Pripūtė padangas daugiau nei rekomenduojama ir nustebo dėl sąnaudų: skaičiai gražūs, bet yra nemaloni kita medalio pusė

Daugelis vairuotojų bent kartą yra girdėję patarimą: jei nori, kad automobilis riedėtų lengviau ir sunaudotų mažiau degalų, pripūsk padangas šiek tiek daugiau. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo logiška – kietesnė padanga mažiau deformuojasi, mažėja pasipriešinimas riedėjimui, automobilis tarsi lengviau slysta keliu. Tačiau ar toks triukas iš tikrųjų duoda apčiuopiamą naudą?

Vienas vairuotojas nusprendė tai patikrinti praktiškai. Eksperimentui pasirinktas „Lada Vesta“ automobilis su 1,6 litro atmosferiniu varikliu, 106 arklio galiomis ir maždaug 56 tūkst. km rida. Automobilis buvo su žieminėmis padangomis, kelio danga – sausa, o bandymas atliktas lygiame kelio ruože be didesnių įkalnių, nuokalnių ar posūkių.

Gamintojo rekomenduojamas padangų slėgis šiame automobilyje buvo 2,2 baro, tačiau eksperimentui visos keturios padangos buvo pripūstos iki 2,5 baro. Skirtumas iš pirmo žvilgsnio nedidelis – vos 0,3 baro. Tačiau būtent tokie maži skaičiai kartais pakeičia ne tik degalų sąnaudas, bet ir važiavimo komfortą, padangų dėvėjimąsi bei automobilio elgesį kelyje.

Pirmas važiavimas – su gamintojo rekomenduojamu slėgiu

Kad rezultatas būtų bent kiek palyginamas, matavimas atliktas tuo pačiu kelio ruožu, tuo pačiu greičiu ir tomis pačiomis sąlygomis. Automobilis važiavo penkta pavara, įjungus pastovaus greičio palaikymo sistemą, maždaug 109 km/val. greičiu. Atstumas nebuvo labai ilgas – apie 8 km, todėl tokio bandymo nereikėtų laikyti laboratoriniu tyrimu, bet kaip praktinis vairuotojo eksperimentas jis vis tiek įdomus.

Pirmiausia padangos paliktos tokios, kokias rekomenduoja gamintojas – 2,2 baro. Prieš važiavimą borto kompiuterio rodmenys buvo atstatyti, kad būtų galima matyti naują vidutinį rezultatą būtent šiame ruože.

Nuvažiavus pasirinktą atstumą, automobilio kompiuteris parodė 6,4 l/100 km vidutines degalų sąnaudas. Tokiam automobiliui, važiuojant panašiu greičiu, tai nėra kažkoks neįprastas skaičius. Jis atrodo realistiškas ir gana artimas tam, ką daugelis vairuotojų galėtų matyti važiuodami užmiestyje.

Žinoma, svarbu suprasti vieną dalyką: borto kompiuteris nėra idealiai tikslus matavimo prietaisas. Jis gali šiek tiek paklaidinti, o 8 km atstumas nėra pakankamas rimtoms išvadoms. Tačiau jei abiem atvejais naudojamas tas pats automobilis, tas pats kompiuteris ir tas pats maršrutas, skirtumas vis tiek leidžia pamatyti tendenciją.

Padangos pripūstos iki 2,5 baro – automobilis iškart pasikeitė

Antrame bandymo etape visos keturios padangos buvo pripūstos iki 2,5 baro. Vairuotojas slėgį patikrino ne tik kompresoriaus manometru, bet ir atskiru kontroliniu matuokliu, kad rodmenys būtų kuo tikslesni.

Vos pradėjus važiuoti, skirtumas pasijuto iš karto. Automobilis tapo kietesnis. Pakaba pradėjo aiškiau perduoti kelio nelygumus, asfalto siūlės girdėjosi ir jautėsi labiau, o važiavimas nebeatrodė toks minkštas kaip su rekomenduojamu slėgiu. Kitaip tariant, komfortas sumažėjo.

Tačiau tuo pačiu atsirado ir kitas pojūtis – automobilis tarsi riedėjo lengviau. Vairuotojas apibūdino tai kaip mažesnį pasipriešinimą, lyg mašina būtų tapusi truputį laisvesnė. Tai logiška, nes didesnis slėgis sumažina padangos deformaciją kontakto su keliu vietoje.

Pakartojus tą patį maršrutą, tokiu pačiu greičiu ir tomis pačiomis sąlygomis, borto kompiuteris parodė jau 6,1 l/100 km. Skirtumas – apie 0,3 litro 100 km. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad eksperimentas pavyko: slėgis padidintas, sąnaudos sumažėjo.

