Nuo liepos 1-osios taisyklės pasikeitė ir mažesniems sunkvežimiams: ką turi žinoti tarptautiniai vežėjai

Nuo 2026 m. liepos 1 d. Europos Sąjungoje įsigaliojo svarbus pokytis, palietęs tarptautinius krovinių vežėjus, naudojančius lengvąsias komercines transporto priemones. Vairavimo ir poilsio laiko taisyklės bei tachografų naudojimo prievolė dabar taikomos ne tik sunkesniems nei 3,5 tonos sunkvežimiams, bet ir transporto priemonėms ar jų junginiams, kurių didžiausia leidžiama masė, įskaitant priekabą arba puspriekabę, viršija 2,5 tonos. Naujoji riba taikoma tarptautiniams krovinių vežimams ir kabotažo operacijoms.

Tai reiškia, kad dalis mikroautobusų ir nedidelių sunkvežimių, iki šiol laikytų lankstesne sunkiojo transporto alternatyva, nuo šiol patenka į beveik tokį pat vairuotojų darbo kontrolės režimą kaip ir didieji vilkikai. Įmonėms nebeužtenka vien suplanuoti maršrutą ir pristatymo laiką – būtina įvertinti privalomas pertraukas, dienos ir savaitės vairavimo ribas, poilsį bei tinkamą veiklos registravimą tachografe.

Svarbi ne tik automobilio, bet ir viso junginio masė

Viena svarbiausių aplinkybių, kurią turi įvertinti vežėjai, yra tai, kad skaičiuojama ne faktinė krovinio masė ir ne vien paties automobilio svoris. Vertinama didžiausia leidžiama transporto priemonės arba viso junginio masė, todėl prie mikroautobuso prijungta priekaba gali lemti, kad 2,5 tonos riba bus viršyta net tada, kai pats automobilis yra lengvesnis.

Pavyzdžiui, jeigu mikroautobuso didžiausia leidžiama masė siekia 2,4 tonos, tačiau jis naudojamas su 750 kilogramų priekaba, visas junginys jau patenka į naujųjų taisyklių taikymo sritį. Tai svarbu automobilių, įrangos, baldų, statybinių medžiagų ir skubių siuntų vežėjams, kurie tarptautiniuose maršrutuose dažnai naudoja nedidelius automobilius su priekabomis. ES reglamente aiškiai nurodyta, kad vertinama transporto priemonė kartu su priekaba arba puspriekabe.

Naujoji ES riba taikoma tarptautiniam vežimui ir kabotažui. Vien tik šalies viduje vykdomiems reisams 2,5 tonos riba pagal šią nuostatą automatiškai netaikoma, tačiau valstybės narės gali savo teritorijoje nustatyti papildomas nacionalines tachografų naudojimo taisykles.

Vairuotojai turės laikytis nustatyto darbo ritmo

Lengvųjų komercinių transporto priemonių vairuotojams, patenkantiems į naujųjų taisyklių taikymo sritį, galioja tos pačios pagrindinės vairavimo ir poilsio laiko ribos. Įprastas dienos vairavimo laikas negali viršyti devynių valandų, nors du kartus per savaitę jį leidžiama pratęsti iki dešimties valandų. Per savaitę vairuoti galima ne daugiau kaip 56 valandas, o per dvi iš eilės einančias savaites – ne daugiau kaip 90 valandų.

Ne vėliau kaip po keturių su puse valandos vairavimo vairuotojas turi padaryti mažiausiai 45 minučių pertrauką. Ji gali būti padalyta į dvi dalis, tačiau pirmoji turi trukti bent 15 minučių, o antroji – bent 30 minučių. Įprastas kasdienis poilsis turi trukti ne trumpiau kaip 11 valandų, nors tam tikromis sąlygomis jis gali būti sutrumpintas iki devynių valandų.

Šie reikalavimai gali iš esmės pakeisti įmonių, kurios klientams žadėjo itin greitą pristatymą, darbo modelį. Maršrutas, kurį vienas vairuotojas anksčiau įveikdavo beveik be sustojimų, dabar turi būti planuojamas atsižvelgiant į privalomas pertraukas ir poilsį. Užsakymų grafikai, vairuotojų skaičius ir pristatymo terminai turės būti apskaičiuojami taip, kad darbuotojas nebūtų skatinamas pažeisti nustatytų ribų.

Tachografas taps privaloma darbo dalimi

ES tachografų reglamentas nustato, kad tachografai turi būti įrengti ir naudojami transporto priemonėse, kurioms taikomos vairavimo ir poilsio laiko taisyklės. Kadangi nuo liepos 1-osios į jų taikymo sritį įtraukti ir didesnės kaip 2,5 tonos masės tarptautiniuose vežimuose naudojami automobiliai bei junginiai, jų savininkai turi pasirūpinti galiojančius techninius reikalavimus atitinkančia registravimo įranga.

Skaitmeninis tachografas registruoja nuvažiuotą atstumą, transporto priemonės greitį, laiką, vairuotojo tapatybę, jo veiklą, buvimo vietos duomenis, gedimus ir kitą patikroms reikalingą informaciją. Tachografas nėra vien į automobilių skydelį įmontuotas laikrodis – jis tampa pagrindiniu įrodymu, ar vairuotojas laikėsi darbo, pertraukų ir poilsio režimo.

Vairuotojui taip pat reikalinga asmeninė vairuotojo kortelė. Ji turi būti naudojama kiekvieną darbo dieną nuo tos akimirkos, kai vairuotojas perima automobilį, o tachografe turi būti tinkamai pažymimas vairavimas, kiti darbai, pasirengimas ir poilsis. Vieną galiojančią kortelę gali turėti tik vienas vairuotojas, naudoti kitam asmeniui priklausančią kortelę draudžiama.

Patikrinimo metu vairuotojas turi galėti pateikti einamosios dienos ir ankstesnių 56 dienų įrašus, rankinius įrašus bei atspausdintus duomenis, jeigu tokių dokumentų reikia. Transporto įmonė tachografo išrašus ir kitus privalomus duomenis turi saugoti chronologine tvarka bent vienus metus ir pateikti juos kontrolės pareigūnams pareikalavus.

Atsakomybė teks ne vien vairuotojui

Tachografų ir poilsio taisyklių laikymasis nėra tik prie vairo sėdinčio žmogaus atsakomybė. Įmonė privalo užtikrinti tinkamą tachografo bei vairuotojo kortelės naudojimą, reguliariai atsisiųsti duomenis, juos tikrinti ir organizuoti darbus taip, kad vairuotojai galėtų laikytis nustatytų ribų. ES teisėje numatyta, kad transporto įmonės gali būti laikomos atsakingomis už jų vairuotojų padarytus pažeidimus.

Tai ypač svarbu mažoms bendrovėms, kuriose vienas žmogus kartais atlieka kelias funkcijas – priima užsakymus, planuoja maršrutus, vairuoja automobilį ir tvarko dokumentus. Net jeigu reisą atlieka įmonės savininkas, taisyklės dėl vairavimo ir poilsio laiko dėl to neišnyksta.

Rimti ar pasikartojantys pažeidimai gali turėti įtakos ne tik konkrečiam reisui. ES vežėjų veiklos taisyklėse vairavimo laiko, poilsio, tachografo naudojimo, kabotažo ir vairuotojų komandiravimo pažeidimai siejami su įmonės bei transporto vadovo reputacijos vertinimu. Kraštutiniu atveju dėl jų gali būti sustabdyta arba panaikinta teisė vykdyti vežėjo veiklą.

Licencijos reikalavimas galioja jau nuo 2022 metų

Tachografų prievolė yra naujausias, tačiau ne pirmasis pokytis mažesnių transporto priemonių vežėjams. Nuo 2022 m. gegužės 21 d. tarptautiniam krovinių vežimui už atlygį naudojant transporto priemonę ar junginį, kurio didžiausia leidžiama masė viršija 2,5 tonos, paprastai reikalinga Bendrijos licencija. Jos patvirtinta kopija turi būti laikoma kiekviename vežėjo automobilyje ir pateikiama tikrinančiam pareigūnui.

Norėdama vykdyti vežėjo veiklą, įmonė turi turėti faktinę ir stabilią buveinę valstybėje narėje, būti nepriekaištingos reputacijos, atitikti profesinės kompetencijos bei finansinio pajėgumo reikalavimus ir paskirti transporto vadovą.

