Kelionė automobiliu gali apkarsti ne dėl baudų: Europoje vairuotojus klaidina nerašytos taisyklės

Vasarą leidžiantis automobiliu per Europą daug kas pirmiausia tikrina greičio ribojimus, vinječių kainas, mokamus kelius ir stovėjimo taisykles. Tačiau yra dar viena kelionės dalis, apie kurią vairuotojai dažnai pagalvoja per vėlai – vietinis vairavimo etiketas. Tas pats šviesų mirktelėjimas, rankos mostas ar trumpas garsinis signalas vienoje šalyje gali reikšti mandagumą, o kitoje būti suprastas kaip spaudimas ar net agresija.

Būtent dėl to kelionėje kartais įtampa kyla ne iš pačių kelių eismo taisyklių, o iš to, kaip skirtingai vairuotojai jas „skaito“. Vienas nori padėkoti, kitas mano, kad jį skubina. Vienas perspėja apie pavojų, kitas tai priima kaip priekaištą. Iš šalies tai atrodo smulkmenos, bet judriame greitkelyje ar nepažįstamo miesto sankryžoje tokios smulkmenos gali greitai virsti pavojinga situacija.

„carVertical“ atlikta apklausa parodė, kad beveik pusė vairuotojų supranta šią riziką: 47 proc. respondentų mano, jog vietinės vairavimo kultūros nesupratimas gali sukelti pavojingas situacijas kelyje. Dar 33 proc. teigia, kad tam tikrais atvejais tai gali lemti rizikingą elgesį. Tik nedidelė dalis vairuotojų mano, kad vairavimo etiketo skirtumai didelės įtakos neturi.

Tas pats signalas Europoje gali reikšti visai ką kita

Tolimųjų šviesų mirktelėjimas daugeliui lietuvių atrodo gana aiškus ženklas: perspėjimas, padėka, prašymas praleisti arba signalas apie kliūtį. Tačiau Europoje šis gestas nėra toks vienodas, kaip gali pasirodyti.

Rumunijoje šviesų signalai turi kone atskirą kalbą. Jie gali būti naudojami perspėti apie pavojų, paprašyti pasitraukti, pasisveikinti su kitu vairuotoju ar net parodyti susižavėjimą išskirtiniu automobiliu. Tačiau ilgas ir agresyvus mirksėjimas gali būti suprastas ir kaip labai aiškus nepasitenkinimo ženklas vairuotojui, kuris ką tik pasielgė nemandagiai.

Jungtinėje Karalystėje situacija kitokia. Ten signalizavimas tolimosiomis šviesomis dažniau siejamas su mandagumu ir bendradarbiavimu. Vairuotojas gali taip parodyti, kad praleidžia kitą automobilį ar leidžia jam saugiai įsilieti į eismą. Tačiau net ir čia svarbu nepersistengti: per dažnas ar neaiškus signalizavimas gali trikdyti, ypač jei vairuotojas iš užsienio nežino vietinio konteksto.

Panašiai yra ir su garsiniu signalu. Teoriškai jis skirtas perspėti apie pavojų, bet kasdienybėje daug kur Europoje naudojamas gerokai plačiau. Vienur tai kantrybės praradimo ženklas, kitur – trumpas pasisveikinimas, o dar kitur – džiaugsmo išraiška.

Kodėl pietuose vairuotojai atrodo triukšmingesni, o šiaurėje – santūresni

Kelionėje iš Lietuvos į pietus vairavimo stilius dažnai ima atrodyti vis gyvesnis. Daugiau signalų, daugiau gestų, daugiau staigesnių reakcijų. Tai nebūtinai reiškia, kad visi vairuoja blogiau ar agresyviau. Dažnai tai tiesiog kitokia vairavimo kultūra, kurioje bendravimas kelyje yra garsesnis ir labiau matomas.

Kroatijos, Rumunijos ar Prancūzijos kaimiškose vietovėse trumpas pyptelėjimas gali reikšti ne pyktį, o paprastą „labas“. Ispanijoje žmonės gali signalizuoti pamatę pažįstamą, draugą ar šeimos narį. Prancūzijoje ar Portugalijoje kai kur vis dar įprasta trumpai pyptelėti atvykus prie draugo namų – tarsi vietoje skambučio į duris.

Tuo metu Jungtinėje Karalystėje nereikalingas garsinis signalas dažniau bus suprastas kaip blogas tonas. Šiaurės Europos šalyse vairavimo kultūra apskritai santūresnė: mažiau gestų, mažiau spaudimo, mažiau emocijų per automobilio signalus. Pietų ir Balkanų šalyse vairuotojai dažniau bendrauja šviesomis, rankomis ir garsu, todėl lietuviui iš pradžių toks eismas gali atrodyti chaotiškesnis, nei yra iš tikrųjų.

