100 000 km ir nė vieno gedimo: šie automobiliai po išardymo nustebino net DEKRA ekspertus

Naujas automobilis gali atrodyti nepriekaištingai pirmus 10 ar 20 tūkstančių kilometrų. Salonas dar nekrebžda, variklis dirba tyliai, elektronika nekvailioja, o serviso istorijoje – tik eiliniai alyvos ir filtrų keitimai. Tikrasis klausimas prasideda gerokai vėliau: kaip tas pats automobilis atrodys nuvažiavęs 100 000 kilometrų? Ar atsiras alyvos nuotėkių, pradės gesti elektronika, rūdyti važiuoklė, byrėti salonas, o pavarų dėžė ims rodyti pirmuosius rimtesnio remonto simptomus? Būtent į tai jau daugelį metų bando atsakyti vokiečių „Auto Bild“, atliekantis vienus žinomiausių ilgalaikių automobilių bandymų Europoje.

Principas paprastas, tačiau automobiliui negailestingas. Testuojamas modelis realiomis sąlygomis nuvažiuoja 100 000 kilometrų – mieste, greitkeliuose, ilgose kelionėse, žiemą ir vasarą, kartais pilnai pakrautas. Priešingai nei kartais teigiama, šie 100 tūkst. kilometrų nebūtinai įveikiami per vienus metus: pats „Auto Bild“ nurodo, kad automobiliai tokį atstumą paprastai sukaupia per vienerius–trejus metus. Visą laiką registruojamas kiekvienas gedimas, neplanuotas apsilankymas servise ir keistesnis automobilio elgesys. Tačiau įdomiausia dalis prasideda tik tada, kai odometras parodo šešiaženklį skaičių – automobilis keliauja pas DEKRA specialistus ir yra išardomas, kad būtų galima pamatyti tai, ko vairuotojas kasdien net nepastebėtų.

Būtent po tokio išardymo paaiškėja, ar variklis iš tikrųjų išliko sveikas, ar pavarų dėžėje nesikaupia metalo drožlės, kur pradeda lįsti korozija ir kaip atrodo važiuoklės komponentai. Per daugybę metų „Auto Bild“ sukaupė ilgą tokių bandymų sąrašą, kuriame yra ir labai brangių automobilių, ir paprastų šeimyninių modelių. O įdomiausia tai, kad aukščiausiose vietose atsidūrė ne vien tie automobiliai, kurių kainos naujų salonuose vertė kilstelėti antakius.

Du automobiliai 100 000 km įveikė su nuliniu klaidų balu

Dabartinėje „Auto Bild“ ilgalaikių bandymų lentelės viršūnėje išsiskiria du automobiliai – „Audi A3 Sportback g-tron“ ir BMW M3. Abu po 100 000 kilometrų gavo maksimalų 1+ įvertinimą ir nulį klaidų balų. Tai reiškia ne tik tai, kad automobiliai neužgeso šalikelėje ar nereikalavo rimto remonto. DEKRA atliktas galutinis išardymas taip pat neatskleidė defektų, už kuriuos būtų reikėję skirti baudos taškų.

Ypač netikėtas buvo „Audi A3 g-tron“. Tai ne paprastas benzininis A3, o versija, galinti važiuoti suslėgtomis gamtinėmis dujomis. Tokia technika daugeliui naudotų automobilių pirkėjų gali atrodyti papildomas galvos skausmas, tačiau būtent šis A3 tapo pirmuoju automobiliu „Auto Bild“ ilgalaikių bandymų istorijoje, surinkusiu nulį klaidų balų. Per visus 100 000 kilometrų nebuvo nei rimto techninio gedimo, nei gedimo, kuris sustabdytų automobilį. Buvo pakeistas tik vandens pažeistas nuotolinio rakto pultelis, tačiau tai nebuvo laikoma paties automobilio konstrukcijos trūkumu.