Įmonėms, kurios vežimus vykdo tik transporto priemonėmis ar junginiais nuo 2,5 iki 3,5 tonos, nustatytas mažesnis finansinio pajėgumo reikalavimas: ne mažiau kaip 1 800 eurų pirmajai transporto priemonei ir po 900 eurų kiekvienai kitai. Valstybės narės gali taikyti ir griežtesnius nacionalinius reikalavimus.

Išimtys egzistuoja, tačiau jos taikomos ne visiems

Vien transporto priemonės naudojimas versle dar nereiškia, kad kiekvienu atveju automatiškai būtinas tachografas. ES reglamente numatyta išimtis automobiliams ar jų junginiams, kurių masė viršija 2,5 tonos, bet neviršija 3,5 tonos, kai prekės nevežamos už atlygį, jos gabenamos įmonės arba vairuotojo reikmėms, o vairavimas nėra pagrindinė to žmogaus veikla.

Atskira išimtis numatyta ir kai kuriems automobiliams iki 7,5 tonos, kuriais ne didesniu kaip 100 kilometrų spinduliu vežamos vairuotojo darbui reikalingos medžiagos, įrankiai ar įranga arba pristatomi amatininkų pagaminti gaminiai. Tačiau ir šiuo atveju vairavimas negali būti pagrindinė darbuotojo veikla, o transportas negali būti vykdomas už atlygį.

Todėl statybų, remonto ar gamybos bendrovei, vežančiai savo darbuotojų įrankius, gali būti taikoma išimtis, tačiau kurjerių arba krovinių pervežimo įmonė negali ja remtis vien todėl, kad naudoja tokio pat dydžio mikroautobusą. Lemiama yra ne automobilio išvaizda ar įmonės pavadinimas, o tikrasis vežimo pobūdis.

Kabotažas ir vairuotojų komandiravimas niekur nedingo

Vežėjams, kurie po tarptautinio pristatymo vykdo vietinius pervežimus kitoje valstybėje, taip pat galioja kabotažo taisyklės. Bendrijos licenciją turintis vežėjas po tarptautinio krovinio pristatymo gali atlikti iki trijų kabotažo operacijų per septynias dienas, tačiau tam pačiam automobiliui taikomas keturių dienų laukimo laikotarpis prieš vėl pradedant kabotažą toje pačioje valstybėje. Vežėjas privalo turėti tarptautinį reisą ir kabotažo operacijas pagrindžiančius dokumentus.

Atliekant kabotažą ar tam tikrus vežimus tarp valstybių, gali būti aktualios ir vairuotojų komandiravimo taisyklės. Europos Komisija nurodo, kad deklaracijos pateikiamos per bendrą daugiakalbį ES portalą, o pareikalavus vežėjas per jį turi pateikti ir kontrolės institucijoms reikalingus dokumentus.

Ką tai reiškia Lietuvos vežėjams?

Lietuvoje registruotoms bendrovėms, kurios 2,5–3,5 tonos mikroautobusais arba automobiliais su priekabomis veža krovinius į Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus ar kitas Europos Sąjungos valstybes, nuo liepos 1-osios galioja tos pačios vairavimo, poilsio ir tachografų taisyklės. Mažesnis automobilis tarptautiniame transporte nebėra automatinė išimtis, todėl įmonėms tenka peržiūrėti ne tik techninę transporto priemonių įrangą, bet ir visą darbo organizavimą.

Ar visi Lietuvos smulkieji vežėjai spėjo pasiruošti šiam pokyčiui, ar dalis jų tik pirmojo patikrinimo metu sužinos, kad mikroautobusui su priekaba jau reikėjo tachografo? Ir ar naujosios taisyklės iš tiesų pagerins vairuotojų darbo sąlygas bei sąžiningą konkurenciją, ar mažoms transporto bendrovėms jos taps dar viena sunkiai pakeliama administracine ir finansine našta?

Šaltinis: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX%3A02006R0561-20241231

Ką manote jūs – ar vienodos taisyklės dideliems ir mažesniems tarptautiniams vežėjams yra būtinos, ar 2,5 tonos riba nustatyta per žemai? Pasidalykite savo nuomone komentaruose.