Po kelionės vienas ratas karštesnis už kitus: vairuotojai tai palaiko smulkmena, bet gedimas jau gali būti prasidėjęs

Automobilis grįžta po ilgesnės kelionės, vairuotojas sustoja kieme ar degalinėje, apeina mašiną ir netyčia pajunta nuo vieno rato sklindančią stipresnę šilumą. Iš pirmo žvilgsnio nieko keisto – juk automobilis važiavo, stabdė, padangos lietė karštą asfaltą, o stabdžių diskai visada įkaista. Daug kas tokio ženklo net nesureikšmina ir tiesiog nueina savais reikalais.

Tačiau būtent čia slypi pavojinga klaida. Šiltas ratas po kelionės dar nereiškia gedimo, bet vienas pastebimai karštesnis ratas jau yra visai kitas signalas. Ypač tada, kai kelionė nebuvo sunki: nevažiavote nuo ilgos nuokalnės, netempėte priekabos, nestabdėte kas kelis šimtus metrų ir nevažiavote sportiniu režimu.

Tokiu atveju ratas gali kaisti ne todėl, kad „taip turi būti“, o todėl, kad kažkas automobilyje dirba su per didele trintimi. Dažniausiai tai būna stabdžių sistema arba rato guolis. Iš pradžių gedimas gali atrodyti beveik nematomas, bet vėliau jis gali baigtis sudegusiomis kaladėlėmis, deformuotu disku, sugadintu guoliu, didesnėmis degalų sąnaudomis ar net užsiblokavusiu ratu važiuojant.

Kada rato šiluma dar yra normali

Reikia suprasti vieną paprastą dalyką: ratai ir stabdžiai po važiavimo visada kažkiek šyla. Padanga nuolat liečiasi su kelio danga, guoliai sukasi, stabdžių diskai gauna šilumos kiekvieną kartą paspaudus pedalą. Jeigu automobilis važiavo greitkeliu, ilgai leidosi nuo kalno, buvo pilnai pakrautas arba dažnai stabdė mieste, ratlankiai ir stabdžių diskai gali būti gerokai įšilę.

Vasarą šis pojūtis dar stipresnis. Asfaltas gali būti labai karštas, o padangos nuo jo papildomai įkaista. Todėl vien tai, kad po kelionės ratas nėra šaltas, neturėtų kelti panikos.

Nerimą turėtų kelti ne pati šiluma, o skirtumas tarp ratų. Jeigu trys ratai yra tik šilti, o vienas – toks karštas, kad prie jo nemalonu net priartinti ranką, tai jau nėra įprastas važiavimo rezultatas. Tokį ženklą ypač verta vertinti rimtai, jei kartu atsiranda degėsių kvapas, automobilis blogiau rieda atleidus akceleratorių, pradeda traukti į vieną pusę arba be aiškios priežasties padidėja degalų sąnaudos.

Dažniausiai kaltas ratas, kurio stabdžiai nebeatsileidžia

Viena dažniausių perkaitusio rato priežasčių – stabdžių mechanizmas, kuris po stabdymo nebegrįžta į normalią padėtį. Paprastai atleidus stabdžių pedalą kaladėlės turi atsitraukti nuo disko tiek, kad ratas galėtų laisvai suktis. Jei jos lieka prispaustos, automobilis tarsi važiuoja su lengvai nuspaustu stabdžiu.

Iš pradžių vairuotojas gali nieko nepastebėti. Automobilis dar važiuoja, stabdo, jokių ryškių garsų gali nebūti. Tačiau vienas ratas visą laiką patiria papildomą pasipriešinimą. Diskas kaista, kaladėlės dyla greičiau, o degalų sąnaudos pamažu auga, nes varikliui reikia įveikti nereikalingą trintį.

Taip nutinka dėl užstrigusių kaladėlių, purvo, rūdžių, netinkamai judančių kreipiklių ar stringančio suporto stūmoklio. Suportas dirba sunkioje aplinkoje: šalia jo yra vanduo, purvas, druska, kelio chemija ir aukšta temperatūra. Bėgant laikui guminės apsaugos praranda sandarumą, tepalas išdžiūsta, detalės pradeda judėti sunkiau.

Jeigu problema ignoruojama, stabdžių diskas gali perkaisti tiek, kad deformuosis. Tada stabdant pradeda mušti pedalą, vairas gali vibruoti, o stabdymas tampa netolygus. Tai jau nebe smulkus nepatogumas, o gedimas, kuris tiesiogiai veikia saugumą.

Perkaitęs ratas gali įspėti ir apie guolį

Ne visada kaltas suportas ar kaladėlės. Kartais vieno rato kaitimą sukelia rato guolis. Tai detalė, kuri leidžia ratui laisvai suktis ir atlaiko dideles apkrovas. Kai guolis pradeda dėvėtis, jo viduje atsiranda papildoma trintis. Šiluma keliauja į stebulę, stabdžių diską ir galiausiai į ratlankį.

