Pareigūnas paaiškino, kodėl nereikėtų mirksėti žibintais apie policijos patrulį: galite perspėti visai ne tą vairuotoją

Lietuvos keliuose iki šiol gyvas nerašytas vairuotojų susitarimas: pamačius greičio matuoklį, policijos ekipažą ar vykdomą patikrinimą, priešais atvažiuojantiems automobiliams kelis kartus mirktelima tolimosiomis šviesomis. Daugeliui tai atrodo kaip paprastas kolegiškumas – esą vienas vairuotojas padeda kitam išvengti baudos.

Tačiau policijos pareigūnai į tokį įprotį žiūri visai kitaip. Mirksėdamas žibintais žmogus nežino, ką iš tikrųjų perspėja. Priešais gali važiuoti ne tik greitį šiek tiek viršijęs vairuotojas, bet ir neblaivus asmuo, teisėsaugos ieškomas žmogus, vogto automobilio vairuotojas ar iš įvykio vietos pasišalinęs pažeidėjas.

Gavęs įspėjimą, toks žmogus gali apsisukti, pasukti į šalutinį kelią ar atlikti kitą staigų manevrą. Todėl iš pažiūros nekaltas šviesų signalas kartais padeda ne išvengti baudos, o išsisukti tam, kurį pareigūnams būtina kuo greičiau sustabdyti.

Vairuotojas nemato, kas sėdi priešais atvažiuojančiame automobilyje

Mirksint žibintais dažniausiai galvojama apie paprastą situaciją: kitas vairuotojas šiek tiek sumažins greitį, pravažiuos pro patrulį ir vėliau važiuos toliau. Tačiau tikroji situacija gali būti daug pavojingesnė.

Priešais atvažiuojantis žmogus gali būti neblaivus, apsvaigęs nuo kitų medžiagų, neturėti teisės vairuoti arba gabenti tai, ko nenorėtų parodyti pareigūnams. Jis taip pat gali būti susijęs su ką tik padarytu nusikaltimu ar eismo įvykiu, iš kurio pasišalino.

Policijos patikrinimai keliuose rengiami ne vien tam, kad būtų nustatyti keliais kilometrais per valandą greičiau važiuojantys žmonės. Pareigūnai tikrina vairuotojų blaivumą, dokumentus, automobilių techninę būklę, ieško pavogtų transporto priemonių ir kitų pažeidimų.

Įspėtas pavojingas vairuotojas gali mėginti išvengti kontrolės. Jei jis staiga stabdo, apsisuka neleistinoje vietoje ar dideliu greičiu suka į šalutinį kelią, rizikuoja ne tik pats. Jo manevras gali tapti netikėtas iš paskos važiuojantiems žmonėms, pėstiesiems ar iš šalutinio kelio išvažiuojantiems automobiliams.

Ypač pavojinga, kai nuo patikrinimo mėgina išsisukti neblaivus asmuo. Jo reakcija ir gebėjimas įvertinti situaciją jau būna susilpnėję, todėl staigus sprendimas apsisukti ar padidinti greitį gali baigtis avarija.

Vairuotojas, mirktelėjęs šviesomis, greičiausiai niekada nesužinos, ką perspėjo ir kas nutiko vėliau. Tačiau tai nekeičia fakto, kad jo signalas galėjo padėti pavojingam žmogui išvengti susitikimo su pareigūnais.

Patrulis gali tikrinti ne greitį, o ieškoti konkretaus automobilio

Kelyje stovintis policijos ekipažas ne visada matuoja greitį. Pareigūnai gali vykdyti tikslinę transporto priemonių kontrolę, tikrinti blaivumą arba ieškoti konkretaus automobilio, susijusio su nusikaltimu.

Vairuotojai paprastai nežino, kokia užduotis tuo metu atliekama. Iš pravažiuojančio automobilio pamatytas policijos ekipažas dažnai automatiškai palaikomas greičio kontrolės postu, nors tikroji jo paskirtis gali būti visiškai kita.

Pavyzdžiui, pareigūnai gali turėti informaciją apie tam tikros markės ar spalvos automobilį, kuriuo važiuoja ieškomas asmuo. Jei priešais atvažiuojantys vairuotojai pradeda mirksėti žibintais, įspėjimą gauna ir tas žmogus, kurį policija mėgina surasti.

Tokiu atveju jis gali pakeisti maršrutą dar nepasiekęs patikrinimo vietos. Pareigūnams vėliau tenka pradėti platesnę paiešką, o pavojingas asmuo ilgiau lieka kelyje.

Tas pats galioja blaivumo patikrinimams. Vairuotojas, išgėręs alkoholio, pamatęs šviesų signalą gali įsukti į gyvenvietę, sustoti kieme ar perduoti automobilį keleiviui. Taip sukuriama klaidinga pagalba žmogui, kuris tą akimirką kelia realų pavojų visiems kitiems.

