Automobilis pralėkė visai šalia dviratininko: KET draudžia, tačiau įrodyti pažeidimą gali būti sunkiau, nei atrodo

Važiuojate dviračiu Lietuvos keliu, laikotės dešiniojo krašto, kai staiga iš už nugaros dideliu greičiu pralekia automobilis. Tarp jūsų ir jo šoninio veidrodėlio, atrodo, lieka vos keliasdešimt centimetrų. Nuo netikėto manevro net krūptelite, o vairuotojas nuvažiuoja lyg niekur nieko. Tokios situacijos dviratininkams puikiai pažįstamos, tačiau kyla klausimas – kaip įrodyti, kad automobilis aplenkė per arti, jeigu kelio viduryje niekas nestovėjo su matavimo juosta?

Lietuvoje saugaus atstumo reikalavimas nėra vien mandagumo klausimas. Nuo 2024 metų gruodžio 1 dienos Kelių eismo taisyklėse aiškiai nustatyta, kokį minimalų šoninį atstumą vairuotojai privalo palikti lenkdami ar apvažiuodami dviratininkus. Tačiau praktikoje tarp taisyklės ir atsakomybės už jos pažeidimą atsiranda nemaža spraga – reikia ne tik užfiksuoti pavojingą manevrą, bet ir surinkti pakankamai įrodymų.

Vienas metras ar pusantro? KET 126 punktas nepalieka vietos spėlionėms

Pagal galiojantį KET 126 punktą, motorinių transporto priemonių vairuotojai, lenkdami arba apvažiuodami dviratininkus, privalo laikytis konkretaus šoninio atstumo.

Jeigu automobilis važiuoja ne didesniu kaip 50 km/val. greičiu, nuo dviratininko turi būti paliktas bent vienas metras. Jeigu greitis didesnis nei 50 km/val., šis atstumas padidėja iki pusantro metro.

Svarbu, kad kalbama apie faktinį automobilio greitį, o ne vien apie kelyje nustatytą greičio ribojimą. Pavyzdžiui, jeigu užmiesčio kelyje vairuotojas dviratininką lenkia važiuodamas 70 km/val. greičiu, privalomas minimalus šoninis atstumas yra 1,5 metro.

Dar viena svarbi detalė – tai jau ne rekomendacija, kaip buvo anksčiau. Šie atstumai tapo privalomi 2024 metų pabaigoje. Taisyklėse taip pat numatyta išimtis dėl konkretaus atstumo reikalavimo, kai važiuojama atskira eismo juosta, tačiau bendroji pareiga išlaikyti saugų šoninį tarpą išlieka.

2026 metais Susisiekimo ministerija svarstė galimus šios tvarkos pakeitimus, tačiau paskelbti pasiūlymai savaime nereiškia, kad jau galiojančių reikalavimų galima nepaisyti.

Nufilmavote pavojingą lenkimą? Vien įrašo gali nepakakti

Daug dviratininkų šiandien naudoja prie šalmo, vairo arba dviračio galo pritvirtintas kameras. Atrodytų, jeigu vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip automobilis pravažiuoja beveik liesdamas dviratininką, pažeidimas akivaizdus.

Tačiau teisiniu požiūriu viskas sudėtingiau. Įprasta kamera neatlieka tikslių atstumo matavimų. Plataus kampo objektyvas gali iškreipti perspektyvą, todėl vien iš vaizdo kartais sunku nustatyti, ar tarp automobilio ir dviratininko buvo 70 centimetrų, metras ar daugiau.

Būtent todėl svarbu užfiksuoti kuo daugiau aplinkybių. Vaizdo įraše turėtų matytis automobilio valstybinis numeris, lenkimo momentas, kelio ženklinimas ir dviratininko padėtis važiuojamojoje dalyje. Labai naudinga, jeigu įraše išsaugota data ir laikas.

Papildomų galimybių suteikia žinomi kelio matmenys. Pavyzdžiui, jeigu nustatomas tikslus eismo juostos plotis, automobilio gabaritai ir jo padėtis juostos kraštų atžvilgiu, specialistai gali įvertinti, kiek vietos galėjo likti dviratininkui. Vis dėlto tokiam vertinimui reikia pakankamai aiškių duomenų – savarankiškai ekrane nubrėžta linija dar nėra patikimas matavimas.