Guolio gedimą dažnai išduoda ne tik temperatūra. Važiuojant gali atsirasti monotoniškas ūžimas, kuris stiprėja didėjant greičiui. Kartais garsas keičiasi sukant į vieną ar kitą pusę. Gali atsirasti vairo vibracija, netolygus padangų dėvėjimasis arba rato laisvumas, kai automobilis pakeltas.

Tai vienas tų gedimų, kurių nereikėtų atidėlioti. Sugedęs guolis nepasitaisys pats. Kuo ilgiau važiuojama, tuo didesnė rizika, kad jis subyrės visiškai. Blogiausiu atveju ratas gali užsiblokuoti arba prarasti stabilumą, o tai pavojinga net ir važiuojant nedideliu greičiu.

Kartais priežastis paprastesnė, bet jos irgi negalima ignoruoti

Ratai gali kaisti ir dėl padangų. Per mažas slėgis reiškia, kad padanga labiau deformuojasi kiekvieno apsisukimo metu. Ji daugiau lankstosi, labiau kaista iš vidaus ir greičiau dėvisi. Per didelis slėgis taip pat nėra gerai, nes apkrova pasiskirsto netolygiai, o kelio danga labiau veikia centrinę protektoriaus dalį.

Dar viena priežastis – automobilio perkrovimas. Jeigu bagažinė pilna sunkių daiktų, gale sėdi keli keleiviai, o kelionė ilga ir vyksta per karštį, padangos bei guoliai gauna gerokai didesnę apkrovą. Tokiu atveju galiniai ratai gali kaisti labiau nei įprastai.

Svarbus ir padangų amžius. Net jei protektoriaus dar pakanka, sena guma praranda elastingumą, blogiau išsklaido šilumą ir tampa jautresnė pažeidimams. Todėl prieš ilgesnes keliones verta žiūrėti ne tik į protektoriaus gylį, bet ir į pačios padangos būklę: ar nėra įtrūkimų, iškilimų, nelygaus nusidėvėjimo.

Kaip pačiam pastebėti pavojų

Paprasčiausias būdas – po kelionės palyginti visus ratus. Nereikia liesti karštų diskų ar ratlankių plika ranka, nes galima nusideginti. Užtenka atsargiai priartinti delną prie ratlankio ar pajusti sklindančią šilumą. Jeigu vienas ratas aiškiai karštesnis už kitus, verta sustoti ir ieškoti priežasties.

Dar geriau situaciją patikrinti po ramaus važiavimo, kai beveik nenaudojami stabdžiai. Pavyzdžiui, nuvažiavus kelis kilometrus lygiu keliu ir sustojus be staigaus stabdymo. Jeigu vienas ratas vis tiek gerokai karštesnis, labai tikėtina, kad problema yra stabdžiuose arba guolyje.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitus ženklus: ar automobilis netraukia į šoną, ar neatsirado ūžimo, ar nepadidėjo sąnaudos, ar nesijaučia degėsių kvapo, ar stabdant nevibruoja vairas. Kuo daugiau tokių simptomų sutampa, tuo mažiau verta laukti.

Įkaitęs diskas

Ko negalima daryti su įkaitusiu ratu

Viena pavojingiausių klaidų – pilti šaltą vandenį ant karšto stabdžių disko. Iš pirmo žvilgsnio atrodo logiška: jei karšta, reikia atvėsinti. Tačiau staigus temperatūros pokytis gali deformuoti diską arba sukelti mikroįtrūkimus. Po tokio „aušinimo“ remontas gali tapti dar brangesnis.

Taip pat nereikėtų tęsti kelionės, jei ratas labai karštas, juntamas svilėsių kvapas arba automobilis akivaizdžiai prarado laisvą riedėjimą. Tokiu atveju keli papildomi kilometrai gali baigtis sugadintu disku, kaladėlėmis, suportu ar guoliu. Jeigu kyla rimtų įtarimų, saugiau sustoti ir kreiptis į servisą, o ne tikėtis, kad „dar kaip nors parvažiuos“.

Svarbiausia taisyklė paprasta: šiltas ratas po kelionės nėra tragedija, bet vienas gerokai karštesnis ratas – ženklas, kurio ignoruoti neverta. Dažnai anksti pastebėtas gedimas sutvarkomas palyginti nebrangiai. Tačiau paliktas savaitei ar mėnesiui jis gali pavirsti rimtu stabdžių, pakabos ar net saugumo klausimu.

Kartais užtenka kelių minučių po kelionės apeiti automobilį ir palyginti ratus. Toks įprotis gali laiku parodyti tai, ko dar nejaučiate vairuodami, bet kas jau tyliai gadina automobilį.