Lietuvos keliuose žūsta gerokai daugiau žmonių nei saugiausiose Europos šalyse: kaimynų padėtis dar blogesnė

Kodėl Lietuvos keliuose vis dar žūsta tiek daug žmonių?
Kodėl Lietuvos keliuose vis dar žūsta tiek daug žmonių? Nuotrauka: Pavel Talashov / Shutterstock.com

Lietuvos keliuose situacija gerėja, tačiau iki saugiausių Europos valstybių mums dar toli. Naujausi Europos Komisijos duomenys rodo, kad per praėjusius metus Lietuvoje eismo įvykiuose žuvo 48 žmonės milijonui gyventojų. Tai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, o nuo saugiausių valstybių Lietuva atsilieka daugiau nei dvigubai. Tuo metu kaimyninėje Latvijoje padėtis dar prastesnė – pagal žuvusiųjų skaičių ji atsidūrė tarp keturių pavojingiausių Europos Sąjungos šalių.

2025 metais Europos Sąjungos keliuose iš viso žuvo 19 350 žmonių. Vidutiniškai tai sudarė 43 žuvusiuosius milijonui gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis siekė 48, todėl mūsų šalis vis dar viršija bendrą Europos vidurkį.

Nors skirtumas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nedidelis, pažvelgus į saugiausių valstybių statistiką situacija atrodo gerokai prasčiau. Švedijoje milijonui gyventojų teko vos 19 žuvusiųjų, o Danijoje – 24. Vadinasi, vertinant pagal gyventojų skaičių, Lietuvos keliuose žmonių žūsta maždaug du su puse karto daugiau nei Švedijoje.

Tai rodo, kad nepaisant Lietuvoje taikomų greičio kontrolės priemonių, kelių infrastruktūros gerinimo ir griežtesnės vairuotojų priežiūros, eismo saugumo srityje vis dar yra kur pasitempti.

Lietuva atsilieka net nuo Estijos: skirtumas gana ryškus

Palyginus trijų Baltijos valstybių statistiką, išryškėja nemaži skirtumai. Geriausia situacija yra Estijoje, kur per metus milijonui gyventojų teko 31 žūtis keliuose. Lietuvoje šis rodiklis siekė 48, o Latvijoje – net 64.

Tai reiškia, kad Estijoje, vertinant pagal gyventojų skaičių, eismo įvykiuose žūsta maždaug trečdaliu mažiau žmonių nei Lietuvoje. Tuo metu Latvijoje mirtingumo keliuose rodiklis maždaug trečdaliu didesnis nei mūsų šalyje.

Šie skaičiai ypač iškalbingi todėl, kad visos trys Baltijos valstybės turi panašias klimato sąlygas. Žiemomis vairuotojai susiduria su sniegu, plikledžiu, prastesniu matomumu ir tamsiuoju paros metu sudėtingesnėmis važiavimo sąlygomis. Vis dėlto rezultatai skiriasi gana smarkiai.

Žinoma, vien klimatas eismo saugumo nelemia. Svarbu ir kelių tinklas, transporto srautai, vairuotojų įpročiai, automobilių techninė būklė bei kontrolės priemonės.

Latvija pateko tarp keturių pavojingiausių ES valstybių

Dar niūresnis vaizdas atsiveria pažvelgus į kaimyninę Latviją. Europos Komisijos duomenimis, 2025 metais ten milijonui gyventojų teko 64 keliuose žuvę žmonės. Tai ketvirtas prasčiausias rezultatas Europos Sąjungoje.

Blogesnė padėtis užfiksuota tik trijose valstybėse – Bulgarijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje. Bulgarijoje milijonui gyventojų teko 71 žuvusysis, Rumunijoje – 68.

Latvijos rodiklis beveik pusantro karto viršija Europos Sąjungos vidurkį ir yra daugiau nei tris kartus didesnis už Švedijos.

Negana to, Latvijoje pernai eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius, palyginti su 2024 metais, padidėjo 5 procentais. Tačiau vertinant ilgesnį laikotarpį situacija ten taip pat pamažu gerėja.

Įdomu tai, kad naujausi preliminarūs 2026 metų pirmojo pusmečio duomenys jau rodo žuvusiųjų skaičiaus mažėjimą Latvijoje. Todėl tikėtina, kad ateinančių metų statistikoje šios šalies padėtis gali būti geresnė.

