Putas purškiate tiesiai ant purvino automobilio? Skirtinga plovykla, skirtingas plovimas

Vienas vairuotojas pirmiausia griebiasi vandens srovės, kitas iš karto padengia automobilį putomis. Abu gali elgtis tinkamai – viskas priklauso nuo naudojamos priemonės, plovyklos nurodymų ir automobilio nešvarumo. Tačiau storas purvo sluoksnis, įkaitęs kėbulas ir ant dažų išdžiūvusios putos yra dalykai, kurių ignoruoti nereikėtų.

Savitarnos plovykloje lengva vadovautis tuo, ką daro žmogus gretimame bokse. Jei jis putas purškia ant sauso automobilio, kyla klausimas, ar patys be reikalo leidžiame pinigus pirminiam skalavimui. Tačiau vien iš putų tirštumo ar jų kiekio negalima nuspręsti, kaip konkreti priemonė turi būti naudojama.

Kai kurios pirminiam plovimui skirtos priemonės tepamos ant sauso paviršiaus, kad jų papildomai nepraskiestų vanduo. Kitais atvejais rekomenduojamas pradinis nuskalavimas. Todėl kategoriška taisyklė, kad visada būtina pradėti tik nuo vandens arba tik nuo putų, gali suklaidinti. Pirmiausia verta perskaityti konkrečios plovyklos programų aprašymą.

Jei automobilis aplipęs purvu, pradinis skalavimas turi aiškią paskirtį

Po kelionės žvyrkeliu ar šlapiais užmiesčio keliais ant automobilio gali būti stambaus purvo, smėlio ir kitų nešvarumų. Tokiu atveju jų pašalinimas vandeniu padeda paruošti paviršių tolesniam plovimui. Vien storu putų sluoksniu uždengti sunkų purvą nebūtinai bus veiksmingiausia.

Išdžiūvusių nešvarumų nebandykite grandyti ar trinti. Jei reikia, leiskite jiems sudrėkti ir atsiskirti. Aukšto slėgio antgalio nepriglauskite prie pat dažų, tarpinių ar apdailos kraštų – ypač jei yra pažeidimų ar atsiklijavusių detalių. Saugų atstumą ir srovės naudojimą vertinkite pagal plovyklos nurodymus.

Svarbu atskirti du dalykus: vandens srove pašalinamus stambius nešvarumus ir ant paviršiaus likusią kelio apnašų plėvelę. Net jei automobilis po pirmo skalavimo atrodo gerokai švaresnis, tai dar nereiškia, kad plovimas baigtas.

Putos turi dirbti, o ne išdžiūti ant kėbulo

Pirminio plovimo priemonės padeda atlaisvinti prie paviršiaus prikibusius nešvarumus. Tačiau jų veikimą lemia ne vien tai, kiek balto sluoksnio matote. Svarbi sudėtis, koncentracija, paviršiaus temperatūra ir laikas, kurį priemonė lieka ant automobilio.

Laikykitės nurodyto veikimo laiko ir nelaukite, kol putos pradės džiūti. Ploniau padengtose vietose, ant saulės apšviestos pusės ar šiltesnių detalių jos gali džiūti greičiau. Jei matote, kad paviršius sausėja, priemonę reikia nuskalauti, o ne laukti, kol pasibaigs jūsų suplanuotos minutės.

Purškimo kryptį taip pat derinkite prie konkrečios programos rekomendacijų. Dalis priemonių tepamos nuo apačios į viršų, kad geriau matytųsi padengtas plotas. Tačiau svarbiausia tolygiai padengti numatytus paviršius ir vėliau juos kruopščiai nuskalauti.

Automobilio plovimas savitarnoje

Daugiausia įbrėžimų rizikuojate prisidaryti pradėję trinti

Pačios putos ant nešvaraus automobilio savaime nereiškia, kad dažai bus subraižyti. Didesnė problema atsiranda tada, kai ant paviršiaus likęs smėlis ir kietos dalelės pradedamos judinti šluoste, kempine ar šepečiu.

Todėl nevalykite dar purvino kėbulo rankšluosčiu vien dėl to, kad po bekontakčio plovimo liko pilkų žymių. Jos gali reikšti, kad dalis nešvarumų nepašalinta. Braukdami per juos sausa ar vos drėgna šluoste galite palikti smulkių įbrėžimų.

Atsargiai vertinkite ir bendro naudojimo plovyklos šepetį. Nežinote, ar prieš jus kas nors juo nevalė purvinų ratų. Jei norite kontaktinio plovimo, reikalingos švarios, tam tinkamos priemonės ir išankstinis nešvarumų pašalinimas. Vien papildomas spaudimas geresnio rezultato negarantuoja.

Žiemą nepamirškite arkų, slenksčių ir dugno

Šaltuoju metų laiku ant automobilio kaupiasi ne tik purvas, bet ir kelių priežiūrai naudojamų druskų likučiai. Ypač verta pasirūpinti vietomis, kur nešvarumai užsilaiko ilgiau: ratų arkomis, slenksčių apačia ir pasiekiamomis dugno dalimis.

Jei plovykla siūlo dugno plovimą, naudokitės programa pagal jos paskirtį. Plaudami rankiniu antgaliu nebandykite iš labai arti stipria srove pasiekti kiekvienos ertmės. Automobilio konstrukcijoje yra jungčių, apsaugų ir kitų dalių, kurioms netinkamas slėgio naudojimas gali pakenkti.

Žiemą patogiau rinktis dieną su teigiama temperatūra arba tam pritaikytą šiltą plovimo vietą. Po plovimo vanduo gali likti tarp durelių, prie tarpinių ir kitose vietose, o vėliau užšalti. Kur įmanoma, nusausinkite angų kraštus ir sandariklius. Išvažiavę pirmiausia įsitikinkite, kad matomumas ir automobilio valdymas nesukelia problemų.

Vasarą karštas kėbulas sugadina net gerą plovimo planą

Saulėje stovėjęs automobilis gali būti gerokai karštesnis už aplinkos orą. Ant įkaitusio paviršiaus vanduo ir plovimo priemonės džiūsta greičiau, todėl sunkiau išlaikyti tinkamą veikimo laiką. Gali likti priemonės likučių, dryžių ar vandens mineralų dėmių.

Jeigu kėbulas karštas, leiskite jam atvėsti pavėsyje. Neplanuokite ilgai laikyti putų vien todėl, kad ant programos nurodytas tam tikras laikas – realios sąlygos gali reikalauti greičiau nuskalauti. Taip pat nereikia džiūstančių likučių stipriai trinti bandant vienu judesiu juos pašalinti.

Vėsesnis rytas ar vakaras dažnai leidžia plauti ramiau nei saulėtas vidurdienis. Tada mažiau skubėjimo, mažesnė tikimybė, kad viena automobilio pusė jau džiūsta, kol dar purškiate kitą.

Tai vis dėlto – vanduo ar putos pirmiausia?

Jei automobilis padengtas storu purvo ir smėlio sluoksniu, pradinis nuskalavimas yra prasmingas. Jei naudojama priemonė pagal instrukciją turi būti tepama ant sauso kėbulo, laikykitės būtent tokios tvarkos. Vienodas receptas visoms plovykloms ir visiems automobiliams netinka.

Prieš mokėdami peržiūrėkite programų aprašymą, nepurkškite antgalio iš pernelyg arti, neleiskite priemonei išdžiūti ir nepradėkite trinti nešvaraus paviršiaus. Šie veiksmai automobilio dažams svarbesni už ginčą, kuris vairuotojas gretimame bokse pirmas paspaudė „teisingą“ mygtuką.