Keturi varomi ratai suteikia drąsos, bet stabdant ant slidžios kelio dangos jie nepadeda

Žiemą ar per stiprų lietų keturi varomi ratai daugeliui vairuotojų suteikia malonų saugumo jausmą. Automobilis lengviau pajuda iš vietos, tvirčiau lipa į įkalnę, rečiau prasuka ratus purve, sniege ar ant pažliugusio kelio. Užmiestyje, sodybos keliuke ar neišvalytoje aikštelėje toks automobilis iš tiesų gali atrodyti kaip gerokai patikimesnis pasirinkimas.

Tačiau yra viena situacija, kurioje keturi varomi ratai vairuotojo beveik neišgelbsti. Tai stabdymas. Kai reikia greitai sustoti ant ledo, šlapio asfalto, suplūkto sniego ar pažliugusios kelio dangos, stabdymo kelią lemia ne tai, kiek ratų varomi, o padangų sukibimas su keliu, automobilio greitis, svoris ir vairuotojo reakcija.

Būtent čia atsiranda pavojingiausia keturių varomų ratų iliuzija. Automobilis lengvai pajuda ir užtikrintai greitėja, todėl vairuotojui atrodo, kad kelias nėra toks slidus. Tačiau bandant sustoti paaiškėja, kad fizika visiems vienoda – ar važiuotum su visais varomais ratais, ar tik su priekiniais, ar tik su galiniais.

Pajudėti lengviau nereiškia sustoti greičiau

Keturi varomi ratai labiausiai padeda tada, kai automobilis turi perduoti variklio jėgą į kelią. Jei vienas ar du ratai praranda sukibimą, sistema gali paskirstyti trauką kitiems ratams ir padėti automobiliui pajudėti. Todėl žiemą toks automobilis dažnai išvažiuoja iš pusnies ar slidžios kiemo įkalnės ten, kur dviejų varomų ratų automobilis ima bejėgiškai sukti ratus vietoje.

Tačiau stabdymo metu situacija visiškai kitokia. Tada variklio trauka nebėra svarbiausia. Svarbiausia, kiek padangos gali įsikibti į kelio dangą. Jei danga labai slidi, net geriausia visų varančiųjų ratų sistema negali sukurti sukibimo iš niekur. Ji gali padėti važiuojant, bet negali pakeisti kelio paviršiaus.

Dėl to keturiais ratais varomas automobilis gali sukurti klaidingą įspūdį. Jis pajuda taip sklandžiai, kad vairuotojas nepajunta, kokia iš tikrųjų slidi danga. Su paprastesniu automobiliu ratai galbūt prasuktųsi iš karto ir žmogus suprastų, kad reikia važiuoti lėčiau. O su visais varomais ratais pavojus atsiskleidžia vėliau – dažnai tik tada, kai iki sankryžos, posūkio ar priekyje stabdančio automobilio lieka per mažai vietos.

Todėl žiemą galima matyti paradoksą: keliuose į griovius ar kelkraščius nuslysta ne tik seni maži automobiliai, bet ir galingi visureigiai. Ne todėl, kad keturi varomi ratai blogi, o todėl, kad jie leidžia greičiau įsibėgėti ten, kur sustoti vis tiek sunku.

Stabdant svarbiausia yra padangos

Jei reikėtų pasirinkti vieną dalyką, kuris slidžiame kelyje svarbesnis už keturis varomus ratus, tai būtų padangos. Geros žieminės padangos gali pakeisti automobilio elgesį labiau nei pati pavaros sistema. Jos lemia, kaip greitai automobilis sustos, kaip gerai laikysis posūkyje ir ar vairuotojas turės bent šiek tiek kontrolės kritiniu momentu.

Keturi varomi ratai su prastomis padangomis nėra saugumo garantija. Toks automobilis gali lengvai pajudėti, bet stabdant ar sukant jis turės tas pačias problemas kaip bet kuris kitas automobilis su blogu sukibimu. Ypač pavojingos senos, sukietėjusios, netolygiai nudilusios arba netinkamam sezonui skirtos padangos.

Svarbu ir tai, kad padangos turi būti vienodai geros ant visų ratų. Kai kurie vairuotojai linkę geresnes padangas dėti tik ant varančiosios ašies, tačiau slidžiame kelyje automobilio stabilumui svarbūs visi keturi kontaktai su keliu. Jei galiniai ratai praranda sukibimą, automobilis gali pradėti slysti į šoną net tada, kai priekiniai ratai dar atrodo paklusnūs.

Protektoriaus gylis taip pat nėra vien formalumas techninei apžiūrai. Ant sniego, šlapio kelio ar pažliugusios dangos jis padeda pašalinti vandenį ir sniego masę iš po padangos. Kuo blogiau tai vyksta, tuo lengviau automobilis praranda kontaktą su keliu.