Nepataisomai sudaužytas automobilis
Nepataisomai sudaužytas automobilis

Lenkija parodė, kad situaciją galima pakeisti

Vienas ryškiausių teigiamų pavyzdžių Europoje yra Lenkija. Nuo 2019 metų iki 2025-ųjų eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius šioje šalyje sumažėjo net 43 procentais. Tai didžiausias pagerėjimas visoje Europos Sąjungoje.

Toks pokytis rodo, kad nuoseklios eismo saugumo priemonės gali duoti reikšmingų rezultatų. Lenkijoje pastaraisiais metais daug dėmesio skirta kelių infrastruktūros gerinimui, greičio kontrolei ir pavojingų eismo vietų pertvarkymui.

Lietuvai šis pavyzdys taip pat aktualus. Nors mūsų šalies keliuose situacija nėra tokia prasta kaip Latvijoje, palyginimas su saugiausiomis Europos valstybėmis rodo, kad vien esamų priemonių nepakanka.

Kodėl Lietuvos keliuose vis dar žūsta tiek daug žmonių?

Eismo saugumo specialistai pabrėžia, kad nelaimių keliuose skaičių lemia ne viena priežastis. Dažnai kalbama apie vairuotojų greičio viršijimą, neatidumą, pavojingus lenkimus ar vairavimą apsvaigus, tačiau vien individualaus elgesio vertinimo nepakanka.

Didelę reikšmę turi ir pati kelių infrastruktūra. Pavyzdžiui, keliuose, kuriuose priešingų krypčių eismas nėra fiziškai atskirtas, rimtų susidūrimų pasekmės gali būti gerokai sunkesnės. Pavojų taip pat didina prastai matomos sankryžos, nepakankamai apšviestos pėsčiųjų perėjos ir nesaugūs kelkraščiai.

Svarbus ir automobilių amžius. Naujesnės transporto priemonės dažnai turi pažangesnes aktyvaus bei pasyvaus saugumo sistemas, kurios gali padėti išvengti susidūrimo arba sumažinti jo pasekmes. Tačiau net ir moderniausias automobilis negali visiškai kompensuoti pavojingo vairavimo.

Dar vienas reikšmingas veiksnys – pagalbos suteikimo greitis. Po sunkaus eismo įvykio kiekviena minutė gali būti svarbi, todėl greitosios medicinos pagalbos pasiekiamumas, ypač atokesniuose regionuose, taip pat prisideda prie galutinių statistikos rodiklių.

Skaičiai atskleidžia problemą, kurios nereikėtų ignoruoti

Svarbu suprasti, kad žuvusiųjų skaičius milijonui gyventojų nėra tas pats, kas tikimybė patekti į avariją kiekvienos kelionės metu. Šis rodiklis leidžia palyginti bendrą skirtingų šalių eismo saugumo padėtį, tačiau neparodo, kiek kilometrų nuvažiuoja jų gyventojai, kokiais keliais jie naudojasi ir kokio intensyvumo eismas ten vyksta.

Vis dėlto bendras vaizdas gana aiškus. Švedijoje milijonui gyventojų tenka 19 žuvusiųjų, Estijoje – 31, o Lietuvoje – 48. Tai dideli skirtumai, rodantys, kad saugesnis eismas Europoje nėra nepasiekiamas tikslas.

Teigiama žinia ta, kad visoje Europos Sąjungoje nuo 2019 metų eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius sumažėjo 15 procentų. Tai reiškia, kad ilgalaikė tendencija išlieka palanki, nors pažanga skirtingose šalyse labai nevienoda.

Lietuvos rodiklis nėra tarp pačių blogiausių Europoje, tačiau jis vis dar aukštesnis už ES vidurkį. O palyginimas su Estija ir Skandinavijos valstybėmis primena, kad yra galimybių sumažinti skaudžių nelaimių skaičių.

48 žuvusieji milijonui gyventojų – tai ne tik vieta statistikos lentelėje. Už kiekvieno tokio skaičiaus slypi žmogaus gyvybė ir šeima, kurios gyvenimas po nelaimės pasikeičia visam laikui. Todėl svarbiausias klausimas Lietuvai turėtų būti ne tai, kiek valstybių mūsų keliuose yra pavojingesnės, o ką dar galima padaryti, kad kasmet žuvusiųjų būtų mažiau.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius