Dviračiai ant stogo gali „suvalgyti“ ketvirtadalį elektromobilio nuotolio – atostogų kelionė gali baigtis visai ne ten, kur planavote

Šeima automobilį pradėjo krauti dar iš vakaro. Į bagažinę sugulė lagaminai, vaikų kuprinės, pledai, maistas kelioms dienoms ir visi tie daiktai, kurie prieš atostogas atrodo būtini. Ant stogo buvo pritvirtinti du dviračiai, nes be jų kelionė į kalnus, ežerų kraštą ar vasarnamį būtų atrodžiusi nepilna. Ryte liko tik įsėsti, nustatyti maršrutą ir išvažiuoti, tačiau vos pajudėjus automobilio ekrane rodoma prognozė pradėjo kristi greičiau, nei šeima tikėjosi.

Iš pradžių į tai lengva nekreipti dėmesio. Elektromobilio sistema nuolat perskaičiuoja likusį atstumą, todėl keli dingę kilometrai dar neatrodo pavojingi. Tačiau po valandos kelio skaičiai pradeda kelti nerimą, nes automobilis, kuris be krovinio turėjo nesunkiai pasiekti suplanuotą įkrovimo stotelę, staiga rodo vis mažesnę atsargą. Vairuotojas sumažina greitį, keleivis telefone ieško artimesnės stotelės, o automobilyje pamažu įsivyrauja tyla, gerai pažįstama daugeliui elektromobilių savininkų: visi supranta, kad kelionės planą gali tekti keisti.

Dviračių laikiklis ant stogo gali sunaudoti beveik ketvirtadalį elektromobilio energijos, todėl vasaros kelionė su pilnai pakrautu automobiliu gali būti gerokai trumpesnė, nei žada gamintojo nurodomas nuvažiuojamas atstumas. Problema slypi ne vien papildomame svoryje. Daugiausia energijos prarandama todėl, kad dviračiai pakeičia automobilio aerodinamiką ir važiuojant didesniu greičiu sukuria stiprų oro pasipriešinimą.

JAV institucijų atlikti matavimai rodo, kad didelė stogo bagažinė važiuojant maždaug 105–120 kilometrų per valandą greičiu energijos arba degalų sąnaudas gali padidinti nuo 10 iki 25 procentų. Mieste, kur greitis mažesnis, poveikis paprastai būna silpnesnis, tačiau greitkelyje kiekvienas papildomas kilometras per valandą tampa vis brangesnis. Elektromobiliuose šis skirtumas jaučiamas ypač aiškiai, nes energijos nuostolis iš karto atsispindi likusio nuotolio ekrane.

Norvegijos automobilių asociacijos atliktame bandyme „Volkswagen e-Golf“ su ant stogo pritvirtinta bagažine sunaudojo maždaug 19 procentų daugiau elektros energijos. Bandymas buvo atliekamas važiuojant nuo 80 iki 110 kilometrų per valandą greičiu, todėl rezultatai gerai atspindi sąlygas, su kuriomis šeimos susiduria ilgose vasaros kelionėse. Tai reiškia, kad automobilis, kuris įprastomis sąlygomis dar turėtų pakankamai energijos pasiekti suplanuotą stotelę, su dviračiais ant stogo gali priversti vairuotoją sustoti gerokai anksčiau.

Vietoje 500 kilometrų gali likti tik 400

Praktiškai situacija gali atrodyti labai paprastai. Šeima išvažiuoja „Tesla Model Y“, kurios deklaruojamas nuvažiuojamas atstumas siekia apie 500 kilometrų, tačiau ant stogo pritvirtina du suaugusiųjų dviračius. Priklausomai nuo oro, vėjo krypties ir pasirinkto greičio, realus nuotolis gali sumažėti nuo 50 iki 125 kilometrų. Važiuojant maždaug 110 kilometrų per valandą greičiu sausu keliu, iki kito įkrovimo gali likti ne 500, o maždaug 400 kilometrų.

