Bananai pajuodavo? Neskubėkite mesti – būtent tokius verta pasilikti, nes iš jų galima pagaminti kai ką ypatingo

Tikriausiai kiekvienuose namuose bent kartą nutiko taip: nusipirkote gražią geltonų bananų kekę, padėjote ant virtuvės stalo, o po kelių dienų vaisiai jau nusėti rudomis dėmėmis. Dar po dienos žievelė beveik juoda, bananas minkštas, todėl ranka pati tiesiasi prie šiukšliadėžės. Tačiau būtent čia daugelis žmonių be reikalo išmeta dar visiškai tinkamą maistą. Pernokę bananai gali būti net naudingesni gaminant desertus nei ką tik nupirkti geltoni vaisiai. Iš jų galima iškepti gardžius blynus, pasigaminti ledų, pyragą ar tirštą kokteilį, o žievelės taip pat gali praversti sode.

Ruduo – metas, kai namuose vis dažniau norisi šiltų kepinių, saldžių pusryčių ir paprastų desertų prie arbatos. Tačiau tam visai nebūtina pirkti brangių produktų. Kartais pakanka pažvelgti į vaisių dubenį, kuriame guli keli niekam nebereikalingi bananai. Jeigu jie tik pernoko, bet nesugedo, jų saldus minkštimas gali tapti puikiu pagrindu ne vienam patiekalui.

Įdomiausia tai, kad kuo bananas labiau noksta, tuo keičiasi jo skonis ir konsistencija. Dėl natūralių nokimo procesų krakmolas palaipsniui virsta cukrumi, todėl vaisius tampa saldesnis, minkštesnis ir aromatingesnis. Būtent dėl šios priežasties daugelis kepėjų bananų duonai ar keksiukams specialiai renkasi ne gražius geltonus, o jau smarkiai rudomis dėmėmis nusėtus bananus.

Pajuodusi žievelė dar nereiškia, kad bananas sugedęs

Viena dažniausių klaidų – spręsti apie banano tinkamumą vien iš jo žievelės spalvos. Jeigu ji pajuodusi, daugelis iš karto nusprendžia, kad vaisius jau nebetinkamas valgyti. Tačiau taip yra ne visada. Net labai tamsios žievelės bananas viduje gali būti minkštas, saldus ir visiškai tinkamas kepiniams.

Prieš išmesdami tokį vaisių, jį nulupkite ir apžiūrėkite. Jeigu minkštimas įprastos spalvos, nėra pelėsio, nemalonaus kvapo ar kitų gedimo požymių, bananą dažniausiai dar galima panaudoti. Net jeigu minkštimas šiek tiek patamsėjęs, tai savaime nebūtinai reiškia, kad vaisius sugedęs.

Tačiau jeigu bananas skleidžia nemalonų rūgštų ar stipriai fermentuotą kvapą, yra gleivėtas arba matyti pelėsis, jo valgyti nereikėtų. Supelijusio minkšto vaisiaus nepakanka tiesiog apipjaustyti, nes pelėsis gali būti išplitęs giliau, nei matoma plika akimi.

O jeigu vaisius tik labai minkštas ir saldus, iš jo galima pagaminti kelis itin paprastus patiekalus.

Du bananai ir du kiaušiniai – pusryčiai, dėl kurių nereikės pirkti jokių saldumynų

Vienas lengviausių būdų sunaudoti pernokusius bananus – iškepti bananinius blynelius. Jie ypač patiks tiems, kurie mėgsta saldesnius pusryčius, tačiau nenori į tešlą berti daug cukraus.

Dviem porcijoms prireiks dviejų gerai sunokusių bananų, dviejų kiaušinių, maždaug 80 gramų kvietinių miltų ir pusės arbatinio šaukštelio kepimo miltelių. Jeigu mėgstate, galima įberti šiek tiek cinamono.

Bananus sudėkite į dubenį ir gerai sutrinkite šakute. Įmuškite kiaušinius, išmaišykite, tada suberkite miltus ir kepimo miltelius. Masė turi būti gana tiršta, bet lengvai kabinama šaukštu. Jeigu bananai labai dideli ir tešla per skysta, įberkite dar šiek tiek miltų.

Keptuvėje įkaitinkite nedidelį kiekį aliejaus arba sviesto ir ant vidutinės ar kiek mažesnės kaitros kepkite nedidelius blynelius. Neformuokite jų pernelyg didelių, nes minkštą bananinę tešlą bus sunkiau apversti. Kai viena pusė sutvirtės ir lengvai apskrus, atsargiai apverskite.

Tokie blyneliai būna minkšti, maloniai saldūs ir kvapnūs. Juos galima valgyti su natūraliu jogurtu, šviežiomis uogomis ar trupučiu riešutų sviesto. Papildomas cukrus dažniausiai net nebūtinas, nes pernokę bananai jau patys suteikia pakankamai saldumo.

Pernokę bananai

Bananų duona – išgelbėja net tris visiškai pajuodusius bananus

Jeigu namuose prisikaupė ne du, o trys ar keturi pernokę bananai, verta išsikepti bananų duoną. Tai vienas tų kepinių, kuriems minkšti ir labai prinokę vaisiai tinka ypač gerai.

