefone atsidariau prieš perduodamas raktelius padarytą nuotrauką: skirtumas buvo 152 kilometrai. Meistras, išgirdęs mano klausimą, net nenustebo: „Reikėjo normaliai išbandyti.“

Automobilį buvau palikęs dėl priekinėje važiuoklėje girdimo bildesio. Prieš remontą sutarėme, kad paskambins nustatę priežastį ir suderins kainą. Apie ilgesnes keliones nekalbėjome, todėl paklausiau, kur reikėjo važiuoti tiek kilometrų.

– Jūs norite, kad sutvarkytume, ar kad tik kieme pavažinėtume? – atsakė jis. Tą akimirką supratau, kad paprastu paaiškinimu šitas pokalbis greičiausiai nesibaigs.

Pilnas bakas buvo skirtas savaitgalio kelionei

Degalų buvau prisipylęs išvakarėse, nes penktadienį planavome važiuoti pas tėvus. Į servisą užsukau ketvirtadienio rytą, tikėdamasis automobilį atsiimti tą pačią dieną. Meistras pažadėjo paskambinti, kai apžiūrės važiuoklę.

Prieš atiduodamas raktelius nufotografavau prietaisų skydelį. Taip dariau ne dėl kokio ypatingo nepasitikėjimo: automobilio priežiūros išlaidas žymiuosi telefone, o prie jų išsisaugau ridą ir dokumentus. Nuotraukoje matėsi ir beveik iki viršaus pakilęs degalų rodiklis.

Popiet paskambinęs meistras įvardijo rastą problemą, pasiūlė pakeisti susidėvėjusias detales ir pasakė kainą. Sutikau. Vakare pranešė, kad nespėjo užbaigti ir automobilį galėsiu pasiimti kitą rytą.

Tai suerzino, bet dar supratau: darbai kartais užtrunka. Susitariau su žmona, kad nuveš mane į servisą, ir tėvams parašiau, jog penktadienį tikriausiai atvažiuosime kiek vėliau.

Ridą patikrinau dar neišvažiavęs iš aikštelės

Penktadienį priėmėjas padavė sąskaitą, trumpai išvardijo darbus ir pasakė, kad bildesio nebėra. Sumokėjau, pasiėmiau raktelius ir nuėjau prie automobilio. Tik atsisėdęs pastebėjau degalų rodyklę – ji buvo nusileidusi labiau, negu tikėjausi.

Iš pradžių pagalvojau, kad automobilis gal ilgiau dirbo užvestas. Tada žvilgtelėjau į bendrą ridą, susiradau vakarykštę nuotrauką ir atėmiau skaičius. Perskaičiavau dar kartą: 152 kilometrai.

Žmona jau buvo užvedusi savo automobilį, todėl paskambinau jai ir paprašiau dar neišvažiuoti. Grįžęs į priėmimo patalpą parodžiau nuotrauką ir paklausiau, kodėl su mano automobiliu tiek važiuota. Po atsakymo apie „normalų išbandymą“ paprašiau konkretaus maršruto.

– Įvairiais keliais važiavome. Reikėjo patikrinti, ar garsas nesikartoja.

– Šimtą penkiasdešimt kilometrų?

– Jeigu skaičiuosite kiekvieną kilometrą, bus sunku dirbti.

Iki tol kalbėjau ramiai. Po šito sakinio padėjau sąskaitą ant stalo ir pasakiau, kad noriu kalbėti su žmogumi, kuris vairavo.

Pasirodė, kad automobilį buvo pasiėmęs vienas darbuotojas

Priėmėjas nuėjo į dirbtuves. Laukdamas žiūrėjau į ant sienos kabančius diplomus ir reklamas, nors nė vieno žodžio neskaičiau. Vis galvojau, ar tikrai dabar esu tas įkyrus klientas, kuris trukdo žmonėms dirbti, kaip man ką tik bandė pasakyti.

Atėjęs mechanikas iš pradžių pakartojo, kad tikrino remontą. Paklausiau, ar važiavo vakar vakare, ar šiandien ryte. Atsakė, kad abiem atvejais, nes norėjo išbandyti automobilį ir šaltą.

– Tai kur automobilis buvo naktį? – paklausiau.

Jis pažiūrėjo į priėmėją, paskui pasakė, kad buvo nuvažiavęs namo. Gyveno už miesto, todėl esą pasirinkęs kelią, kuriame galėjo patikrinti važiuoklę skirtingomis sąlygomis.

Kelias sekundes tylėjau. Mano automobilis, kurį laikiau stovinčiu serviso aikštelėje, vakare išvažiavo pas darbuotoją namo. Apie tai sužinojau tik todėl, kad pats patikrinau ridą.

– Kodėl man nepaskambinote ir nepaklausėte?

– Nemaniau, kad bus problema. Juk vis tiek reikėjo važiuoti.

Žmona stovėjo greta ir nieko nesakė. Paskui jau automobilyje prisipažino laukusi, ar nepradėsiu šaukti. Norėjosi, bet supratau, kad tada visas pokalbis greitai taps apie mano toną.

Už degalus pasiūlė atlyginti iš karto

Mechanikas pasiteiravo, kiek noriu už sunaudotus degalus. Atsakiau, kad pirmiausia noriu, jog būtų pripažinta: dėl tokio naudojimosi nebuvome susitarę. Jei būčiau pats siūlęs važiuoti šimtą kilometrų ieškant sunkiai pasireiškiančio gedimo, pokalbis būtų visai kitoks.

Priėmėjas vėl pradėjo apie būtinybę išbandyti, bet šį kartą paprašiau nekartoti bendrų frazių. Pasiūliau kartu įrašyti į darbų dokumentą, kad automobilis po remonto buvo parvežtas darbuotojui namo ir grąžintas ryte.

Tuomet pakvietė serviso vadovą. Parodžiau jam nuotrauką, dabartinę ridą ir sąskaitą. Mechanikas jo akivaizdoje patvirtino, kad važiavo namo, o vadovas pasakė, jog tokia kelionė su manimi turėjo būti aptarta.

Sutarėme dėl dalies sumokėtos sumos grąžinimo, įskaitant degalų išlaidas. Paprašiau susitarimą užfiksuoti raštu ir pasiėmiau dokumento kopiją. Meistras, išeidamas atgal į dirbtuves, dar sumurmėjo, kad norėjęs tik gerai patikrinti.

Savaitgalio kelionę pradėjome antru sustojimu degalinėje

Iš serviso išvažiavau jau nebegalvodamas apie sutaupytus ar grąžintus eurus. Klausiausi, ar automobilis tikrai sutvarkytas, ir jaučiau, kaip po viso pokalbio įsitempę pečiai pamažu atsileidžia. Bildesio nebegirdėjau.

Prieš kelionę teko vėl užsukti degalų. Žmona parašė tėvams, kad vėluosime dar truputį, o aš, stovėdamas prie kolonėlės, telefone į vieną aplanką sudėjau abi ridos nuotraukas, sąskaitą ir susitarimą.

Kitą kartą registruodamas automobilį remontui pasirinkau kitą servisą. Priėmęs žmogus užrašė ridą, o aš paprašiau prie užsakymo pridėti, kad ilgesnį bandomąjį važiavimą suderintų telefonu.

Jis pakėlė akis ir paklausė, ką laikau ilgesniu. Papasakojau apie tuos 152 kilometrus. Priėmėjas pažiūrėjo į kolegą, grįžo prie dokumento ir įrašė: „Bandomojo važiavimo apimtį suderinti su klientu.“ Tik tada padėjau raktelius ant stalo.