Bet čia ir prasideda svarbiausia dalis. Nes vien degalų skaičius dar nepasako, ar toks sprendimas yra protingas kasdieniam vairavimui.

Padangų slėgis 2,5

Sutaupymas yra, bet jis gali kainuoti brangiau nei atrodo

Jeigu žiūrėtume tik į degalus, 0,3 l/100 km skirtumas atrodo maloniai. Per 1 000 km tai būtų apie 3 litrus degalų. Per 10 000 km – maždaug 30 litrų. Jei degalų kainos aukštos, suma jau tampa pastebima, bet vis tiek ne tokia didelė, kad dėl jos būtų verta ignoruoti saugumą ir padangų būklę.

Per daug pripūsta padanga keičia kontakto plotą su keliu. Ji gali labiau remtis centrine protektoriaus dalimi, todėl būtent ši vieta dėvisi greičiau. Ilgainiui tai gali reikšti netolygų padangų susidėvėjimą ir trumpesnį jų tarnavimo laiką. Kitaip tariant, sutaupote kelis litrus degalų, bet galite greičiau pirkti naujas padangas.

Kitas dalykas – komfortas ir pakaba. Kietesnės padangos prasčiau sugeria smulkius kelio nelygumus, todėl daugiau smūgių perduodama važiuoklei. Jeigu keliai prasti, tai gali ne tik erzinti, bet ir ilgainiui didinti apkrovą pakabos detalėms. Vienas kitas papildomas padangų slėgio dešimtadalis gal ir nepadarys stebuklingos žalos per dieną, tačiau nuolat važinėti per kietomis padangomis nėra geriausia mintis.

Svarbiausias klausimas – sukibimas. Per didelis slėgis gali sumažinti padangos kontaktą su kelio danga, o tai ypač svarbu stabdant, manevruojant, važiuojant šlapiu keliu ar nelygia danga. Sausame, lygiame ruože skirtumas gali atrodyti nereikšmingas, bet ekstremalioje situacijoje tie keli papildomi metrai stabdymo kelio gali būti labai svarbūs.

Kodėl geriau laikytis gamintojo rekomendacijų?

Automobilio gamintojas slėgį nurodo ne šiaip sau. Rekomenduojamas padangų slėgis parenkamas kaip kompromisas tarp saugumo, komforto, padangų dėvėjimosi, degalų sąnaudų ir automobilio valdymo. Kartais lentelėje prie vairuotojo durelių ar kuro bako dangtelio būna nurodytos kelios reikšmės: vienos – įprastam važiavimui, kitos – pilnai pakrautam automobiliui ar važiuojant didesniu greičiu.

Todėl 2,5 baro kai kuriuose automobiliuose gali būti visiškai normalus slėgis, jei automobilis pakrautas arba taip nurodo gamintojas. Tačiau jei konkrečiam automobiliui rekomenduojama 2,2 baro, nuolat važinėti su 2,5 baro vien dėl degalų taupymo reikėtų atsargiai.

Dar svarbu slėgį matuoti tada, kai padangos šaltos. Po ilgesnio važiavimo oras padangoje įkaista, slėgis pakyla, todėl matavimas gali būti klaidinantis. Jei padangos pripučiamos pagal jau įšilusių padangų rodmenis, vėliau realus šaltų padangų slėgis gali būti ne toks, kokio tikėjotės.

Šis eksperimentas parodė įdomų dalyką: padidinus slėgį nuo 2,2 iki 2,5 baro, konkrečiomis sąlygomis borto kompiuteris parodė mažesnes degalų sąnaudas – nuo 6,4 iki 6,1 l/100 km. Tačiau tai nėra universalus receptas visiems automobiliams ir visiems keliams.

Trumpalaikiame bandyme skaičius atrodo patrauklus, bet kasdienybėje reikia vertinti visą vaizdą. Kietesnis važiavimas, galimas netolygus padangų dėvėjimasis, didesnė apkrova pakabai ir galimas sukibimo sumažėjimas gali kainuoti daugiau nei tie keli sutaupyti litrai degalų.

Todėl geriausias sprendimas paprastas: reguliariai tikrinkite slėgį, neleiskite padangoms būti per minkštoms, bet ir neperpūskite jų vien dėl tariamos ekonomijos. Gamintojo rekomenduotas slėgis dažniausiai yra saugiausias ir protingiausias pasirinkimas. O eksperimentai tegul lieka eksperimentais – įdomūs pažiūrėti, bet nebūtinai tinkami kartoti kasdien.