Yra du dalykai, kuriuos kiekvienas vairuotojas turėtų turėti savo automobilyje

Automobilyje yra daiktų, apie kuriuos dauguma vairuotojų prisimena tik tada, kai jau per vėlu. Gesintuvas kažkur bagažinėje, avarinis ženklas po kilimėliu, vaistinėlė suspausta šone, o liemenė – gal durų kišenėje, gal garaže, gal išvis pamiršta po paskutinės techninės apžiūros. Kol viskas gerai, atrodo, kad tai tik formalumas. Dar vienas reikalavimas, dar vienas daiktas „dėl policijos“ ar techninės apžiūros.

Bet kelyje formalumų nebūna tada, kai pradeda rūkti variklio skyrius, kai automobilis sustoja tamsiame kelkraštyje arba kai po avarijos žmogus kraujuoja, o aplink visi panikuoja. Tokiomis akimirkomis supranti labai paprastą dalyką: kai kurie daiktai automobilyje turi būti ne dėl baudos. Jie turi būti todėl, kad gali išgelbėti gyvybę.

Lietuvoje eisme dalyvaujančioje motorinėje transporto priemonėje turi būti avarinio sustojimo ženklas, gesintuvas ir pirmosios pagalbos rinkinys, o detalūs techniniai reikalavimai numato, kad transporto priemonėje turi būti tvarkingas gesintuvas ir avarinio sustojimo ženklas. Tačiau šiandien pakalbėkime ne apie sausą sąrašą, o apie du daiktus, kurių vertę vairuotojai dažniausiai supranta tik tada, kai sustoja ne ten, ne laiku ir ne savo noru.

Gesintuvas nėra raudona dėžutė dėl vaizdo

Pirmas daiktas – gesintuvas. Ir čia daug vairuotojų turėtų sąžiningai savęs paklausti: ar tikrai žinote, kur jis yra? Ne „kažkur bagažinėje“, ne „turėtų būti prie atsarginio rato“, ne „lyg ir mačiau per techninę“. Ar galėtumėte jį paimti per kelias sekundes, jei iš po kapoto pradėtų rūkti?

Labai dažnai gesintuvas automobilyje būna tik teoriškai. Jis įkištas po daiktais, užverstas pirkinių maišais, įrankiais, vaikišku vežimėliu ar senu kilimėliu. Kartais jis toks senas, kad ant jo esanti data jau seniai turėjo priversti vairuotoją susigėsti. Kartais žmogus net nežino, kaip jį naudoti: kur ištraukti kaištį, kaip laikyti, į kurią vietą purkšti.

O gaisro metu nėra laiko skaityti instrukcijos kaip knygos. Jei automobilis užsidega, pirmos minutės yra svarbiausios. Mažas dūmas po kapotu dar gali būti sustabdytas, bet jei žmogus blaškosi, ieško gesintuvo, nesupranta, kaip jį įjungti, arba jis neveikia, situacija gali labai greitai tapti nevaldoma.

Gesintuvas turi būti pasiekiamas. Ne gražiai paslėptas, o pasiekiamas. Jis turi būti galiojantis, tvarkingas, tinkamas automobiliui ir laikomas taip, kad prireikus jo nereikėtų atkasinėti iš bagažinės kaip lobio. Verta bent kartą ramiai pažiūrėti, kaip jis veikia. Ne tada, kai dega. Dabar.

Kodėl gesintuvas gali praversti net tada, kai nedega jūsų automobilis

Dalis vairuotojų galvoja: mano mašina tvarkinga, niekas ten neužsidegs. Tačiau kelyje esate ne vieni. Galite pamatyti avariją, degantį automobilį kelkraštyje, užsidegusį variklio skyrių po susidūrimo ar žmogų, kuris panikoje laksto aplink automobilį ir nežino, ką daryti.

Tokioje situacijoje jūsų gesintuvas gali tapti ne jūsų, o kito žmogaus šansu. Ir tik tada pasimato, kas automobilyje vežiojasi realų saugumo daiktą, o kas – tik pasibaigusio galiojimo cilindrą dėl akių.

Žinoma, nereikia vaidinti didvyrio. Jei liepsna didelė, jei yra sprogimo rizika, jei matote, kad situacija pavojinga, pirmiausia reikia saugumo ir pagalbos tarnybų. Bet mažesnį, tik prasidedantį gaisrą gesintuvas kartais gali sustabdyti greičiau, nei atvažiuos ugniagesiai.

