„Toyota“ ragina Europos Sąjungą sukurti naują transporto priemonių kategoriją VEEF

„Toyota“ ragina Europos Sąjungą sukurti naują transporto priemonių kategoriją VEEF

„Toyota“ siūlo Europos Sąjungai atskirai pripažinti automobilius, naudojančius tik patvirtintus atsinaujinančius degalus. Tokiai VEEF kategorijai priklausantys modeliai galėtų pretenduoti į elektromobiliams taikomas lengvatas, tačiau tai kol kas gamintojo pasiūlymas, o ne priimtas sprendimas. Idėjos pagrindas – mažinti iškastinių degalų naudojimą pasitelkiant ir vidaus degimo variklius, užuot visą dėmesį skyrus automobilių pakeitimui elektriniais.

Ką pakeistų VEEF kategorija?

„Autocar“ aprašytos iniciatyvos esmė – atskirti automobilį, kuris gali važiuoti atsinaujinančiais degalais, nuo tokio, kuriam būtų užtikrintas tik šių degalų naudojimas. VEEF statusui vien techniškai tinkamo variklio nepakaktų. Reikėtų patikimai nustatyti, kuo automobilis iš tikrųjų pildomas, ir neleisti lengvatomis naudotis važiuojant įprastu iškastiniu kuru.

„Toyota“ argumentas susijęs su jau eksploatuojamu transportu. Europoje važinėja didelis vidaus degimo variklius turinčių automobilių parkas, kurio neįmanoma pakeisti per vieną sezoną. Gamintojas siekia, kad atsinaujinantys degalai būtų vertinami kaip papildoma priemonė šio parko poveikiui klimatui mažinti.

Tačiau atsinaujinantys degalai nereiškia, kad iš išmetimo vamzdžio nebesklinda CO₂. Jų klimatinė nauda vertinama pagal visą gyvavimo ciklą: žaliavų kilmę, gamybai sunaudotą energiją, transportavimą ir naudojimą. Todėl teiginys apie „nulinę emisiją“ be šių paaiškinimų būtų klaidinantis, o konkrečios lengvatos priklausytų nuo galimų ES taisyklių.

Ispanijoje išbandyti serijiniai automobiliai, tačiau ne visi klausimai jau atsakyti

Pateiktoje informacijoje nurodoma, kad „Toyota“, BMW, „Bosch“ ir „Repsol“ maždaug pusmetį Ispanijoje bandė apie 20 serijinių automobilių. Jie buvo naudojami su visiškai atsinaujinančiais degalais, pagamintais iš biomasės likučių. Bandymų tikslas – parodyti, kad tinkamos sudėties alternatyvūs degalai gali būti naudojami įprastuose automobiliuose.

Pranešama, kad bandymuose naudotiems automobiliams nereikėjo mechaninių pakeitimų. Tai svarbus praktinis privalumas: tinkamus degalus galima platinti pasitelkiant esamą degalinių infrastruktūrą. Vis dėlto bandytų automobilių rezultatai nėra leidimas tokius degalus pilti į bet kurį variklį.

Pusmečio bandymas taip pat savaime neįrodo, kad per visą automobilio eksploatavimo laiką nebus jokio poveikio ilgaamžiškumui. Tam reikia tinkamų ilgalaikių duomenų ir gamintojo patvirtinimų. Vairuotojui svarbiausia būtų ne bendras užrašas „biokuras“, o konkretus degalų standartas ir jo suderinamumas su automobiliu.

Lengvatoms reikėtų patikimos degalų kontrolės

Vienas sudėtingiausių VEEF sumanymo klausimų – kaip užtikrinti, kad automobilis visada naudotų tik leidžiamus degalus. Jei lengvata būtų suteikta už mažesnį poveikį klimatui, reikėtų patikimo būdo patikrinti jos pagrindą. Priešingu atveju automobilis galėtų gauti privilegiją, nors jo savininkas piltų įprastą benziną.

Publikacijoje minima galimybė naudoti degalų papildymą kontroliuojančią sistemą, tačiau galutinis techninis sprendimas nepateikiamas. Todėl negalima tvirtinti, kad jau pasirinkti konkretūs jutikliai ar specialūs degalinių pistoletai. Techninis suderinamumas ir VEEF statuso suteikimas būtų du atskiri dalykai: variklis gali tikti alternatyviems degalams, tačiau lengvatoms dar reikėtų kontrolės.

Bandymuose „Bosch“ vaidmuo siejamas su degalų kilmės atsekamumu. Tai svarbu, nes klimatinė nauda prasideda gerokai anksčiau, nei degalai pasiekia automobilio baką. Vien pavadinimas neparodo, iš ko produktas pagamintas, kaip jis sertifikuotas ir kokį išmetamųjų teršalų sumažėjimą iš tiesų leidžia pasiekti.

Ką ši idėja reikštų Lietuvos vairuotojams?

Lietuvoje toks sprendimas galėtų sudominti žmones, kurie nenori ar negali artimiausiu metu keisti automobilio. Vis dėlto kol nėra patvirtintos kategorijos ir jos sąlygų, nereikėtų tikėtis nei konkrečios mokestinės lengvatos, nei automatinio dabartinio automobilio prilyginimo elektromobiliui. „Toyota“ pasiūlymas dar neatsako, kokie modeliai būtų tinkami ir kaip sistema veiktų skirtingose šalyse.

Ne mažiau svarbus klausimas – degalų kaina bei prieinamumas. Teiginio, kad atliekų kilmės biokurą galima pagaminti pigiau nei kai kuriuos sintetinius degalus, neužtenka išvadai, jog vairuotojas degalinėje būtinai mokės mažiau. Galutinę kainą lemtų gamybos apimtis, žaliavos, logistika, mokesčiai ir konkurencija, o pakankamas tvarių žaliavų kiekis turėtų būti pagrįstas atskirai.

Publikacijoje taip pat minima būsima „Toyota“ hibridinė sistema, kuriai priskiriamas 15 proc. mažesnių degalų sąnaudų tikslas ir galimas pritaikymas naujos kartos „Corolla“. Kol nėra galutinių techninių duomenų ir bandymų sąlygų, tai reikėtų vertinti kaip plėtros kryptį, o ne garantuotą sutaupymą. Svarstančiam pirkti automobilį šiandien naudingiau palyginti realias sąnaudas, priežiūrą ir gamintojo leidžiamus degalus, o galimas būsimas lengvatas laikyti papildoma, dar nepatvirtinta aplinkybe.