Elektromobilių užsakymų daugėja, bet „Volkswagen“ pelnas atsilieka: benzininiai modeliai vis dar uždirba daugiau

Elektromobiliai jau sudaro apie 40 proc. „Volkswagen Group“ užsakymų Europoje, tačiau jų pelningumas dar neprilygsta panašiems benzininiams automobiliams. Koncerno finansų direktoriaus Arno Antlitzo teigimu, elektrinių modelių pelningumas siekia maždaug 70–80 proc. vidaus degimo varikliais varomų atitikmenų lygio. Šį skirtumą grupė tikisi panaikinti mažindama gamybos sąnaudas ir pereidama prie naujos SSP platformos.

Gamintojui tai reiškia sudėtingą užduotį: didinti elektromobilių pasiūlą ir kartu pasirūpinti, kad augantys užsakymai virstų pakankamu pelnu. Vien paklausos neužtenka, jeigu kiekvieno automobilio gamyba, technologijos ir kitos sąnaudos palieka mažesnę maržą.

Ką reiškia 70–80 proc. benzininių automobilių pelningumo?

Šis skaičius nereiškia, kad „Volkswagen“ iš elektromobilio kainos uždirba 70 ar 80 proc. Kalbama apie palyginimą su panašiu benzininiu modeliu: elektrinio automobilio pelningumo rodiklis kol kas yra maždaug penktadaliu ar beveik trečdaliu mažesnis.

Taip pat tai savaime nereiškia, kad elektromobiliai parduodami nuostolingai. Automobilis gali generuoti pelną, tačiau jo marža gali būti mažesnė nei kito modelio. Būtent toks skirtumas svarbus koncernui, planuojančiam, kokius automobilius gaminti ir kur investuoti.

Pavyzdžiui, vienodai augant dviejų skirtingų modelių pardavimams, jų indėlis į bendrą pelną nebūtinai bus toks pats. Todėl didėjanti elektromobilių dalis užsakymuose dar negarantuoja tokio paties pelno augimo.

Apie 40 proc. užsakymų Europoje jau tenka elektromobiliams

Pateiktais bendrovės duomenimis, maždaug keturi iš dešimties „Volkswagen Group“ užsakymų Europoje dabar yra elektromobilių. Tai reikšminga dalis, rodanti, kad elektrinė pavara koncernui jau tapo svarbia verslo kryptimi.

Tačiau užsakymų dalis nėra tas pats, kas jau pristatytų automobilių dalis. Užsakymų portfelis parodo būsimų pristatymų struktūrą, o pardavimo rezultatai priklauso nuo gamybos, pristatymo terminų ir kitų aplinkybių.

Svarbu ir tai, kad šis rodiklis apibūdina grupę, o ne vien „Volkswagen“ ženklo automobilius. Koncernui priklauso skirtingi prekių ženklai, kurių modeliai, kainos ir pirkėjai gerokai skiriasi.

Didžiausios viltys siejamos su SSP platforma

A. Antlitzas visiško pelningumo palyginamumo tikisi po perėjimo prie SSP – būsimos bendros elektromobilių architektūros. Ji numatyta kaip tolesnis koncerno elektrinių automobilių technologinis pagrindas, ilgainiui pakeisiantis dabartines platformas.

Platforma apima kur kas daugiau nei automobilio dugną ar vietą baterijai. Tai bendras techninių sprendimų pagrindas, nuo kurio priklauso komponentų naudojimas skirtinguose modeliuose, gamybos organizavimas ir galimybės didinti mastą.

Pagal pateiktus planus, SSP turėtų padėti gamybos sąnaudas sumažinti maždaug 20 proc., palyginti su MEB. Koncernui tai būtų svarbus žingsnis mažinant skirtumą tarp elektrinių ir benzininių modelių.

Tačiau mažesnės gamybos sąnaudos nebūtinai reikš tokį patį automobilio kainos sumažėjimą salone. Gamintojas gali dalį sutaupymo skirti pelningumui gerinti, naujoms technologijoms ar konkurencingesniems pasiūlymams. Galutinė kaina priklausys ir nuo rinkos.

Pigesnės baterijos turi padėti dar iki SSP

Kol naujoji architektūra neperėmė pagrindinio vaidmens, grupė ieško būdų mažinti dabartinių elektromobilių sąnaudas. Vienas jų – atnaujinamos MEB šeimos technologijos ir pigesni ličio geležies fosfato, arba LFP, akumuliatoriai.

A. Antlitzas kaip pavyzdį pateikė „ID.2 Cross“, kurio pelno marža, pagal pateiktą informaciją, siekia apie 70–80 proc. benzininio atitikmens lygio. Tai parodo, kad net ir kuriant mažesnius, prieinamesnius elektrinius modelius pelningumo klausimas išlieka.

Pigesni komponentai gali sumažinti šį atotrūkį, tačiau vienas pakeitimas jo automatiškai nepanaikina. Svarbi visa automobilio savikaina – nuo baterijos ir elektronikos iki surinkimo bei bendrų kūrimo išlaidų paskirstymo.

Kodėl mažą ir nebrangų elektromobilį pagaminti pelningai sunkiau?

Pirkėjui mažesnis automobilis dažnai reiškia lūkestį mokėti gerokai mažiau. Gamintojui mažesnis kėbulas dar nereiškia, kad proporcingai sumažės visų technologijų kaina. Automobiliui vis tiek reikia elektrinės pavaros, baterijos, saugos įrangos ir programinės įrangos.

Todėl nebrangiame modelyje lieka mažiau erdvės sąnaudų svyravimams. Brangesnis automobilis suteikia daugiau galimybių pasiūlyti papildomos įrangos ir išlaikyti didesnę maržą.

Ši aplinkybė padeda suprasti, kodėl gamintojams patrauklūs didesni ir brangesni elektriniai modeliai. Tačiau norint pasiekti platesnį pirkėjų ratą vien jų neužtenka – būtini ir automobiliai, kurių įsigijimo kaina prieinama daugiau namų ūkių.

„Volkswagen“ siekia gerokai didesnės bendros maržos

Pateiktoje informacijoje nurodoma, kad grupė 2026 metams prognozuoja 4–5,5 proc. veiklos pelno maržą, palyginti su 2,8 proc. ankstesniais metais. Generalinis direktorius Oliveris Blume’as iki 2030 metų tikisi pasiekti 8–10 proc. lygį.

Tai visos grupės finansiniai tikslai. Jų nereikėtų tapatinti su vieno elektromobilio ar konkretaus prekių ženklo pelningumu: bendram rezultatui įtakos turi modelių derinys, pardavimo apimtys ir situacija skirtingose rinkose.

Pirkėjams artimiausias klausimas – ar mažesnė savikaina atneš pigesnių elektromobilių. Koncerno planai rodo siekį juos gaminti efektyviau, tačiau konkrečias kainas parodys naujų modelių pasiūlymai. Vertinant juos verta lyginti ne vien pradinę kainą, bet ir baterijos talpą, įrangą, įkrovimo galimybes bei garantijos sąlygas.