Raudona reiškia sustoti, žalia – važiuoti, geltona – pasiruošti. Ši sistema vairuotojams tokia įprasta, kad atrodo beveik neįmanoma įsivaizduoti kelių be trijų klasikinių šviesoforo spalvų. Tačiau tyrėjai jau kalba apie pokytį, kuris ateityje galėtų pakeisti eismo valdymą sankryžose.
Mokslininkų idėja skamba lyg iš futuristinio filmo: prie raudonos, geltonos ir žalios spalvos galėtų atsirasti ketvirta šviesa. Dažniausiai minima balta spalva. Ji nebūtų skirta įprastam eismui kasdienėse situacijose, tačiau galėtų įsijungti tada, kai keliuose atsiras pakankamai autonominių, tarpusavyje bendraujančių automobilių.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip smulkmena. Tačiau jei ši idėja kada nors būtų įgyvendinta, ji reikštų vieną didžiausių šviesoforų sistemos pokyčių per daugelį dešimtmečių.
Kodėl šviesoforams apskritai reikėtų ketvirtos spalvos?
Šiuolaikiniai šviesoforai sukurti žmonių vairuojamam eismui. Jie nurodo, kada sustoti, kada važiuoti, o kada ruoštis pokyčiui. Tačiau autonominiai automobiliai veikia kitaip. Jie gali keistis informacija tarpusavyje, analizuoti aplinką, reaguoti greičiau nei žmogus ir teoriškai koordinuoti judėjimą daug tiksliau nei tradicinė sistema.
Būtent čia atsiranda ketvirtos spalvos idėja. Jei sankryžoje būtų pakankamai savaeigių automobilių, jie galėtų laikinai perimti eismo srauto koordinavimą. Tokiu atveju šviesoforas vairuotojams parodytų baltą signalą, kuris reikštų: sekite autonominių transporto priemonių judėjimą.
Kitaip tariant, balta šviesa nebūtų tiesiog dar vienas draudimas ar leidimas važiuoti. Ji rodytų, kad eismą sankryžoje tuo metu padeda reguliuoti pačios transporto priemonės.
Kaip tai veiktų realiame eisme?
Pagal tyrėjų siūlomą modelį balta šviesa įsijungtų tik tada, kai sankryžoje būtų pakankamas autonominių automobilių skaičius. Tokie automobiliai tarpusavyje keistųsi informacija ir suderintų, kas, kada ir kokia kryptimi juda per sankryžą.
Įprastų automobilių vairuotojams tuo metu nereikėtų spėlioti ar priimti sudėtingų sprendimų. Jie tiesiog sektų autonominių transporto priemonių srautą. Jei priekyje važiuojantis savaeigis automobilis juda, vairuotojas važiuotų paskui jį. Jei srautas stoja, sustotų ir jis.
Kai autonominių automobilių sankryžoje būtų per mažai arba įprastų transporto priemonių skaičius vėl taptų didesnis, sistema grįžtų prie klasikinio režimo. Tuomet vėl veiktų įprastos trys spalvos – raudona, geltona ir žalia.
Tikslas – mažiau spūsčių ir trumpesnis laukimas
Šios idėjos šalininkai teigia, kad toks modelis galėtų gerokai sumažinti spūstis. Tradiciniai šviesoforai dažnai veikia pagal nustatytus ciklus arba jutiklių duomenis, tačiau jie ne visada sugeba lanksčiai reaguoti į realų eismo srautą. Dėl to vienoje pusėje automobiliai kartais laukia be reikalo, o kitoje pusėje eismas juda neefektyviai.
Autonominiai automobiliai teoriškai galėtų elgtis daug tiksliau. Jie žinotų vieni kitų greitį, kryptį, atstumą ir judėjimo planą. Tai leistų sankryžą pravažiuoti sklandžiau, su mažiau sustojimų ir mažesniu laukimo laiku.
Pirminiai modeliavimai rodo labai įspūdingus rezultatus. Kai kuriais atvejais laukimo laikas ir eilės galėtų sumažėti net labai smarkiai. Vis dėlto tai kol kas yra skaičiavimai ir bandymai, o ne kasdienė kelių realybė.
Kodėl tokios sistemos dar nėra keliuose?