Šimto kilometrų skirtumas popieriuje gali neatrodyti dramatiškas, tačiau kelyje jis kartais reiškia visai kitą kelionės scenarijų. Įkrovimo stotelė, kuri turėjo būti pasiekta su saugia atsarga, tampa per tolima, todėl tenka ieškoti kitos. Jeigu artimiausia stotelė užimta, neveikia arba prie jos susidariusi eilė, atostogų pradžią pakeičia laukimas ir augantis nepasitenkinimas. Vaikai klausia, kada pagaliau atvažiuosite, vairuotojas stebi baterijos procentus, o kiekvienas statesnis kelio ruožas pradeda atrodyti kaip dar viena grėsmė likusiai energijai.

Šis poveikis didėja kartu su greičiu, nes oro pasipriešinimas auga ne tiesiogiai, o daug sparčiau. Kuo greičiau automobilis važiuoja, tuo daugiau energijos reikia ne tik jam judėti, bet ir orui prieš save stumti. Dviračiai ant stogo šį pasipriešinimą dar labiau sustiprina, nes jų ratai, rėmai ir atviri paviršiai sukuria turbulenciją. Važiuojant 60 kilometrų per valandą greičiu nuostolis gali atrodyti nedidelis, tačiau greitkelyje, pasiekus 100 ar 110 kilometrų per valandą, energijos sąnaudos pradeda augti gerokai greičiau.

Stogo dėžė ir dviračiai nėra tas pats

Ne kiekvienas krovinys ant stogo elektromobilį veikia vienodai. Žema ir aerodinamiška stogo dėžė paprastai sukuria mažiau pasipriešinimo nei atvirai pritvirtinti dviračiai. Uždara dėžė leidžia orui tolygiau tekėti aplink automobilį, o dviračių ratai, vairai ir rėmai sukuria daug mažų oro sūkurių, kurie važiuojant didesniu greičiu tampa rimtu energijos nuostolio šaltiniu.

„Consumer Reports“ atliktas bandymas parodė, kad „Nissan Altima“ sedano degalų sąnaudos vien dėl stogo bagažinės pablogėjo maždaug 11 procentų, o ant jos uždėjus du dviračius nuostolis padidėjo iki 19 procentų. „Toyota RAV4“ atveju vien stogo bagažinė turėjo gerokai mažesnį poveikį, tačiau su dviem dviračiais sąnaudos taip pat padidėjo dviženkliu procentu.

Tai paaiškina, kodėl dviračių gabenimas ant stogo laikomas vienu nepalankiausių sprendimų elektromobiliui. Automobilis gauna ir papildomą svorį, ir didelį aerodinaminį pasipriešinimą, todėl energija eikvojama dviem kryptimis. Gerai parinkta žema stogo dėžė gali sumažinti nuotolį maždaug 5–7 procentais, o dviračių laikiklis su dviem dviračiais šį nuostolį gali padvigubinti ar net padidinti dar labiau.

Krovinys už automobilio dažnai kainuoja gerokai mažiau energijos

Dėl šios priežasties vis daugiau elektromobilių savininkų dviračius perkelia nuo stogo ant vilkimo kablio. Už automobilio pritvirtintas laikiklis yra labiau paslėptas nuo tiesioginio oro srauto, todėl jo poveikis aerodinamikai paprastai būna mažesnis.

„Thule“ duomenimis, ant kablio montuojamas dviračių laikiklis energijos vartojimo efektyvumą gali sumažinti tik apie 5 procentus. Kai kuriuose automobiliuose tai gali reikšti keliasdešimties kilometrų skirtumą, palyginti su dviračiais ant stogo. Ilgoje kelionėje tokia atsarga gali lemti, ar šeima pasieks suplanuotą stotelę ramiai, ar paskutinius kilometrus važiuos stebėdama beveik išsekusios baterijos rodmenis.

