Kaimynas patarė prieš žiemą įpilti acetono į benzino baką. Gerai, kad neskubėjau jo klausyti

Pašalins vandenį, palengvins užvedimą, išvalys degalų sistemą ir dar pridės varikliui galios – taip kaimynas pristatė savo patarimą prieš žiemą į benziną įmaišyti acetono. Iš pradžių skambėjo kaip seniai žinomas vairuotojų triukas. Tačiau pasidomėjus paaiškėjo, kad viename patarime suplakti keli skirtingi dalykai: tirpiklio savybės, oktaninis skaičius ir automobilio degalų sistemos atsparumas cheminėms medžiagoms.

Pokalbis prasidėjo nuo šaltesnių rytų. Pasiskundžiau, kad prieš žiemą reikės patikrinti automobilį, o kaimynas iš karto pasiūlė savo sprendimą. Jo manymu, degalų bake prisikaupia vandens, o acetonas padeda jo atsikratyti. Kartu esą automobilis pradeda geriau važiuoti, nes išsivalo sistema.

Labiausiai nustebino siūlomas kiekis. Kalba ėjo apie pastebimą acetono dalį degalų mišinyje, nors kaimynas ją vadino nedidele. Tada ir kilo pirmas klausimas: jeigu toks priedas toks naudingas, kodėl automobilio instrukcijoje ieškome konkretaus benzino žymėjimo, o ne recepto, kaip jį pagerinti namuose?

Nusprendžiau neskubėti. Acetono į baką nepyliau, o pirmiausia pabandžiau suprasti, ką iš tikrųjų reiškia visi tie pažadai.

Acetonas vandens iš bako neišgarina

Pirmas pažadas buvo apie vandenį. Čia svarbu nesusipainioti: acetonas gerai maišosi su vandeniu. Tačiau iš to negalima daryti išvados, kad įpylus jo į automobilio baką vanduo tiesiog išnyks.

Benzino, vandens ir acetono mišinio elgesys priklauso nuo jų kiekių bei pačių degalų sudėties. Todėl vieno bandymo stiklainyje nepakaktų įrodyti, kad toks mišinys saugiai tiks konkrečiam automobiliui. Net jeigu vanduo tam tikromis sąlygomis pasiskirstytų mišinyje kitaip, jis nebūtų pašalintas iš sistemos.

Tai ir buvo svarbiausia patarimo spraga. Žodžiai „suriša vandenį“ ar „išstumia drėgmę“ skamba įtikinamai, tačiau nepaaiškina, kas vėliau patenka į siurblį, purkštukus ir degimo kamerą. Tirpiklio įpylimas nepakeičia užterštų degalų problemos nustatymo ir tinkamo jos pašalinimo.

Jeigu bake iš tikrųjų yra reikšmingas kiekis vandens, verta aiškintis jo atsiradimo priežastį. Galimas nesandarumas ar degalų užterštumas. Vien prielaidos, kad prieš kiekvieną žiemą visiems vairuotojams būtina ką nors papildomai pilti dėl kondensato, nepakanka.

Didesnis oktaninis skaičius savaime nesuteikia daugiau galios

Kaimynas acetono naudą aiškino ir tuo, kad jis turėtų pagerinti benzino atsparumą detonacijai. Tačiau oktaninis skaičius nėra degalų „stiprumo“ ar juose esančios energijos matas. Jis apibūdina atsparumą detonacijai – nenormaliam degimo procesui, kai susidaro staigios slėgio bangos.

Todėl net ir pasikeitęs mišinio oktaninis skaičius savaime nepatvirtintų, kad automobilis važiuos galingiau. Rezultatas priklauso nuo variklio konstrukcijos, jo valdymo ir gamintojo numatytų degalų. Kai kurie varikliai gali geriau išnaudoti aukštesnio oktaninio skaičiaus benziną, tačiau to negalima automatiškai pritaikyti savadarbiam mišiniui.

Čia man pasidarė aišku, kad bandau spręsti problemą, kurios net nebuvau nustatęs. Mano automobiliui reikia instrukcijoje nurodytus reikalavimus atitinkančio benzino. Vien kaimyno įspūdis, kad įpylus papildomos medžiagos variklis „gyviau traukia“, dar neparodo nei naudos, nei saugumo.

Be to, acetono energetinė vertė mažesnė nei benzino. Todėl pažadas vienu metu pridėti galios ir sumažinti sąnaudas reikalautų patikimų konkretaus variklio bandymų. Paprasto paaiškinimo, kad „geriau dega“, tam neužtenka.

Daugiausia klausimų sukėlė žarnos ir sandarikliai

Iki šio pokalbio apie degalus galvodavau gana paprastai: jie patenka į baką, paskui į variklį. Tačiau pakeliui skystis liečiasi su daugybe detalių – siurbliu, žarnomis, sandarikliais, plastikiniais elementais. Jų medžiagos turi būti suderintos su numatytais degalais.

Acetonas yra stiprus tirpiklis. Tai naudinga savybė tam tikriems darbams, tačiau ji nereiškia, kad medžiaga tinkama pilti į bet kurią sistemą. Kai kuriuos plastikus ir elastomerus jis gali paveikti nepalankiai. Poveikis priklauso nuo konkrečios medžiagos, koncentracijos, temperatūros ir kontakto trukmės.

Būtų netikslu sakyti, kad acetonas vienodai sugadins bet kokią gumą. Tačiau lygiai taip pat nepagrįsta pažadėti, kad mano automobilio sistemoje nieko nenutiks. Neturėjau duomenų, iš kokių medžiagų pagaminti visi jos komponentai ir kaip jie elgtųsi su kaimyno siūlomu mišiniu.

Man užteko ir šio neatsakyto klausimo. Galimas žarnos ar sandariklio pažeidimas reikštų ne vien remonto išlaidas. Degalų nuotėkis būtų jau saugumo problema.

Karbiuratoriaus valiklis ir automobilio bakas – skirtingi dalykai

Kitas argumentas skambėjo taip: juk acetonas naudojamas valikliuose, vadinasi, išvalys ir degalų sistemą. Tačiau valymo priemonė kuriama konkrečiam naudojimui. Svarbi visa jos sudėtis, dozavimas, suderinamumas ir instrukcija.

Medžiaga, tinkanti nuimtai detalei nuriebalinti, nebūtinai tinka ilgai cirkuliuoti degalų sistemoje ir vėliau sudegti variklyje. Iš vieno ingrediento savybių negalima spręsti apie savadarbio mišinio naudą visam automobiliui.

Taip pat nereikėtų pamiršti, kad degalai gamykloje ruošiami vertinant daugiau savybių nei vien jų sudėtį ar oktaninį skaičių. Vien argumento, kad pramonėje naudojamos įvairios cheminės medžiagos, neužtenka savavališkam maišymui pateisinti.

Į baką nieko papildomai nepyliau

Galutinį sprendimą priimti buvo paprasta. Neturėjau patvirtintos problemos, kurią acetonas turėtų išspręsti, ir neturėjau gamintojo leidimo naudoti tokį priedą. Užtat buvo aišku, kad pats prisiimčiau neįvertintą riziką.

Kaimynui pasakiau, kad šį kartą jo patarimo nebandysiu. Jis liko prie savo nuomonės – esą anksčiau vairuotojai taip darydavo ir nieko nenutikdavo. Ginčo nebetęsiau. Kitą kartą degalinėje įsipyliau mano automobiliui numatyto benzino, o acetono į pirkinių sąrašą neįtraukiau.