Stabdžių cypimas važiuojant mažu greičiu: ką tai reiškia ir kada laikas atlikti techninę priežiūrą?

Važiuojate per kiemą, lėtai riedate prie parduotuvės, švelniai spustelite stabdį – ir automobilis sucypia taip, kad atsisuka praeivis. Greitkelyje tylu, mieste tylu, bet vos tik greitis nukrenta iki 10–20 km/val., stabdžiai pradeda „dainuoti“.

Toks garsas nebūtinai reiškia rimtą gedimą. Kartais tai tik drėgmė, dulkės ar plonas rūdžių sluoksnis ant stabdžių disko. Tačiau yra situacijų, kai cypimas tampa aiškiu ženklu: kaladėlės baigia savo gyvenimą, diskai dėvisi netolygiai arba suportai dirba ne taip, kaip turėtų.

Kodėl stabdžiai dažniausiai cypia būtent lėtai važiuojant

Stabdžiai veikia labai paprastai: kaladėlės prispaudžiamos prie disko ir dėl trinties automobilis lėtėja. Tačiau tas paprastumas slepia vieną niuansą – trintis sukuria vibraciją. Kai vibracija patenka į tam tikrą dažnį, mes ją girdime kaip cypimą.

Važiuojant didesniu greičiu stabdžių kaladėlė prie disko prispaudžiama stipriau ir trumpiau. Garsas dažnai būna duslesnis arba jo išvis nesigirdi. O važiuojant lėtai, kai stabdote labai švelniai, kaladėlė tarsi slysta disko paviršiumi: trumpam prilimpa, atšoka, vėl prilimpa. Šis mikrojudėjimas ir sukuria tą aukštą nemalonų garsą.

Dėl to cypimas stovėjimo aikštelėje ar kieme nėra automatinė diagnozė. Labai daug priklauso nuo kaladėlių sudėties, disko paviršiaus, oro drėgmės, temperatūros ir net nuo to, kiek ant stabdžių prisikaupė dulkių. Metalinių priemaišų turinčios kaladėlės dažnai cypia labiau, nes metalas geriau perduoda vibraciją. Keraminės kaladėlės paprastai tylesnės, bet ir jos nėra garantija, kad garsų niekada nebus.

Kada cypimas normalus

Jei automobilis sucypė ryte po lietaus, po plovyklos ar po šaltos nakties, panikuoti nereikia. Ant stabdžių disko labai greitai susidaro plonas paviršinių rūdžių sluoksnis. Užtenka kelių stabdymų, ir jis nusivalo savaime. Toks cypimas paprastai trunka trumpai ir dingsta po kelių minučių važiavimo.

Panašiai gali nutikti po ilgesnio stovėjimo. Pavyzdžiui, automobilis savaitę stovėjo kieme, buvo drėgna, vėjuota, ant diskų pateko purvo. Pirmi keli stabdymai gali būti garsesni, šiurkštesni, kartais net jaučiasi lengvas „braukimas“. Jei po kelių stabdymų garsas dingsta, stabdymas normalus, pedalas nesmenga ir automobilis netraukia į šoną, dažniausiai tai tik paviršinis reiškinys.

Naujos kaladėlės taip pat gali šiek tiek cypti pirmuosius kelis šimtus kilometrų. Jos turi prisitaikyti prie disko paviršiaus. Tačiau jei po mėnesio ar dviejų garsas tik stiprėja, kaltinti „prisidirbimą“ jau sunku.

Kada jau metas važiuoti į servisą

Blogas ženklas – aštrus metalinis cypimas, kuris kartojasi kiekvieną kartą stabdant ir niekur nedingsta. Dalis stabdžių kaladėlių turi specialų nusidėvėjimo indikatorių – mažą metalinę plokštelę, kuri pradeda liesti diską, kai kaladėlės trinties sluoksnis tampa per plonas. Tai sugalvota ne vairuotojui erzinti, o perspėti, kad laikas keisti kaladėles.

Jei šį signalą ignoruosite, vėliau gali tekti keisti ne tik kaladėles, bet ir stabdžių diskus. Kai trinties medžiaga nusidėvi, metalas pradeda trintis į metalą. Diskas braižomas, įkaista netolygiai, o stabdymo kokybė prastėja.

Serviso taip pat nereikėtų atidėlioti, jei cypimą lydi kiti požymiai: stabdant vibruoja vairas, pulsuoja pedalas, automobilis traukia į vieną pusę, stabdžių pedalas pasidarė minkštas arba stabdymo kelias pailgėjo. Tokiu atveju garsas jau nėra pagrindinė problema – problema yra stabdžių sistemos būklė.

Ką galima patikrinti pačiam

Pirmiausia įsiklausykite, kada garsas atsiranda. Jei jis pasirodo tik po lietaus ir greitai dingsta, tai viena situacija. Jei girdite jį kasdien, kiekvieną kartą stabdydami prie šviesoforo ar aikštelėje, tai jau kita istorija.

Antras dalykas – pažiūrėkite į kaladėlių storį. Ne visada reikia nuimti ratą: kai kuriuose automobiliuose per ratlankio tarpus galima pamatyti, kiek liko trinties medžiagos. Jei jos likę apie 3 mm ar mažiau, kaladėles verta keisti. Tiksliai įvertinti ne visada lengva, todėl jei abejojate, geriau užsukti į servisą ir paprašyti patikros.

Vidutiniškai stabdžių kaladėlės gali tarnauti apie 30–70 tūkst. km, bet tai labai priklauso nuo vairavimo. Mieste, kur nuolat stabdoma prie sankryžų, žiedų ir perėjų, jos dėvisi greičiau. Jei automobilis dažnai važinėja trumpais atstumais, stabdžiai taip pat dažniau gauna drėgmės, purvo ir druskų.

Ko jokiu būdu nedaryti

Didelė klaida – bandyti „nutildyti“ stabdžius tepalu. Tepalas ant darbinio kaladėlių ar disko paviršiaus reiškia prastesnį stabdymą. Yra specialių pastų, kurios tepamos ant tam tikrų kaladėlių nugarėlių ar kontaktinių vietų, bet tai turi būti daroma teisingai ir ne ant tos dalies, kuri stabdo automobilį.

Kitas mitas – brangios kaladėlės niekada necypia. Gali cypti ir brangios, jei jos netinka konkretiems diskams, jei suportas stringa arba jei diskas jau turi griovelių. Tylumas priklauso ne vien nuo kainos, o nuo visos stabdžių sistemos būklės.

Lietuvoje verta prisiminti ir žiemą. Druska, šlapdriba, purvas ir temperatūrų kaita stabdžiams nėra dovana. Po kelių sezonų ant diskų gali atsirasti nelygumų, o net naujos kaladėlės pradeda skleisti garsus. Todėl prieš žiemą arba po jos stabdžių patikra yra protingas įprotis, net jei automobilis dar stabdo „lyg ir normaliai“.

Trumpas cypimas po lietaus dažniausiai nėra drama. Nuolatinis metalinis garsas – jau kvietimas į servisą. Stabdžiai yra ta automobilio vieta, kur geriau pasitikrinti per anksti, negu vieną kartą sustoti per vėlai.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!