JAV Oak Ridge nacionalinės laboratorijos tyrimas taip pat parodė, kad krovinio vieta turi didžiulę reikšmę. Kompaktiškas automobilis su stogo bagažine važiuojant maždaug 100 kilometrų per valandą greičiu patyrė apie 22 procentų sąnaudų pablogėjimą, o visureigis su tokia pačia bagažine – maždaug 9 procentų. Tuo metu už visureigio, ant kablio, pritvirtintas krovinys turėjo beveik nepastebimą poveikį.

Automobilio bagažinė

Didžiausia klaida – pasitikėti skaičiumi, kuris buvo apskaičiuotas kitokiomis sąlygomis

Daugelis vairuotojų kelionę planuoja pagal automobilio deklaruojamą arba ekrane rodomą nuvažiuojamą atstumą, tačiau šie skaičiai ne visada įvertina ant stogo pritvirtintus dviračius, stiprų priešpriešinį vėją, lietų, aukštą greitį ir pilnai pakrautą saloną. Dėl to automobilis iš pradžių gali rodyti optimistinę prognozę, kuri važiuojant pradeda greitai mažėti.

Būtent tada prasideda vadinamoji nuotolio baimė. Žmogus nebežiūri į kelią taip ramiai kaip kelionės pradžioje, nes dėmesys vis dažniau krypsta į baterijos procentus. Kiekvienas praleistas išvažiavimas, aplinkkelis ar užimta įkrovimo vieta tampa didesne problema, nei būtų automobiliui važiuojant be papildomo krovinio. Atostogų kelionė, kuri turėjo prasidėti laukimu ir džiaugsmu, gali virsti skaičiavimu, ar dar pavyks pasiekti kitą stotelę.

Tokios situacijos galima išvengti, jeigu maršrutas suplanuojamas konservatyviau. Važiuojant su dviračiais ant stogo verta numatyti bent 15–25 procentais didesnes energijos sąnaudas, o įkrovimo sustojimus planuoti taip, kad prie stotelės automobilis atvažiuotų ne su paskutiniais baterijos procentais. Programėlės gali padėti, tačiau jų prognozės taip pat nėra neklystančios, ypač jeigu jose neįmanoma tiksliai nurodyti ant stogo vežamo krovinio.

Ką verta padaryti prieš išvažiuojant

Jeigu automobilis turi vilkimo kablį, dviračių laikiklis automobilio gale paprastai bus ekonomiškesnis pasirinkimas nei laikiklis ant stogo. Jeigu būtina naudoti stogo bagažinę, geriau rinktis kuo žemesnę ir aerodinamiškesnę dėžę, o važiuojant ilgesnius atstumus vengti nuolatinio didesnio nei 100 kilometrų per valandą greičio.

Stogo skersinius ir laikiklius taip pat verta nuimti iš karto po kelionės. Net tuščia konstrukcija sukuria papildomą oro pasipriešinimą, todėl vairuotojas gali kasdien prarasti dalį nuotolio, nors ant stogo nieko neveža. Iš pirmo žvilgsnio keli procentai atrodo nereikšmingi, tačiau per mėnesius jie virsta papildomais įkrovimais ir išlaidomis.

Svarbiausia kelionę planuoti ne pagal geriausią įmanomą scenarijų, o pagal realias sąlygas. Pilnas automobilis, dviračiai ant stogo, aukšta temperatūra, priešpriešinis vėjas ir greitkelio greitis gali labai greitai pakeisti tai, ką ekrane matėte išvažiuodami iš namų.

Vasaros kelionėje papildomas sustojimas nebūtinai yra katastrofa, jeigu jis suplanuotas iš anksto. Tačiau kai baterijos likutis tirpsta greičiau, nei tikėjotės, o artimiausia įkrovimo stotelė dar toli, net gražiausias atostogų maršrutas gali tapti įtemptu laukimu. Du dviračiai ant stogo atrodo kaip nedidelė kelionės detalė, tačiau elektromobiliui jie gali reikšti prarastą šimtą kilometrų ir papildomą priminimą, kad kiekvienas daiktas, pakeltas virš automobilio stogo, kelyje turi savo kainą.