Po kelerių metų tą patį rezultatą pakartojo visiškai kitoks automobilis – BMW M3. Čia jau kalbame ne apie ekonomišką kompaktinį modelį, o apie galingą sportinį sedaną, kurio komponentai per 100 000 kilometrų turi atlaikyti visai kitokias apkrovas. Nepaisant to, automobilis visą bandymą įveikė be neplanuotų gedimų, o išardžius jį buvo nustatytas tik labai nedidelis nusidėvėjimas. „Auto Bild“ rezultatą apibūdino kaip beveik nepriekaištingą, todėl M3 kartu su A3 g-tron liko pačioje bendro reitingo viršūnėje.

Ir tai gana įdomi pamoka. Vien iš markės reputacijos ar variklio tipo nuspėti patvarumą nėra taip paprasta. Vienas lyderių yra palyginti paprastas kompaktinis automobilis su neįprasta dujų sistema, kitas – aukštos galios BMW M modelis. Abu realybėje atlaikė 100 tūkst. kilometrų geriau nei daugybė teoriškai „paprastesnių“ automobilių.

„Seat Ateca“, „Mazda CX-5“ ir „Suzuki Swift Sport“ parodė, kad patikimumas nepriklauso vien nuo kainos

Dar įdomesni rezultatai prasideda žemiau absoliučios viršūnės. Pavyzdžiui, „Seat Ateca 1.4 EcoTSI“ 100 000 kilometrų nuvažiavo be gedimų ar neplanuotų sustojimų ir galutinėje įskaitoje gavo labai aukštą 1 balą. Išardymo metu specialistai aptiko tik smulkmenų: šiek tiek aušinimo skysčio pėdsakų variklio priekyje, lengvos paviršinės korozijos ir kelis nedidelius salono trūkumus. Pats variklis ir DSG transmisija testą atlaikė gerai.

Tai svarbi detalė naudotų automobilių pirkėjams, nes ši „Ateca“ versija nėra egzotiškas ar retas modelis. 1.4 TSI su cilindrų išjungimo sistema ir DSG kai kuriems žmonėms gali atrodyti techniškai gana sudėtingas derinys, tačiau ilgalaikis bandymas parodė, kad bent konkrečiame testuotame automobilyje ši technika 100 tūkst. kilometrų rimtų problemų nesukėlė. Žinoma, vienas bandymo automobilis nėra garantija, kad kiekviena „Ateca“ bus tokia pati, tačiau tai daug informatyviau nei vien kelių savaičių naujo automobilio testas.

Labai gerai pasirodė ir „Mazda CX-5 Skyactiv-D 184 AWD“. Dyzelinis 2,2 litro SUV gavo galutinį 1 įvertinimą, o DEKRA specialistų apžiūra rimtų variklio ar transmisijos nusidėvėjimo problemų neparodė. Net pavarų dėžėje buvo rastas tik nedidelis normalus metalo nusidėvėjimo kiekis. Tai gana įdomu todėl, kad „Mazda“ 2.2 dyzeliai naudotų automobilių rinkoje nėra laikomi visiškai beprobleme technika, tačiau būtent šis testuotas automobilis 100 tūkst. kilometrų etapą įveikė labai sėkmingai.

Dar viena staigmena – „Suzuki Swift Sport“. Tai nedidelis ir gerokai pigesnis automobilis nei BMW M3 ar „Audi“ premium klasės modeliai, tačiau mechanine prasme bandymą jis baigė praktiškai nepriekaištingai. Per 100 tūkst. kilometrų nebuvo gedimų ar avarinių sustojimų, o baudos balus jis gavo tik todėl, kad išardžius buvo aptikta rūdžių galinių lonžeronų suvirinimo vietose ir angose. Be šios korozijos „Swift Sport“ būtų pretendavęs net į maksimalų 1+ balą.

Būtent tokie rezultatai ir parodo, kodėl šie testai įdomūs. Naujo automobilio kaina ir markės prestižas nebūtinai tiesiogiai pasako, kiek gerai jis atrodys po 100 tūkst. kilometrų. Kartais paprastesnė konstrukcija ir gerai parinkti komponentai realiame gyvenime pasirodo geriau už gerokai brangesnius konkurentus.