Taip pat svarbus automobilio greitis. Dviračio kompiuteris ar GPS įrašas paprastai parodo paties dviratininko judėjimą, bet nebūtinai leidžia tiksliai nustatyti jį lenkusio automobilio greitį.

Todėl kuo išsamesnė medžiaga pateikiama, tuo didesnė tikimybė, kad pareigūnai galės objektyviai įvertinti situaciją.

Dviratininkų lenkimasNuotrauka: Sukurta DI

Lietuvoje jau buvo tokia byla: ginčas pasiekė teismą

Kad ši problema nėra vien teorinė, rodo ir 2026 metų balandžio 8 dieną Kauno apygardos teismo nagrinėta administracinio nusižengimo byla.

Dviratininkas pranešė policijai apie automobilį, kuris, jo teigimu, važiuodamas didesniu nei 80 km/val. greičiu jį aplenkė nesilaikydamas privalomo 1,5 metro šoninio atstumo. Įvykis buvo užfiksuotas vaizdo įrašu.

Nagrinėjant situaciją buvo vertinamas kelio plotis, automobilio gabaritai, jo judėjimo trajektorija ir dviratininko veiksmai. Policija pripažino, kad vairuotoja nesilaikė nustatyto šoninio atstumo, tačiau kilo ginčas, ar jos veiksmai atitiko pavojingo vairavimo požymius.

Teismas atskyrė du dalykus: konkretaus KET reikalavimo pažeidimą ir pavojingą vairavimą, už kurį numatyta griežtesnė atsakomybė. Pastarajai taikyti neužtenka vien įrodyti per mažą atstumą – būtina nustatyti ir atitinkamus pavojingo vairavimo požymius.

Galiausiai byla buvo grąžinta policijai įvertinti galimos atsakomybės pagal Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį. Tai nebuvo galutinis sprendimas pripažinti vairuotoją kalta.

Šis atvejis parodo svarbią problemą: net turint vaizdo įrašą, ginčas dėl lenkimo aplinkybių gali būti sudėtingas ir pareikalauti išsamesnio tyrimo.

Kaip dviratininkui pranešti apie pažeidimą, kad jis neliktų tik žodžiais?

Jeigu automobilis jus aplenkė pavojingai arti, pirmiausia pasirūpinkite savo saugumu. Nebandykite vytis vairuotojo ar stabdyti jo kelyje. Jeigu turite vaizdo įrašą, išsaugokite originalų failą ir jo neredaguokite. Trumpą ištrauką galima pridėti kaip papildomą medžiagą, tačiau originalas svarbus norint patikrinti visą įvykio eigą.

Apie galimą KET pažeidimą galima pranešti per policijos elektroninių paslaugų portalą „ePolicija“. Pranešime verta kuo tiksliau nurodyti įvykio datą, laiką, vietą, automobilio valstybinį numerį ir tai, kodėl manote, kad manevras buvo nesaugus.

Nuo 2026 metų galiojančioje pranešimų teikimo tvarkoje nustatyta, kad dėl kiekvienos galbūt KET pažeidusios transporto priemonės turi būti teikiamas atskiras pranešimas, nurodant jos valstybinį numerį ir pridedant su ja susijusią vaizdo medžiagą.

Jeigu dėl lenkimo buvote priversti staigiai stabdyti, keisti važiavimo kryptį ar trauktis į kelkraštį, tai taip pat būtina aprašyti. Šios aplinkybės gali būti reikšmingos vertinant ne tik atstumo nesilaikymą, bet ir galimą pavojingą vairavimą.

Jeigu kilo tiesioginis pavojus, įvyko susidūrimas ar yra sužeistų žmonių, būtina kreiptis skubios pagalbos numeriu 112.

Vairuotojams svarbu prisiminti paprastą dalyką: jeigu priešpriešinis eismas, ištisinė linija ar siauras kelias neleidžia saugiai aplenkti dviratininko, geriau sumažinti greitį ir palaukti tinkamos galimybės. Kelios sutaupytos sekundės tikrai nėra vertos žmogaus sveikatos ar gyvybės.

Dviratininkui nereikia būti kliudytam automobilio, kad būtų pažeistas privalomo šoninio atstumo reikalavimas. Tačiau norint įrodyti tokį pažeidimą, svarbu surinkti objektyvią informaciją. Kuo aiškesnis įrašas ir kuo tiksliau užfiksuotos aplinkybės, tuo lengviau policijai nustatyti, kas iš tikrųjų įvyko.