Todėl gesintuvas automobilyje nėra „techninės apžiūros daiktas“. Tai daiktas, kurio gali neprireikti dešimt metų. Bet jei prireiks vieną kartą, norėsite, kad jis būtų veikiantis.

Avarinis ženklas – mažas trikampis, kuris gali išgelbėti nuo antros avarijos

Antras daiktas – avarinio sustojimo ženklas. Daug kas jį prisimena tik tada, kai automobilis sugenda. O dar dažniau – kai jau stovi kelkraštyje, įjungęs avarinį signalą, ir tikisi, kad kiti vairuotojai kažkaip patys supras, jog priekyje problema.

Bet vien avarinės šviesos ne visada pakanka. Ypač tamsoje, rūke, lietuje, ant kalniuko, už posūkio ar greitesniame kelyje. Automobilis kelkraštyje gali pasirodyti per vėlai. O kai kitas vairuotojas pamato kliūtį paskutinę sekundę, viskas priklauso nuo reakcijos, stabdžių ir sėkmės. Sėkme kelyje geriau nesiremti.

Avarinis ženklas skirtas tam, kad kiti vairuotojai apie pavojų sužinotų anksčiau. Ne tada, kai jau priartėjo prie jūsų automobilio, o dar prieš tai. Tai ypač svarbu, jei tenka sustoti nepatogioje vietoje: siaurame kelkraštyje, už posūkio, ant viaduko, užmiestyje ar vietoje, kur automobiliai važiuoja greitai.

Ir vėl tas pats klausimas: ar žinote, kur jūsų ženklas? Ar jis nesulūžęs? Ar stovi stabiliai? Ar nėra tokios būklės, kad vos pastačius jį nuneštų pirmas vėjo gūsis?

Blogiausia klaida – stovėti prie sugedusio automobilio lyg nieko nevyksta

Kai automobilis sugenda kelyje, daug žmonių elgiasi labai pavojingai. Išlipa, vaikšto aplink, atidaro bagažinę, ieško daiktų, kalba telefonu, stovi tarp automobilio ir kelio. Jei tai vyksta intensyvaus eismo vietoje, rizika milžiniška.

Avarinis ženklas turi būti pastatytas taip, kad kiti vairuotojai būtų įspėti laiku. Svarbu ir tai, kad patys žmonės pasitrauktų į saugesnę vietą. Automobilį galima remontuoti, draudimą galima tvarkyti, bet žmogaus gyvybės niekas nebegrąžins.

Būtent todėl šis mažas trikampis neturėtų būti pigiausias, klibantis daiktas, kuris perkamas tik tam, kad „būtų“. Geras avarinis ženklas turi būti matomas, stabilus ir pakankamai patvarus. Kelyje daiktai turi veikti realiomis sąlygomis – tamsoje, lietuje, vėjyje, ant nelygaus pagrindo.

Vaistinėlė – trečias daiktas, kurio negalima laikyti dekoracija

Nors dažnai kalbama apie gesintuvą ir avarinį ženklą, pirmosios pagalbos rinkinys automobilyje taip pat nėra smulkmena. Lietuvoje pirmosios pagalbos rinkinys yra privalomas daugelyje motorinių transporto priemonių, o reikalavimų neatitinkančius senesnius rinkinius buvo leista naudoti tik ribotą laiką; jei jie buvo papildyti turniketais, terminas buvo iki 2025 m. liepos 1 d.

Tai reiškia, kad nemažai vairuotojų turėtų pasitikrinti, kas iš tikrųjų yra jų vaistinėlėje. Ne tik ar dėžutė yra, bet ar jos turinys tvarkingas. Ar priemonės nesuplyšusios? Ar niekas nepasenę? Ar yra tai, kas turi būti? Ar rinkinys nebuvo išardytas po paskutinio „gal prireiks pleistro“ ir paskui taip ir nepapildytas?

Pirmosios pagalbos rinkinys yra vienas tų daiktų, apie kuriuos nesinori galvoti. Nes jei jo prireikia, vadinasi, nutiko kažkas blogo. Bet būtent todėl jis ir turi būti tvarkingas. Avarijos, stipraus kraujavimo, sužalojimo ar net paprasto rimtesnio įsipjovimo metu žmogus neturi ieškoti, kur dingo tvarsčiai ar kodėl dėžutėje liko tik seni pleistrai ir tuščia pakuotė.

Dar keli daiktai, dėl kurių žiemą sau padėkosite

Yra privalomi daiktai, o yra tokie, kurių gal niekas nereikalauja kiekviename patikrinime, bet patyręs vairuotojas juos vis tiek vežiojasi. Pirmas – užvedimo laidai arba nešiojamas užvedimo įrenginys. Žiemą silpnas akumuliatorius gali sugadinti rytą per kelias sekundes. Išeinate į kiemą, spaudžiate mygtuką, o automobilis tik liūdnai spragteli. Tada prasideda kaimynų paieškos, vėlavimas į darbą ir labai prasta dienos pradžia.

Antras – kompresorius padangoms. Padanga gali nuleisti ne tik tada, kai patogu. Kartais slėgis krenta lėtai, kartais po nakties pastebite, kad viena padanga atrodo įtartinai minkšta. Kompresorius leidžia bent laikinai susitvarkyti situaciją ir saugiai nuvažiuoti iki serviso ar degalinės.

Trečias – vilkimo lynas. Jis neužima daug vietos, bet kai automobilis nebejuda, gali tapti labai reikalingas. Tik svarbu, kad lynas būtų kokybiškas, o ne toks, kuris atrodo kaip dekoratyvinė juosta iš pigaus rinkinio. Vilkimas ir taip yra rizikinga procedūra, todėl priemonės turi būti patikimos.

Ketvirtas – darbo pirštinės, prožektorius, nedidelis įrankių rinkinys ir šiltas pledas. Skamba kaip perdėtas pasiruošimas, kol vieną vakarą tenka keisti ratą šaltyje, tamsoje ir purve. Tada pirštinės staiga tampa nebe smulkmena, o išsigelbėjimu nuo sušalusių rankų.

Vairuotojai dažnai viską turi, bet ne ten, kur reikia

Dar viena labai lietuviška problema – daiktai automobilyje yra, bet jų neįmanoma greitai pasiekti. Gesintuvas po bagažu. Avarinis ženklas po atsarginiu ratu. Vaistinėlė kažkur po sėdyne. Liemenė bagažinėje, nors išlipti tamsiame kelyje jos dar neturint ant savęs jau yra pavojinga.

Saugumo daiktai turi būti ne šiaip automobilyje, o logiškose vietose. Avarinę liemenę geriau laikyti salone, kad ją būtų galima užsidėti prieš išlipant. Gesintuvas turi būti pasiekiamas greitai. Avarinis ženklas turi būti tokioje vietoje, kad jį ištrauktumėte be pusės bagažinės iškrovimo. Vaistinėlė turi būti ten, kur ją rastų ne tik jūs, bet ir kitas žmogus, jei pats negalėtumėte jos paimti.

Čia nėra smulkmenos. Ekstremalioje situacijoje žmonės panikuoja. Jie pamiršta paprastus dalykus, blaškosi, daro klaidas. Kuo aiškiau ir paprasčiau viskas sudėta automobilyje, tuo daugiau šansų, kad prireikus daiktai bus panaudoti, o ne tik egzistuos.

Pasitikrinkite šiandien, o ne tada, kai stovėsite kelkraštyje

Geriausias patarimas labai paprastas: šiandien nueikite iki automobilio ir pasitikrinkite. Kur gesintuvas? Ar jis galioja? Ar avarinis ženklas nesulūžęs? Ar vaistinėlė tvarkinga? Ar liemenė pasiekiama iš salono? Ar turite bent minimalių priemonių padangai, akumuliatoriui ar netikėtam sustojimui?

Tai užtruks dešimt minučių. Gal penkiolika, jei bagažinėje chaosas. Bet tos minutės gali vieną dieną labai brangiai atsipirkti.

Vairuotojai dažnai mėgsta kalbėti apie padangas, variklį, kurą, tepalus, draudimą, techninę apžiūrą. Ir visa tai svarbu. Bet kartais gyvybę lemia ne variklio galia, ne automobilio markė ir ne ekrano dydis salone. Kartais lemia raudonas gesintuvas, trikampis ženklas ir tvarkinga vaistinėlė.

Todėl automobilyje verta turėti ne tik tai, kas privaloma, bet ir tai, kas realiai gali padėti. Nes kai kelyje nutinka bėda, jau būna per vėlu sakyti: „Reikėjo nusipirkti.“