Pagrindinė priežastis paprasta: autonominių automobilių keliuose kol kas per mažai. Kad balta šviesa turėtų prasmę, sankryžoje turi būti pakankamas skaičius transporto priemonių, kurios gali bendrauti tarpusavyje ir dalintis informacija. Dabartiniame eisme daugumą vis dar sudaro žmonių vairuojami automobiliai.
Be to, tokiai sistemai reikėtų labai aiškių taisyklių. Vairuotojai turėtų tiksliai žinoti, ką reiškia naujas signalas. Kelių infrastruktūra turėtų būti pritaikyta naujam režimui, o autonominiai automobiliai turėtų veikti saugiai ir patikimai įvairiomis sąlygomis.
Dar vienas klausimas – spalva. Nors dažniausiai siūloma balta, tyrėjai dar nėra galutinai nusprendę, ar būtent ji būtų tinkamiausia. Svarbiausia, kad naujas signalas būtų aiškiai atskiriamas nuo raudonos, geltonos ir žalios, o vairuotojams nekeltų painiavos.
Šviesoforai jau kartą pakeitė pasaulio kelius
Šviesoforai šiandien atrodo savaime suprantami, tačiau jų istorija prasidėjo dar XIX amžiuje. Pirmasis šviesoforas buvo įrengtas Londone 1868 metais. Jis buvo valdomas rankiniu būdu ir veikė visiškai kitaip nei šiuolaikinės sistemos. Vėliau atsirado elektriniai šviesoforai, o raudonos, geltonos ir žalios spalvų derinys tapo pasauliniu standartu.
Dabar, praėjus daugiau nei šimtmečiui nuo pirmųjų bandymų reguliuoti eismą šviesos signalais, technologijos vėl stumia kelių infrastruktūrą į naują etapą. Jei autonominis transportas taps įprastesnis, senoji trijų spalvų sistema gali nebeatitikti visų ateities poreikių.
Ar vairuotojams teks mokytis naujų taisyklių?
Jei ketvirta šviesoforo spalva kada nors būtų įdiegta realiuose keliuose, vairuotojams tikrai tektų mokytis naujos reikšmės. Tačiau tyrėjų siūlomas principas turėtų būti kuo paprastesnis: balta šviesa reikštų, kad vairuotojas turi sekti autonominių automobilių srautą.
Vis dėlto tokia sistema pareikalautų labai aiškaus paaiškinimo ir teisinio reguliavimo. Negalima palikti vietos interpretacijoms, nes sankryžose net menka painiava gali sukelti pavojų. Todėl prieš bet kokį realų įgyvendinimą reikėtų bandymų, taisyklių, ženklinimo ir visuomenės informavimo.
Ateities sankryžos gali atrodyti visai kitaip
Ketvirtos šviesoforo spalvos idėja kol kas nėra rytojaus sprendimas. Ji labiau rodo kryptį, kuria gali judėti eismo valdymas, kai keliuose daugės autonominių automobilių, robotaksi, savaeigių autobusų ir pristatymo transporto.
Tokiuose keliuose šviesoforai nebebūtų tik paprasti signalai vairuotojams. Jie taptų išmanesnės sistemos dalimi, kurioje automobiliai, infrastruktūra ir eismo valdymo centrai keistųsi duomenimis realiuoju laiku.
Tai gali atrodyti tolima, tačiau kadaise ir elektriniai šviesoforai atrodė kaip technologinė naujovė. Šiandien be jų neįsivaizduojame miestų. Todėl neatmestina, kad ateities vairuotojams balta šviesa sankryžoje vieną dieną taps tokia pat įprasta, kaip mums dabar žalia.
Raudona, geltona, žalia… ir galbūt balta
Kol kas klasikiniai šviesoforai niekur nedingsta. Raudona, geltona ir žalia dar ilgai reguliuos eismą Lietuvos ir pasaulio keliuose. Tačiau mokslininkų siūlymas pridėti ketvirtą spalvą rodo, kad net tokia sena ir įprasta sistema nėra amžinai nekintanti.
Jei autonominiai automobiliai taps masiniu reiškiniu, šviesoforai turės prisitaikyti. O tai reiškia, kad ateityje sankryžose galime pamatyti signalą, kurio šiandien dar nemokytų nė viena vairavimo mokykla.
Balta šviesa kol kas skamba neįprastai. Tačiau ji gali tapti ženklu, kad eismą keliuose pradeda reguliuoti ne tik žmogus ir šviesoforas, bet ir tarpusavyje kalbančios transporto priemonės.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
