Automobilis su daugiau nei 100 tūkst. km rida nebūtinai yra blogas: šis filtras jau gerokai pasenęs

Ieškant naudoto automobilio, daugelis vis dar automatiškai pažymi vieną filtrą: rida iki 100 000 km. Atrodo saugiau, ramiau, mažiau rizikos. Juk jeigu automobilis dar „neperžengė šimto tūkstančių“, vadinasi, jis turėtų būti geresnis už tą, kurio odometre jau 180 ar 230 tūkst. km.

Tačiau naudotų automobilių rinkoje toks mąstymas gali brangiai kainuoti. Ne todėl, kad rida visai nesvarbi. Ji svarbi. Bet vien 100 000 km riba šiandien dažnai yra labiau psichologinis barjeras nei realus automobilio būklės rodiklis. Pasirinkus tokį filtrą, iš skelbimų sąrašo dingsta daugybė automobilių, kurie gali būti techniškai tvarkingesni už mažiau važiavusius, bet prastai prižiūrėtus modelius.

Iš kur atsirado baimė dėl 100 000 km?

Įsitikinimas, kad automobilis po 100 000 km tampa problemiškas, atėjo iš senesnių laikų. Prieš kelis dešimtmečius automobiliai iš tiesų reikalavo gerokai daugiau priežiūros. Alyvą reikėjo keisti dažniau, reguliuoti vožtuvų tarpus, tikrinti uždegimą, ratų guolius, stabdžių būgnus. Prie viso to dar prisidėdavo ir korozija, kuri ne vieną automobilį į metalo laužą išsiųsdavo dar nesulaukus dešimties metų.

Tokiame kontekste 100 000 km atrodė kaip rimta riba. Jei automobilis ją pasiekdavo, dažnai jau turėdavo nemažai techninių ir kėbulo problemų. Dalis vairuotojų šį įsitikinimą perėmė iš tėvų ar pažįstamų, o vėliau jis tiesiog liko gyvas naudotų automobilių rinkoje.

Tik problema ta, kad šiandien automobiliai jau visai kitokie. Konstrukcija, medžiagos, diagnostika, alyvos, padangos, pakabos detalės ir net serviso intervalai stipriai pasikeitė. Todėl sena baimė ne visada atitinka dabartinę realybę.

Šiandien svarbiau ne rida, o kaip automobilis gyveno

Naudoto automobilio būklę daug geriau parodo ne vien odometro skaičius, o serviso istorija, eksploatavimo sąlygos ir reali techninė apžiūra. Automobilis su 250 000 km rida gali būti geresnės būklės nei tas, kuris nuvažiavo tik 80 000 km, jeigu pirmasis buvo prižiūrėtas laiku, o antrasis nuolat važinėjo trumpais atstumais mieste.

Tai ypač aktualu dyzeliniams ir šiuolaikiniams benzininiams automobiliams su DPF arba GPF filtrais, EGR sistema ir kitais jautriais mazgais. Ilgesnės kelionės užmiestyje tokiems automobiliams dažnai yra sveikesnės nei kasdieniai 3–5 km maršrutai, kai variklis nespėja pasiekti darbinės temperatūros.

Pavyzdys labai paprastas: vienas automobilis kasdien važiuoja Vilnius–Kaunas magistrale, kitas visą gyvenimą sukasi tik mieste, šaltu varikliu, kamščiuose, su dažnais stabdymais ir užvedimais. Abu gali būti panašaus amžiaus, bet jų techninė būklė skirsis dramatiškai. Ir nebūtinai mažesnės ridos naudai.

Kodėl didesnė rida kartais net geriau?

Didesnė rida savaime nėra privalumas, tačiau ji gali reikšti, kad automobilis buvo naudojamas pagal paskirtį – ilgoms kelionėms, stabiliai apkrovai ir normaliam variklio darbui. Tokiu atveju variklis, pavarų dėžė ir išmetimo sistemos komponentai dažnai dirba palankesnėmis sąlygomis nei nuolat važinėjant mieste.

Be to, automobilis su didesne rida dažnai jau būna gavęs nemažai naujų eksploatacinių dalių. Gali būti pakeisti stabdžiai, amortizatoriai, pakabos elementai, padangos, akumuliatorius ar kiti natūraliai dėvimi komponentai. Tuo metu automobilis su 80 000 km rida gali kaip tik artėti prie etapo, kai pirmieji didesni keitimai dar tik prasidės.

Būtent todėl pirkėjui verta žiūrėti plačiau. Klausimas turėtų būti ne „ar rida mažesnė nei 100 000 km?“, o „kas su tuo automobiliu buvo daryta, kaip jis prižiūrėtas ir kokia jo būklė dabar?“

Ką tikrinti prieš perkant?

Pirmiausia verta prašyti serviso istorijos. Sąskaitos, įrašai, techninės priežiūros dokumentai ir aiški remonto eiga pasako daug daugiau nei gražus skelbimo tekstas. Jeigu pardavėjas negali paaiškinti, kada keista alyva, stabdžiai, diržai ar kiti svarbūs mazgai, mažesnė rida automatiškai automobilio neišgelbėja.

Antra, būtina reali patikra servise. Reikia įvertinti pakabą, stabdžius, variklio darbą, pavarų dėžę, kėbulą, koroziją, elektronikos klaidas ir išmetimo sistemos būklę. Modernūs automobiliai turi diagnostikos sistemas, kurios gali parodyti daugiau nei vien trumpas bandomasis važiavimas.

Trečia, reikėtų žiūrėti į bendrą automobilio vaizdą. Jei salonas labai nudėvėtas, vairas ir pedalai atrodo pavargę, o rida stebėtinai maža, verta būti atsargiems. Lygiai taip pat automobilis su didesne, bet logiška rida ir tvarkinga istorija gali būti daug sąžiningesnis pasirinkimas.

100 000 km riba naudotų automobilių rinkoje vis dar veikia kaip psichologinė siena. Tačiau šiandien ji nebėra tokia svarbi, kaip daugelis mano. Gera priežiūra, aiški istorija ir reali techninė būklė yra daug svarbiau nei vien gražus skaičius skelbime. Kartais būtent automobilis, kurį daugelis atmeta dėl ridos, gali būti tas, kurį verta apžiūrėti pirmiausia.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!