Svarbiausia tokioje situacijoje – nebandyti visko vertinti pagal savo įpročius. Jei vietiniai vairuotojai dažniau signalizuoja, tai nebūtinai reiškia, kad visi pyksta. Bet jei šalyje įprasta vairuoti ramiai, staigus pyptelėjimas ar agresyvus mirksėjimas gali atrodyti daug šiurkščiau nei Lietuvoje.

Gestai, kuriuos supras dauguma vairuotojų

Vis dėlto dalis nerašytų taisyklių Europoje yra gana universali. Pavyzdžiui, avarinės šviesos trumpam dažnai naudojamos padėkoti. Tai gerai pažįstama Lietuvoje, Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Rumunijoje, Kroatijoje ir daugelyje kitų Centrinės bei Rytų Europos šalių. Jei kas nors jus įleidžia į juostą ar padeda saugiai persirikiuoti, trumpas avarinio signalo įjungimas dažniausiai bus suprastas teisingai.

Rankos pakėlimas taip pat išlieka vienas paprasčiausių ir aiškiausių padėkos ženklų. Jis neperkrautas skirtingomis reikšmėmis, todėl dažnai saugesnis nei šviesų mirksėjimas ar garsinis signalas. Toks gestas padeda išlaikyti žmogišką kontaktą net tada, kai visi sėdi uždaryti savo automobiliuose.

Yra ir kultūrinių išimčių, kurios keliautojams gali pasirodyti netikėtos. Papuoštų automobilių kolona, važiuojanti per miestą ir garsiai pypsinti, daugelyje šalių reiškia vestuves. Čekijoje, Slovakijoje, Serbijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Lietuvoje ir Latvijoje tai laikoma šventės dalimi, o ne agresyviu elgesiu. Serbijoje įvažiuoti į tokį vestuvių kortežą netgi laikoma blogu ženklu.

Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje signalai dažnai naudojami ir po svarbių sporto pergalių ar viešų renginių. Tokiais atvejais pypsėjimas tampa ne pykčio, o bendro džiaugsmo dalimi. Tačiau keliautojui vis tiek verta atsiminti: tai, kas priimtina šventinėje minioje, nebūtinai tinka kasdienėje sankryžoje.

Perspėjimas apie policiją gali kainuoti brangiai

Vienas plačiausiai žinomų tyliojo bendravimo būdų – mirktelėjimas šviesomis perspėjant apie policijos patrulį, greičio matuoklį, avariją ar kliūtį. Daugelyje Europos šalių vairuotojai tai daro iki šiol, tačiau keliaujant nereikėtų manyti, kad toks elgesys visur priimtinas.

„Signalizavimas tolimosiomis šviesomis – pats universaliausias ir plačiausiai naudojamas tylusis įspėjimas apie policijos patrulius, greičio matuoklius, avarijas ar kliūtis kelyje. Jis masiškai naudojamas beveik visoje Europoje. Visgi Italijoje toks perspėjimas apie policiją yra griežtai draudžiamas įstatymu“, – sako „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.

Tai gera pamoka ir lietuviams: ne viskas, kas atrodo kaip draugiška pagalba kitam vairuotojui, kitoje šalyje bus laikoma nekaltu gestu. Kartais toks signalas gali būti vertinamas kaip trukdymas pareigūnams ar pavojingas eismo dalyvių klaidinimas.

Panašiai skiriasi ir požiūris į greitį. Belgijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Lietuvoje ar Latvijoje kai kurie vairuotojai yra įpratę važiuoti šiek tiek greičiau nei leidžia ženklai, tikėdamiesi radarų paklaidos ar nedidelės baudos. Tačiau Skandinavijoje net nedidelis greičio viršijimas gali kainuoti brangiai, o pranešimas apie baudą gali pasiekti jau grįžus namo.

Prieš kelionę verta pasidomėti ne tik mokesčiais

Daugiau nei 60 proc. apklaustų vairuotojų teigė gerai žinantys savo šalies nerašytas vairavimo taisykles. Tačiau užsienyje pasitikėjimas sumažėja: du trečdaliai pripažino, kad kitų šalių vairavimo etiketas jiems kelia neaiškumų. Tai visiškai suprantama, nes eismo ženklai dažnai būna panašūs, o žmonių įpročiai – visai skirtingi.

Prieš kelionę automobiliu po Europą verta skirti kelias minutes ne tik vinjetėms ir kelių mokesčiams, bet ir vietiniams vairavimo papročiams. Kaip šalyje naudojamas garsinis signalas? Ar vairuotojai dažnai dėkoja avarinėmis šviesomis? Kaip griežtai žiūrima į greičio viršijimą? Ar mirksėjimas šviesomis gali būti suprastas kaip pagalba, ar kaip agresija?

Tokios žinios nepadarys kelionės tobulos, bet gali sumažinti stresą. Vairuotojas, kuris supranta vietinį eismo ritmą, rečiau susierzina dėl kitų elgesio ir pats rečiau siunčia klaidingus signalus. O ilgoje vasaros kelionėje tai kartais svarbiau nei dar viena programėlė telefone ar tiksliai suskaičiuotas kelių mokestis.