Perkūnija užklupo kelyje? Viena klaida prie automobilio gali būti pavojingesnė už patį žaibą

Vasariška audra Lietuvoje dažnai prasideda labai greitai. Dar prieš kelias minutes kelias buvo sausas, o tada staiga dangus pajuoduoja, lietus krinta sienomis, valytuvai nebespėja, šalia trenkia žaibas, o vairuotojas pradeda galvoti: sustoti, važiuoti toliau ar bėgti iš automobilio į artimiausią pastogę?

Čia svarbiausia ne drąsa ir ne greitis, o teisinga veiksmų seka. Jei jau matote žaibus ir po kelių sekundžių girdite griaustinį, išlipti į atvirą vietą dažniausiai yra bloga mintis. Uždaras lengvasis automobilis su kietu stogu daugeliu atvejų suteikia geresnę apsaugą nei pakelė, laukas, pavienis medis, autobusų stotelė ar metalinė tvora.

Tačiau automobilis nėra stebuklinga kapsulė, kurioje galima elgtis bet kaip. Pavojus slypi ne tik žaibe. Per audrą vairuotoją gali išmušti iš vėžių prastas matomumas, slidus asfaltas, gūsiai, kruša, nutrūkę elektros laidai ar noras bet kokia kaina „greitai kažkur pasislėpti“.

Kodėl automobilis saugo ne dėl padangų

Labai dažnas mitas sako, kad automobilį nuo žaibo apsaugo guminės padangos. Skamba logiškai, bet tai netiesa. Žaibo įtampa tokia didelė, kad padangų guma nėra patikimas barjeras. Srovė gali pasiekti žemę per drėgmę, metalines dalis, oro tarpą ar kitus automobilio elementus.

Keleivius saugo ne ratai, o pats automobilio kėbulas. Metalinė konstrukcija veikia panašiai kaip Faradėjaus narvas: jeigu žaibas trenkia į automobilį, elektros krūvis daugiausia keliauja išoriniu paviršiumi, o ne per salone sėdinčius žmones.

Todėl svarbiausia – likti viduje, uždaryti langus, duris ir stoglangį, nesiliesti prie išorinių metalinių dalių ir nelipti lauk, kol audra vis dar aktyvi. Jei aplink trankosi žaibai, žmogus pakelėje tampa daug pažeidžiamesnis nei sėdėdamas automobilyje.

Ne visos transporto priemonės yra saugi pastogė

Svarbu suprasti, kad tai galioja ne bet kokiai transporto priemonei. Įprastas lengvasis automobilis, krosoveris ar furgonas su kietu metaliniu stogu dažniausiai suteikia apsaugą, tačiau kabrioletas su minkštu stogu, motociklas, mopedas, dviratis, keturratis ar atvira žemės ūkio technika nėra saugi prieglauda nuo perkūnijos.

Motociklininkui ar dviratininkui per audrą pavojus daug didesnis. Tokiu atveju reikia kuo greičiau ieškoti tikro pastato, bet neslėptis po pavieniu medžiu, reklamine konstrukcija, metaliniu stulpu ar po viaduku važiuojamojoje dalyje.

Taip pat atsargiai reikėtų vertinti automobilius su stipriai pažeistu stogu, išdaužtais langais, deformuotu kėbulu ar nestandartinėmis konstrukcijomis. Kuo mažiau vientiso metalinio kontūro aplink saloną, tuo mažiau aiški apsauga.

Ką daryti, jei audra užklupo važiuojant

Blogiausia, ką galima padaryti, – staiga stabdyti vidury eismo juostos arba paniškai ieškoti pastogės, mėtantis iš vienos pusės į kitą. Perkūnijos metu pavojų dažnai sukelia ne pats žaibo smūgis, o avarijos, nes vairuotojai praranda matomumą, sukibimą ir ramybę.

Jei lietus labai stiprus, pirmiausia palaipsniui mažinkite greitį. Nedarykite staigių manevrų, ypač prieš balas, posūkiuose, ant tiltų ar provėžose. Padidinkite atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio, nes šlapias kelias ilgina stabdymo kelią, o sunkvežimių purslai gali kelioms sekundėms visiškai uždengti vaizdą.