Todėl pareigūnai vairuotojų prašo prieš siunčiant tokį signalą pagalvoti ne apie galimą baudą, o apie priežastį, dėl kurios patikrinimas apskritai vykdomas.

Ar už perspėjimą žibintais vairuotojui gali grėsti atsakomybė

Vienareikšmiškai įrodyti, kad žmogus tolimosiomis šviesomis sąmoningai perspėjo apie policijos patrulį, nėra paprasta. Tas pats signalas kelyje gali būti naudojamas įvairiose situacijose: norint atkreipti kito vairuotojo dėmesį, perspėti apie kliūtį, gyvūną važiuojamojoje dalyje ar netyčia perjungus šviesas.

Net jeigu mirksėjimą užfiksuotų kamera ar pastebėtų pareigūnai, reikėtų nustatyti tikrąją vairuotojo intenciją. Žmogus galėtų paaiškinti, kad įspėjo apie duobę, pavojingą kelio ruožą ar kitą kliūtį.

Tačiau tai nereiškia, kad žibintais galima naudotis bet kaip. Tolimosios šviesos neturi akinti kitų eismo dalyvių ar sukelti jiems pavojaus. Naktį kelis kartus stipriai sumirksėjus priešais atvažiuojančiam automobiliui, jo vairuotojas trumpam gali prasčiau matyti kelią.

Todėl svarbu atskirti du dalykus. Perspėjimas apie realų pavojų kelyje gali padėti išvengti nelaimės, tačiau signalas, skirtas vien policijos kontrolei išduoti, gali padėti išvengti atsakomybės pavojingam pažeidėjui.

Įvairiose Europos šalyse periodiškai kyla diskusijų, ar už sąmoningą policijos patikrinimų išdavimą reikėtų numatyti aiškesnę atsakomybę. Vis dėlto praktinis tokio draudimo taikymas būtų sudėtingas būtent dėl to, kad žibintų signalas gali turėti ne vieną reikšmę.

Kol kas daugiausia tikimasi pačių vairuotojų sąmoningumo. Ne kiekvienas veiksmas, už kurį sunku nubausti, automatiškai tampa saugus ar naudingas.

Apie tikrą pavojų įspėti galima, tačiau signalas turi būti suprantamas

Keliuose pasitaiko situacijų, kai perspėti kitus vairuotojus tikrai būtina. Už posūkio gali būti įvykusi avarija, ant važiuojamosios dalies gulėti nuvirtęs medis, vaikščioti gyvūnas arba stovėti sugedęs automobilis.

Tokiu atveju anksti perduotas signalas gali paskatinti priešais atvažiuojantį žmogų sumažinti greitį ir pasiruošti netikėtai kliūčiai. Vis dėlto vien mirksėjimas nepaaiškina, kas laukia priekyje. Vairuotojai jį dažnai automatiškai supranta kaip perspėjimą apie policiją ir, pravažiavę patikrinimo vietą, vėl padidina greitį.

Jeigu matomas tiesioginis pavojus, pirmiausia svarbu pačiam važiuoti atsargiai, prireikus įjungti avarinę šviesos signalizaciją ir apie rimtą kliūtį pranešti skubiosios pagalbos tarnyboms. Taip informacija pasiekia ne tik kelis priešais atvažiuojančius automobilius, bet ir pareigūnus ar kelio priežiūros darbuotojus.

Taip pat nederėtų agresyviai mirksėti tolimosiomis šviesomis iš labai arti. Toks signalas gali išgąsdinti kitą vairuotoją, ypač tamsiuoju paros metu, kai akys yra prisitaikiusios prie mažesnio apšvietimo.

Nekaltas gestas gali turėti visai kitokią pasekmę

Dauguma vairuotojų, perspėjančių apie patrulį, tikriausiai nesiekia padėti nusikaltėliui ar neblaiviam asmeniui. Jie tiesiog kartoja seniai keliuose paplitusį įprotį ir mano darantys kitam paslaugą.

Tačiau tas pats signalas pasiekia visus – ir atsakingą vairuotoją, ir žmogų, kurio pareigūnai neturėtų praleisti. Mirksintis vairuotojas negali pasirinkti, kam jo perspėjimas bus naudingas.

Policijos patikrinimas gali sustabdyti neblaivų vairuotoją dar prieš jam sukeliant avariją. Jis gali padėti surasti pavogtą automobilį, iš eismo pašalinti teisės vairuoti neturintį žmogų ar sulaikyti asmenį, kurio ieškoma dėl daug rimtesnių priežasčių nei greičio viršijimas.

Todėl prieš automatiškai paliečiant tolimųjų šviesų svirtį verta pagalvoti, ką iš tikrųjų perspėjate. Kartais geriausia paslauga kitiems eismo dalyviams yra ne padėti nepažįstamam žmogui išvengti patikrinimo, o leisti policijai atlikti savo darbą.