Reikės trijų vidutinio dydžio bananų, dviejų kiaušinių, 180 gramų miltų, 60 mililitrų aliejaus arba maždaug 70 gramų tirpinto sviesto, vieno arbatinio šaukštelio kepimo miltelių ir žiupsnelio druskos. Jeigu bananai labai saldūs, papildomo cukraus galite visai nedėti. Norint saldesnio kepinio, galima įberti 30–50 gramų cukraus.

Bananus sutrinkite iki tyrės, įmuškite kiaušinius, supilkite aliejų ir viską išmaišykite. Atskirai sumaišykite miltus, kepimo miltelius bei druską, tada suberkite į bananų masę. Maišykite tik tiek, kad neliktų sausų miltų. Jeigu mėgstate, įdėkite saują kapotų graikinių riešutų ar juodojo šokolado gabalėlių.

Tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą pailgą kepimo formą ir kepkite iki 175 laipsnių įkaitintoje orkaitėje maždaug 45–55 minutes. Ar kepinys iškepęs, patikrinkite mediniu pagaliuku – ištraukus jis neturi būti aplipęs žalia tešla.

Virtuvė netrukus pakvips bananais, o atvėsusį kepinį galėsite valgyti pusryčiams arba prie kavos. Tai vienas paprasčiausių būdų sunaudoti vaisius, kurių šviežių jau niekas nebenori.

Dar viena gudrybė: užšaldykite bananus ir pasigaminkite ledų

Jeigu neturite laiko kepti blynų ar pyrago, pernokusius bananus galite tiesiog užšaldyti. Tačiau nedėkite jų į šaldiklį su visa žieve. Geriau nulupkite, supjaustykite nedideliais gabalėliais ir sudėkite į šaldymui skirtą indą arba maišelį.

Kai užsinorėsite deserto, ištraukite sušalusius bananų gabalėlius, leiskite jiems kelias minutes šiek tiek suminkštėti ir sutrinkite galingu maisto smulkintuvu. Iš pradžių masė gali atrodyti biri, tačiau toliau smulkinant paprastai tampa panaši į minkštus ledus.

Jeigu norite šokoladinio skonio, įdėkite šaukštelį nesaldintos kakavos. Jeigu mėgstate vaisinius desertus, galima įberti šaldytų braškių ar kitų uogų. Toks desertas neturės įprastiems ledams būdingos struktūros, tačiau bus kreminis ir natūraliai saldus.

Šaldytus bananus taip pat patogu naudoti kokteiliams. Pakanka į trintuvą sudėti kelis gabalėlius, įpilti pieno arba augalinio gėrimo ir viską sutrinti. Jeigu norite gaivesnio skonio, galima įspausti šiek tiek citrinos sulčių.

O ką daryti su žievelėmis? Sodininkai turi vieną gudrybę

Suvalgius bananus dažniausiai lieka žievelės, kurios keliauja į biologinių atliekų konteinerį. Tačiau turintys sodą gali jas panaudoti kompostui gaminti.

Bananų žievelėse yra kalio ir kitų mineralinių medžiagų, todėl joms yrant dalis šių elementų palaipsniui grįžta į dirvožemį. Vis dėlto svarbu suprasti, kad bananų žievelės nėra stebuklingos trąšos, kurios vienos pačios privers rožes gausiau žydėti ar užtikrins didesnį derlių.

Geriausia jas smulkiai supjaustyti ir sumaišyti su kitomis kompostuojamomis atliekomis. Taip jos lengviau skaidysis, o ilgainiui susidaręs kompostas galės pagerinti dirvožemio struktūrą.

Internete galima rasti ir patarimų bananų žieveles užpilti vandeniu, palaikyti kelias dienas ir gautu skysčiu laistyti kambarinius augalus. Tačiau tokio naminio užpilo sudėtis nenuspėjama, o jo nauda nėra patikimai įrodyta. Be to, ilgai mirkstančios žievelės gali pradėti gesti ir skleisti nemalonų kvapą.

Todėl kambariniams augalams geriau naudoti jų poreikiams pritaikytas trąšas, o žieveles dėti į kompostą. Nereikėtų jų tiesiog užkasti į nedidelį kambarinės gėlės vazoną, nes pūdama organinė medžiaga gali privilioti smulkių muselių ir paskatinti pelėsio atsiradimą.

Jeigu komposto neturite, bananų žieveles visiškai tinkama mesti į biologinių atliekų konteinerį pagal savo savivaldybėje taikomą rūšiavimo tvarką.

Kartais didžiausias sutaupymas prasideda nuo visai paprasto sprendimo – prieš išmetant maistą dar kartą pagalvoti, ar jis tikrai nebetinkamas. Parudavę, bet nesugedę bananai gali tapti saldžiais blynais, kvapniu kepiniu ar naminiu desertu. O jeigu šiuo metu jų nereikia, geriausia nulupus užšaldyti. Taip vietoj dar vieno išmesto produkto turėsite paruoštą ingredientą kitam kartui.