Įjunkite artimąsias šviesas, kad jus geriau matytų kiti. Jei sąlygos labai blogos, ieškokite saugios vietos sustoti – degalinės aikštelės, oficialios poilsio vietos, stovėjimo aikštelės ar platesnės nuo eismo atitrauktos vietos. Sustojus uždarykite langus ir stoglangį, sėdėkite salone ir be reikalo nelieskite metalinių durų rėmų ar automobilio išorės.

Kur per audrą nestatyti automobilio

Kai kruša daužo stogą, natūraliai norisi lįsti po medžiu, tiltu ar reklaminiu stendu. Bet kai kurios „pastogės“ gali pridaryti daugiau bėdos nei naudos.

Perkūnijos metu nereikėtų statyti automobilio po aukštais medžiais. Žaibas gali trenkti į medį, o stiprus vėjas gali nulaužti šakas ar net nuversti kamieną. Taip pat pavojinga sustoti po elektros linijomis, prie transformatorinių, šalia metalinių stiebų, kranų, reklaminių konstrukcijų, žemumose, užtvindytose vietose ar ten, kur kiti vairuotojai per lietų gali jūsų nepastebėti.

Tiltas ar viadukas taip pat nėra idealus sprendimas. Taip, jis gali atrodyti kaip apsauga nuo krušos, bet sustoję po juo galite blokuoti eismą ir sukelti susidūrimo riziką. Be to, šalia gali būti konstrukcijų, laidų ar kitų pavojų, kurių per audrą nepastebėsite.

Akvaplaningas: kai automobilis pradeda „plaukti“

Stiprus lietus pavojingas ne tik dėl blogo matomumo. Kai ant kelio susidaro vandens sluoksnis, padangos gali nespėti jo išstumti per protektorių. Tada tarp padangos ir kelio atsiranda vandens plėvelė, o automobilis praranda sukibimą. Tai vadinama akvaplaningu.

Tokiu momentu vairas gali pasidaryti neįprastai lengvas, automobilis ima „plaukti“, o reakcija į vairo pasukimą tampa vangi. Čia svarbiausia nepanikuoti. Nereikia staigiai spausti stabdžio, trūkčioti vairo ar bandyti staigiai persirikiuoti. Reikia švelniai atleisti akceleratorių, laikyti vairą tiesiai ir laukti, kol padangos vėl atgaus sukibimą.

Per stiprų lietų nereikėtų naudoti pastovaus greičio palaikymo sistemos. Ji gali palaikyti greitį tada, kai vairuotojui reikėtų jautriai reaguoti į vandens sankaupas, provėžas ir slidžią dangą.

Jei žaibas trenkė į automobilį

Tiesioginis žaibo smūgis į automobilį retas, bet įmanomas. Po jo galima išgirsti stiprų trenksmą, pamatyti blyksnį, užuosti degančio plastiko kvapą, o prietaisų skydelyje gali atsirasti klaidų pranešimų. Gali sutrikti multimedija, jutikliai, kameros, apšvietimas, radijas ar elektroniniai valdymo blokai.

Jeigu tuo metu važiuojate, svarbiausia išlaikyti trajektoriją. Nereikia staigiai stabdyti vien dėl trenksmo. Palaipsniui mažinkite greitį ir sustokite saugioje vietoje.

Jei nėra gaisro, dūmų, potvynio ar kitos tiesioginės grėsmės, geriausia likti automobilyje, kol audra praeis. Neskubėkite iškart atidaryti durų ir lipti lauk. Jei reikia, skambinkite 112 ir praneškite, kur esate.

Nutrūkęs elektros laidas – viena pavojingiausių situacijų

Jeigu ant automobilio užkrito elektros laidas arba jis guli visai šalia, situacija tampa ypač pavojinga. Tokiu atveju negalima lipti lauk, liesti durelių, kėbulo, laido ar žemės šalia automobilio. Reikia skambinti pagalbos tarnyboms ir laukti, kol specialistai atjungs elektros tiekimą.

Automobilį palikti galima tik tada, jei viduje kyla tiesioginė grėsmė gyvybei – pavyzdžiui, gaisras ar greitai kylantis vanduo. Tokiu atveju reikia iššokti taip, kad vienu metu neliestumėte automobilio ir žemės. Nusileidus kojas laikyti suglaustas ir trauktis mažais, slystančiais žingsniais, nedarant plačių žingsnių. Taip mažinama žingsninės įtampos rizika.