Važiavimas šlapia danga

Ant ledo brangiausia sistema tampa tik pagalbininku

Šiuolaikiniai automobiliai turi daug saugumo sistemų: ABS, stabilumo kontrolę, traukos kontrolę, elektroninį stabdymo jėgos paskirstymą. Jos tikrai padeda ir daugeliu atvejų leidžia išvengti klaidų, kurios anksčiau baigdavosi slydimu. Tačiau jos taip pat turi ribą.

ABS neleidžia ratams visiškai užsiblokuoti, todėl vairuotojas gali išlaikyti galimybę vairuoti stabdymo metu. Stabilumo kontrolė gali pristabdyti atskirus ratus ir padėti automobiliui grįžti į trajektoriją. Tačiau nė viena sistema negali pažeisti fizikos dėsnių. Jei kelias padengtas ledu, o greitis per didelis, elektronika gali tik sumažinti pasekmes, bet ne panaikinti problemą.

Būtent todėl pavojinga per daug pasitikėti automobilio ženklinimu. AWD, 4×4, quattro, xDrive ar kiti pavadinimai skamba solidžiai, bet jie nereiškia, kad automobilis gali saugiai važiuoti tokiu pat greičiu kaip vasarą. Tai nėra leidimas vėliau stabdyti, staigiau sukti ar važiuoti arčiau kito automobilio.

Kuo sunkesnis automobilis, tuo daugiau energijos reikia jį sustabdyti. Dalis keturiais ratais varomų automobilių yra didesni, sunkesni ir aukštesni. Tai reiškia, kad stabdant jiems reikia dar daugiau kelio, ypač jei padangos ir danga nėra idealios. Vairuotojas gali jaustis aukščiau, tvirčiau ir saugiau, bet stabdymo kelias nuo to nesutrumpėja.

Pavojingiausias momentas – kai automobilis atrodo labai stabilus

Keturiais ratais varomas automobilis dažnai ilgiau išlieka stabilus važiuojant tiesiai. Tai malonu, bet kartu apgaulinga. Jei automobilis nesimėto, neslysta ir lengvai įsibėgėja, vairuotojas ima manyti, kad situacija kontroliuojama. Tačiau tikrasis kelio slidumas dažnai paaiškėja tik stabdant arba įvažiuojant į posūkį.

Šlapias asfaltas, juodasis ledas, suplūktas sniegas prie sankryžų, tiltuose ar miško ruožuose gali atrodyti visiškai nekaltai. Keturi varomi ratai tokiose vietose gali padėti išlaikyti judėjimą, bet nepadės stebuklingai sustoti prieš kliūtį. Dėl to didesnis saugumo rezervas yra būtinas net tada, kai automobilis atrodo labai pajėgus.

Praktikoje tai reiškia paprastus dalykus: didesnį atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, lėtesnį greitį prieš posūkius, švelnesnį stabdymą ir atsargesnį akseleratoriaus naudojimą. Slidžiame kelyje staigūs veiksmai pavojingi visiems automobiliams, nepriklausomai nuo pavaros tipo.

Ypač verta pasitikrinti kelio dangą saugioje vietoje. Lengvas stabdžių paspaudimas tuščiame ruože gali greitai parodyti, ar automobilis stoja užtikrintai, ar kelias slidesnis nei atrodo. Tai geriau sužinoti ten, kur nėra sankryžos, pėsčiųjų perėjos ar eilės automobilių.

Keturi varomi ratai yra privalumas, bet ne leidimas rizikuoti

Keturi varomi ratai tikrai gali būti naudingi. Jie padeda pajudėti, suteikia daugiau traukos, praverčia sniege, purve, žvyre, kalnuotose vietose ar važiuojant į sodybą nevalytu keliu. Lietuvos žiemomis tai gali būti labai praktiškas pasirinkimas, ypač tiems, kurie dažnai važiuoja užmiesčio keliais ar gyvena vietose, kur sniegas valomas ne pirmiausia.

Tačiau didžiausia klaida – laikyti šią sistemą absoliučiu saugumo skydu. Ji nepakeičia gerų padangų, neleidžia ignoruoti greičio, nesutrumpina reakcijos laiko ir nepanaikina stabdymo kelio. Ji suteikia daugiau galimybių pajudėti, bet ne daugiau teisės rizikuoti.

Slidžiame kelyje saugiausias vairuotojas yra ne tas, kurio automobilis turi daugiausia sistemų, o tas, kuris supranta jų ribas. Jei keturi varomi ratai padeda išvažiuoti iš pusnies, tai dar nereiškia, kad jie padės sustoti prieš netikėtai sustojusį automobilį.

Todėl žiemą verta prisiminti labai paprastą taisyklę: visi varomi ratai padeda važiuoti, bet stabdo vis tiek padangos. Ir jei sukibimo mažai, net geriausia technologija gali tik padėti valdyti situaciją, bet ne panaikinti jos pavojų.