Net aukštas galutinis balas nereiškia, kad automobilis visiškai be trūkumų

Vienas geriausių pavyzdžių – „Audi A4 Avant 2.0 TFSI“. Šis automobilis visus 100 000 kilometrų įveikė be gedimo ar techninio sustojimo. Išardžius variklis buvo sausas, korozijos praktiškai nerasta, o net dvigubos sankabos „S tronic“ transmisija, kuri eksploatacijos metu kartais erzino trūkčiojančiu pajudėjimu, rimto vidinio susidėvėjimo neparodė. Galutinis įvertinimas – 1.

Tačiau vairuotojai per bandymą kritikavo tam tikras komforto ir kokybės smulkmenas. Pavyzdžiui, dvigubos sankabos dėžės elgesį važiuojant labai mažu greičiu, kai kurias kietesnes salono plastiko detales ir pakabos reakciją į prastesnius kelius. Kitaip tariant, automobilis gali būti labai patvarus, tačiau nebūtinai idealus visais kitais aspektais.

Todėl tokio reitingo nereikėtų skaityti kaip paprasto sąrašo „pirk šitą ir niekada neturėsi problemų“. Testuojamas vienas konkretus egzempliorius, kuris gauna reguliarią priežiūrą, o 100 000 kilometrų nėra automobilio gyvenimo pabaiga. Vienas modelis gali puikiai atlaikyti pirmą šimtą tūkstančių, tačiau problemų pradėti rodyti ties 150 ar 200 tūkst. kilometrų. Kitas automobilis gali turėti ankstyvą elektronikos gedimą, bet mechaniškai nuvažiuoti pusę milijono.

Vis dėlto tokie bandymai yra vienas iš retesnių atvejų, kai automobilio kokybė vertinama ne po savaitės su spaudos automobiliu, o po realaus ilgalaikio naudojimo ir galutinio išardymo. Todėl jie ypač įdomūs tiems, kurie automobilį planuoja laikyti ne dvejus metus, o gerokai ilgiau.

Didžiausia staigmena – ne viena markė, o tai, kaip skirtingi automobiliai atlaikė tą patį atstumą

Šiandien automobiliai turi vis daugiau elektronikos, turbinų, automatinių transmisijų, sudėtingų emisijų sistemų, jutiklių ir programinės įrangos. Todėl natūralu manyti, kad kuo technika sudėtingesnė, tuo greičiau kažkas turėtų sugesti. Tačiau 100 tūkst. kilometrų bandymai rodo daug sudėtingesnį vaizdą.

Nulinį klaidų balą gavo ir dujinis „Audi A3“, ir 480 AG BMW M3. „Seat Ateca“ su turbobenzininiu varikliu bei DSG rimtų gedimų išvengė, dyzelinis „Mazda CX-5“ gavo vienetą, o nebrangus „Suzuki Swift Sport“ nuo praktiškai idealaus rezultato atsitraukė daugiausia dėl korozijos, o ne dėl variklio ar transmisijos. Tuo pat metu naujausiose „Auto Bild“ suvestinėse tarp labai gerai pasirodžiusių modelių matyti ir „VW T-Cross“, „Toyota Prius“, BMW Z4 bei kiti labai skirtingos konstrukcijos automobiliai.

Ir būtent tai yra naudingiausia išvada žmogui, ieškančiam naudoto automobilio. Vien užrašas ant kapoto nepasako, ar automobilis bus patvarus. Daug svarbiau konkretus modelis, variklis, transmisija, konstrukcija ir tai, kaip automobilis buvo prižiūrėtas.

100 000 kilometrų nėra neįveikiama riba – dauguma šiandieninių automobilių ją pasiekia gana lengvai. Tačiau kai po tokios ridos automobilį išardo DEKRA specialistai ir neranda nei variklio problemų, nei rimto transmisijos nusidėvėjimo, nei gedimų istorijos, tai jau pasako gerokai daugiau nei graži reklama salone.

O du automobiliai šiame bandyme nuėjo dar toliau: „Audi A3 Sportback g-tron“ ir BMW M3 po 100 000 kilometrų liko su nuliniu klaidų balu. Vien tai jau pakankamai geras priminimas, kad tikroji automobilio kokybė paaiškėja ne tą dieną, kai nuo sėdynių nuimamos apsauginės plėvelės, o tada, kai skaitiklyje atsiranda šešiaženklis skaičius.