Tai nėra teorinė smulkmena. Plačiai žingsniuojant per paviršių, kuriuo plinta elektros srovė, viena koja gali būti vienoje įtampos zonoje, kita – kitoje. Tokiu atveju srovė gali pereiti per kūną.

Elektromobilis per audrą nėra savaime pavojingesnis, bet įkrovimas – atskira rizika

Elektromobilis ar įkraunamas hibridas nėra pavojingesnis vien todėl, kad turi traukos akumuliatorių. Tokiuose automobiliuose aukštos įtampos sistema turi izoliaciją, saugiklius, kontaktorius ir elektroninę stebėseną. Rimtos žalos atveju sistema gali apriboti arba sustabdyti aukštos įtampos grandinės veikimą.

Tačiau žaibas vis tiek gali sugadinti automobilio elektroniką, įkrovimo modulį, valdymo blokus, kameras, jutiklius, antenas ar namų įkrovimo įrangą. Jei po audros elektromobilio ekrane atsiranda pranešimų apie aukštos įtampos sistemą, akumuliatoriaus izoliaciją ar įkrovimo gedimą, geriau nerizikuoti ir kreiptis į servisą.

Didžiausia rizika kyla tada, kai elektromobilis ar hibridas audros metu įkraunamas iš namų tinklo ar privačios įkrovimo stotelės. Netoliese trenkęs žaibas gali sukelti labai stiprų įtampos šuolį, kuris pakenkia ne tik automobiliui, bet ir įkrovimo stotelei, automatiniams jungikliams, maršrutizatoriui bei kitiems namų prietaisams.

Jeigu perkūnija tik artėja ir dar nėra aktyvių išlydžių, verta iš anksto sustabdyti įkrovimą ir atjungti laidą. Pirmiausia reikia sustabdyti įkrovimo sesiją per automobilio meniu, programėlę ar stotelės valdymą, palaukti, kol jungtis atsirakins, ir tik tada ištraukti kištuką.

Tačiau jei žaibas jau matomas arba girdite griaustinį, į lauką vien dėl laido eiti nereikėtų. Geriau, jei įmanoma, sustabdyti įkrovimą nuotoliniu būdu arba palikti viską iki audros pabaigos. Įranga svarbi, bet žmogaus saugumas svarbesnis.

Po paskutinio griaustinio dar neskubėkite lauk

Viena dažna klaida – vos nutilus stipriausiam lietui iškart lipti iš automobilio ir apžiūrinėti žalą. Tačiau jei dar girdite griaustinį, pavojus dar nepraėjo. Paprastai rekomenduojama palaukti bent 30 minučių po paskutinio griaustinio ir tik tada palikti saugią vietą.

Kai jau saugu išlipti, verta apžiūrėti automobilį: ar neįskilo priekinis stiklas, ar veikia valytuvai, žibintai, posūkiai ir stabdžių žibintai, ar nepažeistos padangos, veidrodėliai, jutikliai, ar prietaisų skydelyje nėra įspėjimų. Po krušos ar galimo žaibo smūgio reikėtų nufotografuoti žalą ir susisiekti su draudimo bendrove, jei tokia žala gali būti dengiama.

Jeigu teko važiuoti per gilų vandenį, nereikia iškart greitėti. Vanduo gali paveikti stabdžius, važiuoklę ar elektros komponentus. Kelis kartus nedideliu greičiu atsargiai patikrinkite stabdžius.

O svarbiausia – nekirskite užtvindyto kelio, jei nematote dangos, vandens gylio ar tėkmės. Net sekli bala gali slėpti atvirą šulinį, duobę, nuplautą asfaltą ar elektros kabelį.

Perkūnija kelyje nėra laikas improvizuoti. Geriausias sprendimas dažnai yra ne bėgti, ne stoti po medžiu ir ne lįsti lauk atjungti įkroviklio, o ramiai sustoti saugioje vietoje, užsidaryti automobilyje ir palaukti. Automobilis gali būti gera apsauga, bet tik tada, kai vairuotojas pats nesusikuria naujo pavojaus.